Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Seimo rezoliucijoje „Dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje“. Už šį dokumentą, kurį parlamentarų grupės vardu pateikė Seimo narė Dovilė Šakalienė, vienbalsiai balsavo 110 Seimo narių.
Šiuo dokumentu Seimas kreipiasi į Lietuvos Prezidentą ir Vyriausybę, Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Tarybos, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus bei vyriausybes, Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir Žmogaus teisių tarybą bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.
Lietuvos Seimas kviečia „reikalauti naujų, laisvų ir skaidrių bei demokratinius principus atitinkančių Baltarusijos Respublikos prezidento ir parlamento rinkimų, nedelsiant nutraukti represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę, užtikrinti žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų ir asociacijų bei kitas laisves Baltarusijoje“.
Lietuvos Seimas reikalauja nedelsiant paleisti visus Baltarusijos politinius kalinius, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį, Sacharovo premijos bei Vaclavo Havelo žmogaus teisių apdovanojimo laureatę Mariją Kalesnikavą, politinių partijų lyderius Mykolą Statkevičių, Pavelą Severinecą bei kitus kalinamus pilietinės visuomenės atstovus.
Lietuvos parlamentarai ragina plėtoti iniciatyvas, padedančias geriau suprasti represijų Baltarusijoje mastą ir pobūdį per globojamų politinių kalinių patirtį, kaip Seimo iniciatyva „Parlamentarai už laisvę“. Jie kviečia Europos socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, Europos liaudies partijos, Europos Parlamento frakcijos „Atnaujinkime Europą“, Europos žaliųjų, Europos konservatorių ir reformistų partijų lyderius imtis globoti įkalintus Baltarusijos politinių partijų lyderius.
Priimtu dokumentu Seimas ragina „toliau plėsti sankcijas Baltarusijos režimo organizacijoms ir asmenims, su režimus susijusiems verslo subjektams, atsakingiems už represijas prieš Baltarusijos žmones, rinkimų rezultatų klastojimą ir kitus žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimus, taip pat nelegalios migracijos instrumentalizavimą, ypač vadinamiesiems Baltarusijos vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, nepaliekant spragų apeiti sankcijas, taip pat ir per trečiąsias šalis, įskaitant šių organizacijų ir asmenų turto areštą ir konfiskavimą, siekiant kaupti lėšas jų nusikaltimais padarytai žalai atlyginti“.
Lietuvos parlamentarai ragina apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą Baltarusijos valstybinėms institucijoms.
Rezoliucijoje siūloma „kartu su specialiuoju tarptautiniu tribunolu agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti, kurio jurisdikcijai priklausytų ir aukščiausių Baltarusijos režimo politinių ir karinių pareigūnų veikla vykdant šią agresiją, taip pat inicijuoti specialiojo tarptautinio tribunolo Baltarusijos režimo nusikaltimams žmoniškumui prieš šalies žmones tirti steigimą“.
Lietuvos parlamentas ragina paskelbti teroristinėmis organizacijomis vadinamąsias Baltarusijos jėgos ir teisėsaugos institucijas, ypač Valstybės saugumo komitetą ir Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiąją kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybą (GUBOPiK).
Priimtame dokumente raginama peržiūrėti su Baltarusija sudarytų teisinės pagalbos sutarčių tikslingumą, taip pat siūloma nedelsiant sustabdyti Baltarusijos dalyvavimą įvairiose specializuotose tarptautinėse organizacijose, įskaitant UNESCO, tarpvyriausybinėse tarybose ir programose kultūros, švietimo, mokslo ir informacijos politikos srityse.
Rezoliuciją priėmęs Seimas siūlo iškilus būtinybei suteikti režimo persekiojamiems Baltarusijos piliečiams reikiamą prieglobstį Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Šiuo metu Baltarusijoje, kaip akcentuojama rezoliucijoje, yra apie 1 500 politinių kalinių, dešimtys tūkstančių buvo sulaikyti, tarp politinių kalinių yra nepilnamečių vaikų, politiniai kaliniai yra verčiami dėvėti juos identifikuojančius ženklus, prieš juos smurtaujama, jie kankinami, iš jų tyčiojamasi, jiems laiku nesuteikiama medicinos pagalba, o politinius kalinius ginantys advokatai netenka licencijų.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nario, Europos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojo, Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Armino Lydekos pastebėjimu, šios rezoliucijos dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų faktas ypač svarbus artėjant Tarptautinei žmogaus teisių dienai gruodžio 10-ąją.
„Stengdamiesi apginti kiekvieno žmogaus teises – socialiai pažeidžiamų, neįgaliųjų, moterų, homoseksualių, kitos tautybės ar rasės asmenų teises, negalime nepastebėti, kaip žmogaus teisės sistemiškai pažeidžiamos kaimyninėje valstybėje. Jeigu matome, kaip už tvoros kaimynas muša savo žmoną, mes negalime likti abejingi. Vadinasi, Baltarusijos vidaus problemos yra ir Lietuvos reikalas, mūsų nacionalinis interesas“, – sakė A. Lydeka.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, Lietuva išlieka lydere smerkiant nusikaltimus Baltarusijoje, vis dėlto balsus prieš režimą galėtų dar aktyviau burti tarptautiniuose formatuose. „Seimo Užsienio reikalų komitetas turi nuolat priminti Vyriausybei ir diplomatiniam korpusui, kad šie dėl Baltarusijos dėtų pastangas ir užsienyje“, – sakė jis.