Specialiųjų operacijų pajėgos – tai strateginės pajėgos, kariuomenės ieties smaigalys, gebantis nulemti karo eigą. Atranka į šias pajėgas itin griežta, tačiau būtent ji leido Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgoms per daugiau nei dešimtmetį misijų Afganistane neprarasti nė vieno žmogaus – tai yra beveik neįmanoma tokiose pajėgose. Eskadronas „Aitvaras“ – nedidelė organizacija ir viskas, kas su ja susiję, itin slapta. Tačiau „Savaitės“ komandai buvo suteikta išskirtinė galimybė užfiksuoti karius pratybose ore, vandenyje ir sausumoje.

Sąjungininkai negaili pagyrų

Afganistanas, Zabulo provincija. Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgų kariai laukia atvykstančio oro transporto. Dar viena sėkminga eskadrono „Aitvaras“ įvykdyta operacija, po kurios mūsų kariai amerikiečių transportiniais sraigtasparniais grįžta į priešakinę operacijų bazę. Afganistane „Aitvaras“ buvo dislokuotas 2002-aisiais. Daugiau kaip dešimtmetį jie dirbo sunkiausiomis karinėmis sąlygomis, vykdė specialiosios žvalgybos, tiesioginių veiksmų, kitas įslaptintas užduotis ir kiekvienas Specialiųjų operacijų pajėgų karys tarnavo ne vieną, ne dvi, o net po kelias misijas.

„Vien tai, kad dabar tarp operatorių galima rasti žmonių, kurie buvo 10–12 misijų, rodo, kokią jie milžinišką kainą sumokėjo ne tik kaip kariai, bet ir kaip žmonės, šeimų nariai, tėvai, kažkieno vaikai. Kiek tai kainavo nervų ir pastangų jų šeimoms. Tai čia ta žmogiškoji kaina, apie kurią labai dažnai nesusimąstom“, – sako knygos „Gabrieliaus kariai“ autorius Aleksandras Matonis.

Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgos misijas Afganistane baigė tik 2015-aisiais ir per visą tą laiką nežuvo nė vienas karys. Tiesa, sužalojimų nepavyko išvengti. Zabulo provincijoje automobiliui su kariais užvažiavus ant minos vienas iš „aitvarų“ buvo sunkiai sužalotas. Jis neteko kojos. Kariai sako, kad misijas Afganistane pavyko baigti be žūčių dėl gero pasiruošimo.

„Sėkmė mus lydėjo todėl, kad yra nuosekli atranka – mes atrenkame pačius tinkamiausius šiam darbui karius. Toliau – bazinis ruošimas, identifikavus jų savybes. Ruošimo metu jas užtvirtinam, išryškinam“, – pasakoja vienas iš Specialiųjų operacijų pajėgų karių.

Afganistane eskadronas „Aitvaras“ ir užsitarnavo profesionalių karių vardą. Jie buvo pirmieji ir vieninteliai koalicijos kariai kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis į misijas judėję motociklais. Tokiu būdu padidėjo „aitvarų“ mobilumas, kur sunkioji sąjungininkų technika judėdavo kelias valandas, mūsų kariai šiuos atstumus įveikdavo gerokai greičiau.

Sąjungininkai pagyrų Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgoms negaili ir teigia, kad per kelerius metus „aitvarai“ tapo Aljanso lyderiais.

„Man buvo malonu keletą kartų dirbti su Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgomis. Aš su jais dirbau Afganistane, kai buvau NATO Specialiųjų operacijų pajėgų vadas. Tai puiki organizacija, mes labai didžiuojamės Lietuvos „aitvarų“ tobulėjimu. Organizacija suformuota mažiau nei prieš dešimtmetį ir šiuo metu yra vienas daugiausiai sugebančių mūsų partnerių karo zonoje ir sudėtingose misijose“, – tvirtina JAV Specialiųjų operacijų pajėgų vadas gen. Raymonas A. Thomasas.

Įsakymus svarbu vykdyti kūrybiškai

Pagrindinės Specialiųjų operacijų pajėgų užduotys yra specialioji žvalgyba, tiesioginiai veiksmai ir karinė parama. Patys geriausi kariai įgyja teisę nešioti antsiuvą „Žaliukas“. Tai sąsaja su partizanais, besipriešinusiais Sovietų Sąjungos agresijai.

Kariai sako, kad SOP yra ne vien kariuomenė, bet ir šeima, siekianti bendrų tikslų, kur svarbiausia – motyvacija ir intelektas. Fizinis pasirengimas ar mokėjimas taikliai šaudyti – tik darbo priemonės, kurių išmokstama, teigia kariai. O štai išskirtinės savybės – tai gebėjimai veikti išskirtinio streso sąlygomis, besąlygiškai paklusti vado įsakymams, tačiau juos vykdyti kūrybiškai.

