STT ikiteisminiuose tyrimuose du LSLA darbuotojai pripažinti kaltais, vienam darbuotojui iškelta baudžiamoji byla ir jis nuteistas. Susisiekimo ministerijos atliktas auditas korupcijos apraiškas fiksavo penkiose LSLA veiklos srityse: kyšininkavimas registruojant laivus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, įrašant į eilę laivavedžio egzaminui laikyti ir padedant išlaikyti laivavedžio egzaminą, išduodant laivų techninės apžiūros aktus, skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus bei konsultuojant LSLA kompetencijos klausimais.
„Taisytinų dalykų LSLA veikloje aptikta išties nemažai, tačiau esminis dalykas, kuris tikrai nebus toleruojamas, – tai korupcijos apraiškos ir galimybė joms egzistuoti. Ši situacija privalės keistis nedelsiant“, – pranešime teig4 susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
Anot ministerijos, administracijai nurodyta kuo greičiau ištaisyti pažeidimus.
Administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius BNS teigė, kad šiuo metu serga ir su audito išvadomis nėra susipažinęs, tad jų komentuoti negali. Atkreipus dėmesį, kad Susisiekimo ministerija, radusi pažeidimų sau pavaldžiose institucijose ir įmonėse, vadovams pasiūlo pasitraukti, R. Tarasevičius sutiko, kad tokią tendenciją pastebi. Tačiau paklaustas, ar jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, teigė, kad „dar ne“.
LSLA vadovas teigė nespekuliuosiantis, ar jam bus siūloma trauktis iš pareigų.
Auditoriai siūlo įvertinti galimybę vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcijas perduoti kitai nepriklausomai institucijai.
Be to, auditas nustatė, kad administracijos patalpose vienam darbuotojui tenka didesnis plotas nei reikalauja normatyvai. Pavyzdžiui, LSLA Kauno miesto padalinyje vienam administracijos darbuotojui tenka 51,1 kvadratinio metro plotas. Tai beveik dvigubai viršija Finansų ministro įsakymu nustatytą norminę šio rodiklio reikšmę – 28 kvadratiniai metrai. Kauno padalinyje, kurio patalpų plotas – 357,68 kvadratinio metro, dirba septyni darbuotojai ir vienas valytojas.
Administracija turi daug nekilnojamojo turto, kuris jai nereikalingas, neefektyviai naudoja pusę transporto priemonių. Nustatyta, kad LSLA valdo Šventosios, Nidos ir Juodkrantės švyturių pastatus ir statinius, stovinčius žemėje, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai, be to, šie žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neatvaizduoti įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Dalis šių švyturių statinių yra nenaudojami.
LSLA veikloje, anot audito, nepakankamai efektyviai naudojama apie pusė transporto priemonių: 9 iš 20 tarnybiniai automobiliai, 5 iš 9 priekabos, 3 iš 4 motoriniai kateriai, 3 iš 6 motorinės valtys ir hidrografinis laivas „Varūna“. Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas.
„Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė“, - teigiama pranešime.
LSLA numatoma reorganizuoti, ją sujungiant su Valstybinės kelių transporto inspekcija. Sujungus šias dvi organizacijas bus įkurta Lietuvos transporto saugos administracija.
Susisiekimo ministerijai pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, jau atleistas ar atsistatydino ne vienas ministerijai pavaldžios įmonės vadovas. Tarp tokių - „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius, laikinasis „Infostruktūros“ vadovas Darius Didžgalvis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pavaduotojas Daivis Zabulionis, „Automagistralės“ generalinis direktorius Vladislavas Molis, „Lietuvos pašto“ vadovė Lina Minderienė.