Pasak vieno iš šio įstatymo iniciatorių, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva gali tapti ketvirtąja valstybe pasaulyje, priėmusia tokį teisės aktą. „Magnickio“ įstatymą turi JAV, Estija ir Kanada.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ teigė, kad Lietuvos Seimui priėmus „Magnickio“ įstatymą, Rusija savo ruožtu atsakys „į dar vieną nedraugišką Lietuvos žingsnį“ ir uždraus atvažiuoti į Rusiją nepageidaujamiems asmenims.
Pagal projektą, siūloma, kad užsieniečiui būtų draudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgiau kaip penkeriems metams, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis užsienio valstybėje yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą asmeniui, dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės bei laisvės, yra įvykdęs korupcinį nusikaltimą, užsiėmęs pinigų plovimu, kurstęs ar kitaip dalyvavęs darant tokius nusikaltimus, taip pat jeigu jis įtrauktas į Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos, NATO narės valstybės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Siūloma, kad sprendimą uždrausti tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvą užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
Įstatyme taip pat siūloma nustatyti galimybę į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktam užsieniečiui nepranešti apie priimtą sprendimą. Nepranešama būtų, jeigu tai pakenktų valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams.
Įstatymą, pavadintą Sergejaus Magnickio vardu, 2012 metais priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams pritaikydamos sankcijas. JAV uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė aktyvus, sąraše šiuo metu per 40 pavardžių.
Rusijos teisėsauga, užuot tyrusi advokato S. Magnickio atskleistą nusikalstamą korupcijos schemą, pateikė jam falsifikuotus kaltinimus, jis buvo suimtas ir mirė kalėjime 2009 metais.