„Tai buvo grynų gryniausia humanitarinė akcija. O diktatorius nieko kito ir negali kaip tik grasinti, tačiau juk šuo loja, o karavanas eina. Anksčiau ar vėliau demokratija Baltarusijoje bus“, - BNS situaciją komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Jis pabrėžė, kad kol kas kaimyninės šalies vadovas tik kalba, jokių veiksmų nesiėmė, todėl nereikėtų skubėti kaip nors į tas jo kalbas reaguoti.
„Lietuva turi reaguoti santūriai. Kol kas tai tik kalbos, naudojamos greičiausiai vidaus politikai“, - sakė NSGK narys, buvęs krašto apsaugos ministras ir ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jis stebėjosi, kad Baltarusija iki šiol iš Lietuvos nieko oficialiai nepareikalavo, nors nuo įvykio jau praėjo daugiau nei mėnuo.
Jam pritarė ir kitas komiteto narys konservatorius Saulius Pečeliūnas.
„Kol kas viskas juk tėra plepalai. Kai bus veiksmai, reikės žiūrėti. Aišku, tokius reikalus reikia derinti su Europos Sąjunga“, - BNS sakė parlamentaras.
A.Lukašenkos retoriką ir veiksmus jis pavadino desperatiškais prieš artėjančius Baltarusijos parlamento rinkimus.
„Jo uodega dega. Jėgos mažėja, Baltarusijos visuomenė po truputį prakunta, nemažai bendrauju su baltarusiais, todėl prieš rinkimus jis turi įrodyti, kad yra stiprus ir galingas“, - tvirtino S.Pečeliūnas.
Anot jo, šiuo atveju Lietuva turėtų elgtis oriai, santūriai, nesikarščiuoti.
„Tai buvo visuomeninė akcija, kurią įvykdė žmogaus teises gerbiantys asmenys. Manau, mūsų reakcija turi būti santūri, rami, nesiveliant į dideles aistras“, - antrino ir NSGK narys socialdemokratas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Dar vienas šio komiteto narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis stebėjosi, anot jo, perdėta Baltarusijos prezidento reakcija į vadinamąją meškiukų akciją.
„Nelabai suprantu, kodėl taip skaudžiai reaguojama. Gal kokios užgautos ambicijos veikia?“ - svarstė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija yra Lietuvos kaimynė, ekonominiai santykiai su ja yra svarbūs, tačiau dar nežinoma, kiek Lietuva ir jos pareigūnai yra įsivėlę į minėtą istoriją.
„Gaila, kad tokia reakcija, tokia situacija, bet nereikia mūsų gąsdinti“, - sakė V.Mazuronis.
Kitas „tvarkietis“, priklausantis NSGK, Rimantas Smetona atkreipė dėmesį, kad dar neatsakyta nemažai klausimų - ar iš Lietuvos teritorijos pakilęs švedų lėktuvas turėjo leidimą skristi, kirsti sieną, ar buvo suderintas maršrutas, ar tai susiję su Lietuvos institucijomis.
„Atsakymai jau turėjo būti duoti. Skubus išsiaiškinimas visų aplinkybių būtinas. Kai viskas bus žinoma, tuomet ir spręsime, kaip reaguoti“, - sakė R.Smetona.
Ketvirtadienį Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka vietos žurnalistams pareiškė laukiąs atsakymų iš Lietuvos dėl švedų "pliušinių meškiukų" akcijos ir pagrasino, kad "Lietuvai dėl to maža nepasirodys".
„(Ši tema) reikalauja atsakymo pagal tarptautinius standartus iš Švedijos ir Lietuvos, tuo mes šiandien ir užsiimame“, - sakė A.Lukašenka, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Jeigu tų atsakymų, pagal tarptautines normas, nebus, mes rasime adekvatų atsakymą į "pliušinius reikalus“, - pareiškė jis.
„Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelytės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją sienos pažeidimui, - pabrėžė Baltarusijos prezidentas. - Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad tiriant incidentą su Švedijos lėktuvu paaiškėjo, kad „tie, kurie rengė valstybinės sienos pažeidimą, dirbo drauge su Švedijos ambasada“.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė liepos pradžioje neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
Pranešama, kad lėktuvas į Baltarusiją įskrido iš Lietuvos.
Minskas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją prašydamos suteikti teisinę pagalbą tiriant galimą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 dieną švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
Šis incidentas peraugo į diplomatinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Švedijos. Minskas trečiadienį paskelbė atšaukiantis visus savo diplomatus iš Švedijos ir nurodė Stokholmui susigrąžinti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Baltarusijos.
Iš pradžių Baltarusijos oficialiosios tarnybos kategoriškai paneigė buvus tokį skrydį. Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas A.Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Baltarusijos KGB iškėlė baudžiamąją bylą, dėl įtariamo bendrininkavimo su švedais sulaikė kelis Baltarusijos piliečius.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva neturi jokių duomenų apie incidentą, susijusį su "pliušinių meškiukų" istorija Baltarusijoje, o Minsko teisinės pagalbos prašymas būtų svarstomas pagal galiojančius įstatymus.
Krašto apsaugos ministerijos ketvirtadienį BNS pateiktoje pozicijoje teigiama, kad Karinės oro pajėgos (KOP) nefiksavo dviejų švedų pilotuojamo civilinio lėktuvo neteisėto skrydžio į Baltarusiją, kurio metu, kaip įtariama, kaimyninėje šalyje buvo išmesta tūkstantis pliušinių meškiukų, taip reiškiant paramą žodžio laisvei. KAM paskelbė, kad švedų lėktuvas Lietuvoje skraidė teisėtai.
„Švedijos lėktuvas buvo teisėtai Lietuvos oro erdvėje. Jis atskrido į Lietuvą iš vakaro minimiems įvykiams su pateiktu ir patvirtintu skrydžio planu iš Europos Sąjungos šalies. Liepos 4 dieną KOP niekaip nefiksavo Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo atvejo, todėl po dingimo vėliau atsiradęs Švedijos lėktuvo pėdsakas radaro ekrane buvo traktuojamas kaip teisėtas jo buvimas Lietuvos oro erdvėje“, - teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.
Tuo metu kiek anksčiau ketvirtadienį Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad svarstoma pradėti administracinę bylą Švedijos pilotų atžvilgiu.
„Jie yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje. Formaliai mes tą (bylos kėlimo) klausimą dabar svarstome. Teoriškai įmanoma, praktiškai, manau, kad tokia byla pasibaigtų be rezultatų. Organizuojant administracinę bylą turime išsikviesti pas mus, jie turi atvykti, parašyti paaiškinimus, mes turime surašyti protokolą, jie turi jį pasirašyti, patvirtinti, kad sutinka. Nustatyti pusės metų terminai. Aš labai stipriai abejoju, ar jie atvyktų. Praeitų pusė metų ir tektų bylą nutraukti. Bet svarstome, gal ir inicijuosime pasitarę su teisininkais“, - sakė A.Šumskas.