Neseniai su ispanų grupele Lietuvoje lankęsis Lietuvos turizmo informacijos centro vadovas Raimundas Michnevičius teigia, kad mūsų įvaizdis šioje šalyje labai teigiamas. Katalonijos – regiono, kuriame jau aštuonerius metus gyvena pašnekovas, – gyventojai mūsų šalies istoriją seka nuo pat Sąjūdžio laikų ir netgi rengė Lietuvos nepriklausomybės palaikymo akcijas.
Bene dažniausiai čia mūsų šalies pavadinimas siejamas su krepšiniu. Mat Ispanijoje žaidė nemažai mūsų krepšininkų. Žinoma, tai nereiškia, kad ispanų lūpose nuolat skamba Lietuvos pavadinimas. „Šarūnas Jasikevičius, kuris Barselonoje laikomas Dievu, iki šiol vadinamas „mūsų Šaru“. O ir jis pats susiejo gyvenimą su Barselona – nusipirko namą ir, kaip girdėjau, savo naktinį barą atidarė“, - pasakojo Raimundas.
Anot pašnekovo, iš tiesų ispanai apie Lietuvą žino ne tiek ir daug, tačiau pastaruoju metu susidomėjimas mūsų šalimi didėja.
„Ispanai keliones mėgsta planuoti labai iš anksto, todėl atėję į centrą susirenka visus įmanomus lankstinukus. Paprastai juos domina ne poilsinės, o pažintinės kelionės. Baltijos jūra jiems nelabai įdomi. Sunku tikėtis, kad jie užplūstų mūsų Palangą ar Nidą. Tačiau Vilnius, Kaunas ir, kaip bebūtų keista, Kryžių kalnas juos labai domina“, - pasakojo Lietuvos atstovas Barselonoje.
Dar viena mūsų šalies įžymybė, kurią mes vertiname kaip savaime suprantamą, o užsieniečiai lieka pakerėti, yra lietuviška gamta. „Dėl Kuršių Nerijos vaizdų ispanai liko be žado. Taip pat jie žavisi mūsų ežerais, žaluma. Jau lėktuvu leisdamiesi jie stebėjosi, kokia žalia yra Lietuva“, - sakė Raimundas.
Beje, kalbama, kad pastaruoju metu Lietuvos miškus ypač pamėgo italai, kurie per Lietuvą keliauja su namukais ant ratų.
Lietuvius laiko nuoširdžiais
Tenka pripažinti, kad tarp europiečių vis dar vyrauja nuomonė, kad Lietuva – savo gyvenimo sąlygomis gana egzotiška šalis, pagal savo išsivystymą besivelkanti ES uodegoje. Apie savaitę Lietuvoje viešėję septyni ispanų žurnalistai, aplankę Vilnių, Trakus, Kauną bei pajūrį, anot Raimundo, teigė nesitikėję, kad tai, ką iš tiesų patyrė, taip smarkiai pranoks jų lūkesčius.
„Gal jie mūsų ir nelaiko visiškai atsilikusia šalimi, tačiau nesitikėjo, kad Lietuvoje tokie geri viešbučiai. Taip pat ne tokie blogi, kaip manė, ir Lietuvos keliai. Labai patiko lietuviškas maistas.
Žodžiu, jie tikėjosi kur kas blogesnių gyvenimo sąlygų, o pasirodė, kad mes esame geriau susitvarkę, pavyzdžiui, už lenkus ar bulgarus. Būtent šiose šalyse teko lankytis minėtiems žurnalistams“, - perpasakojo ispanų įspūdžius R. Michnevičius.
Patiems lietuviams bene labiausiai netikėtas turėtų būti pagyrimas, kad esame nuoširdūs. Mat patys savęs, ko gera, tokiais nelaikome.
„Ispanai iš tiesų buvo nustebinti lietuvių nuoširdumu. Jie visi kalbėjo angliškai, kas Ispanijoje yra gana reta, todėl tikrai turėjo progų pabendrauti. Anot svečių, visur – tiek gatvėje, tiek parduotuvėse – su jais lietuviai bendravo labai maloniai.
Anot jų, savo charakteriu esame labai panašūs į juos, tik šiek tiek santūresni. Todėl jie mus netgi vadina šiaurės ispanais. Bene labiausiai jiems nepriimtinas skandinavų charakteris ir elgesys“, - teigė pašnekovas.
Moteriškumo rojus
„Pažįstu ne vieną ispaną, kuris turi žmoną lietuvaitę. Anot jų, lietuvės žymiai šeimyniškesnės, tvarkingesnės, moteriškesnės. Apie Rytų Europą jie apskritai kalba kaip apie moteriškumo rojų. Esą šių kraštų moterys daug šeimyniškesnės, tvarkingesnės, moteriškesnės.
Ispanėms nėra svarbu gražiai atrodyti – į gatvę jos dažnai eina nepasidažiusios. Kaip atsikelia, taip ir keliauja – nėra įpročio kasdien gražintis. Tuo tarpu pamatę, kaip merginos apsirengusios vaikšto Vilniaus Pilies gatvėje, šią gatvę ispanai pavadino madų takeliu“, - pasakojo pašnekovas.
Beje, Lietuvos moteris vertina daugumos šalių vyrai. Kai danui lietuvė draugė pasisiūlė išlyginti marškinius, šis net susigraudino. Esą Danijoje jis apie tai nė nesvajotų. Moterys ten, jo žodžiais tariant, emancipuotos ir tikrai nepersistengia užsikraudamos per daug pareigų namuose. Jis teigė ankstesnėje šeimoje nepatyręs nei tokio moteriškumo švelnumo, nei rūpesčio.
Tačiau pačios Lietuvos minėtas danas taip ir nepamėgo. Jei ispanus lietuviai galėtų pamokyti atsakingumo ir punktualumo darbe, kad šie atsikratytų jų priežodžiu tapusio žodžio „manjana“ (isp. rytoj), danui mes pasirodėme per daug chaotiški. „Čia niekas nieko neplanuoja. Darbai vyksta chaotiškai, amžinai girdžiu žodį rytoj“, - guodėsi vyriškis.
Šis pavyzdys tik patvirtina seną taisyklę – bet koks vertinimas yra sąlyginis.