Penktadienį paskelbtą nuosprendį M. Bulatovas galės apskųsti apeliacine tvarka, greičiausiai jis šia teise pasinaudos, nes bylą nagrinėjant teisme prašė neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės.
Tuo tarpu valstybės kaltinimą palaikiusi prokuratūra siūlė M. Bulatovą nuteisti 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pasak prokurorų, teisme pavyko įrodyti, kad M. Bulatovas nužudė du partizanus, taip pat buvo bendrininkas nužudant dar aštuonis Lietuvos gynėjus.
Prokuroro teigimu, M. Bulatovas padarė tęstines veikas, jos priskirtinos prie labai sunkių nusikaltimų.
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Bulatovas pokario metais veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.
Iš archyvinių dokumentų pavyko sužinoti, kad M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus.
Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.
Taip pat buvo nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo ir 1953-ųjų pavasarį Švenčionių rajone vykusiame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme.
MGB agentu-smogiku M. Bulatovas buvo nuo 1952-ųjų pavasario iki 1960-ųjų. Tiesa, prieš tai, 1942-1952 metais jis priklausė kovai su Lietuvos partizanais suburtam vadinamajam liaudies gynėjų būriui ir buvo vado pavaduotoju.
M. Bulatovas neigė prokurorų kaltinimus. Vyriškis neneigė, kad priklausė MGB, tačiau teigė nedalyvavęs jokiose partizanų žudynėse. Tiesa, vienoje operacijoje jam teko dalyvauti – tada buvo sušaudyti partizanai, bet M. Bulatovas teigia nė į vieną jų nepaleidęs kulkos.
„Man užsikirto šautuvas“, - pareiškė kaltinamasis.
Ikiteisminis tyrimas buvusio MGB agento-smogiko byloje buvo pradėtas dar 1994-ųjų rudenį, byla teismą pasiekė pernai vasarą.
1990–2008 metais Lietuvoje buvo pradėti ir atliekami 229 ikiteisminiai tyrimai dėl okupaciniu laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Per šį laikotarpį 20 baudžiamųjų bylų dėl 29 asmenų padarytų nusikaltimų buvo perduotos teismui. Bylose dėl genocido nėra taikoma senatis.