„Kariui atėjus į atranką tokių savybių iš karto neidentifikuosi, tai yra nuoseklus didžiulis darbas – atrankos darbas, tai trunka ne vieną savaitę. Tiesiog kariams sukuriamos situacijos, artimos realioms situacijoms, ir pasižiūrima, kaip jie veikia – ar geba stresinėse situacijose priimti sprendimus, valdyti save, „neužsikirsti“, – aiškina Specialiųjų operacijų pajėgų karys.

Tikslūs karių skaičiai dėl savaime suprantamų priežasčių yra įslaptinti. Viskas, kas susiję su šiais kariais, yra slapta. Tačiau pamatyti iš arti, kaip šie kariai rengiami, turėjo progą ir „Savaitę“. Nors oro temperatūra artima nuliui, Specialiųjų operacijų pajėgų narams teko šturmuoti žvejų laivą, kurį buvo užgrobę ginkluoti asmenys. Operacija, trukusi tik keletą minučių, – sėkminga, įkaitai išvaduoti.

Įsivaizduokite karius, kainuojančius tik nedidelę dalį to, kiek kainuoja laivai, tankai ar lėktuvai. Tačiau atliekančius svarbų vaidmenį hibridiniame konflikte, besipriešinančius agresoriui, priverčiančius jį „kraujuoti“ nuo staigių, neprognozuojamų, bet skausmingų smūgių pačiose netikėčiausiose vietose ir situacijose.

Neretai SOP kariai vadinami elitu, nors jie šio pavadinimo ir nemėgsta. Visgi, tai strateginės pajėgos, gebančios nulemti net karo eigą. Maži vienetai, komandos, išmestos toli nuo draugiškų pajėgų, užtikrina priešo objektų sunaikinimą, sudaro sąlygas pagrindinių pajėgų išsiskleidimui.

„Pasinaudodami moderniomis karybos priemonėmis, tokiomis kaip infiltracijos iš oro, iš vandens, sausuma, jie atvyksta į užduoties rajoną ir atlieka tai, ką gali padaryti jau ištisos kariuomenės rūšys. Na, viena iš esminių užduočių yra specialioji žvalgyba, informacijos apie taikinį rinkimas, nutaikymas. SOP dirba geriausi priešakiniai kontrolieriai, galintys užvesti sąjungininkų aviaciją“, – teigia A. Matonis.

„Ten, kur reikia atlikti „chirurginę“ operaciją, naudojamos Specialiųjų operacijų pajėgos. Jos gali būti greitai permetamos į priešo užnugarį, gali spręsti tas užduotis, kurių negali spręsti paprastai arba neturi tam priemonių konvencinės pajėgos“, – aiškina Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Vytautas Jonas Žukas

Lietuvos gynybos planuose konvencinės atakos metu Specialiųjų operacijų pajėgoms yra numatyti konkretūs uždaviniai, nors tai ir gana nedidelė organizacija, galbūt prilygstanti įprastam sausumos pajėgų batalionui.

Oro platformos leistų įgyti išskirtinį statusą

Specialiųjų operacijų pajėgas turi visos NATO šalys ir jų partnerės. Tačiau tik kelių šalių kariai turi išskirtinį statusą. Į šį klubą galėtų įstoti ir mūsų „aitvarai“, jiems tereikia oro platformų.

Šį statusą turintys kariai gali vadovauti NATO jungtinėms specialiosioms operacijoms. Jau praėjusiais metais buvo prabilta apie galimybę „aitvarams“ pirkti sraigtasparnius. Šiemet žadama priimti galutinius sprendimus dėl transportinių, o galbūt ir kovai pritaikytų sraigtasparnių.

„Galvojam apie transportinius sraigtasparnius Specialiųjų operacijų pajėgoms arba Greitojo reagavimo pajėgoms, bet kadangi biudžetas jau išdėstytas keleriems metams į priekį, tai dėl įsigijimo realiai galėsim pradėti kalbėti tik nuo 2022 metų. Dabar ieškom kažkokios galimybės dėl nuomos“, –sako kariuomenės vadas J. V. Žukas.

„Dar didesnis prioritetas ir pirmiausia žiūrima galimybė – pereiti prie vakarietiškos platformos. Jau dalį platformos turime. Tai yra trys mažesni „Dauphin“ tipo sraigtasparniai, dar trijų reiktų, kad visiškai užpildytume gelbėjimo ir paieškos funkcijas. Na, ir trys turėtų būti jau panašioms funkcijoms kaip SOP“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karobilis.

Tad kadaise besimokiusios Lietuvos Specialiųjų operacijų pajėgos dabar pačios stiprina saugumą ten, kur jo labiausiai reikia, – Ukrainoje, Afganistane, kituose karštuose taškuose.