Taip pirmadienį arkivyskupija sureagavo į premjerės prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“, kuriame ši teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia, karo pradžioje besilaikiusi pagrįstos pozicijos dėl konflikto, vėliau „persigalvojo“ atleisdama kelis dvasininkus dėl šių kritikos patriarchui Kirilui, remiančiam Kremlių kare.
„Bet šis teiginys neturi nieko bendra su tikrove. Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą po jo pradžios, vasario 25 dieną. Po to, kovo 17 dieną buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje“, – tikina stačiatikiai.
Pasak jų, dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime „patvirtino savo antikarinę poziciją“, tai padarė ir Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, karą esą pasmerkė ir Vilniaus bei Lietuvos vyskupijos pasauliečiai bei „tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos“.
Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo.
„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.
Premjerė interviu „Ukrinform“ praėjusią savaitę teigė, jog karo pradžioje susitiko su įvairių konfesijų religiniais lyderiais, taip pat ir stačiatikiais, siekdama aptarti, kokią paramą religinės bendruomenės gali suteikti Ukrainai ir pabėgėliams.
„Tuo metu stačiatikių bažnyčia pateikė labai pagrįstą pareiškimą apie tai, kaip jie jaučiasi dėl karo. Deja, per labai trumpą laiką jie „persigalvojo“. Dvasininkai, nesutikę su Maskvos patriarchato pozicija, buvo priversti palikti bažnyčią“, – teigė I. Šimonytė, turėdama omenyje keturių dvasininkų, kritikavusių Kremliaus invaziją, pašalinimą iš kunigų luomo.
Kunigai teigė, jog buvo pašalinti būtent dėl šios kritikos, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovai tai neigia ir tvirtina, kad dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.
Stačiatikiai taip pat kritikuoja premjerės pareiškimus, jog rusų stačiatikiai sudaro mažumą tikinčiųjų Lietuvoje – anot jų, religija vienija apie 100 tūkst. jos išpažinėjų. Jie taip pat tvirtina, kad pamaldose jų cerkvėse, priešingai nei tvirtina premjerė, dalyvauja ir ukrainiečiai.
„Būdama Lietuvos religinė bendruomenė, mūsų Bažnyčia yra moraliai, dvasiškai ir finansiškai nepriklausoma. Visi sprendimai priimami Lietuvoje, o ryšys su Maskvos Patriarchatu tėra išimtinai kanoninis“, – teigiama Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime.
„Iš to, kas buvo paskelbta aptariamame interviu, susidaro įspūdis, kad Vyriausybei stinga visapusės ir objektyvios informacijos apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios veiklą. Užpildyti šią spragą galėtų konstruktyvus dialogas, kurį pradėti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė ragina valdžią nuo pat karo Ukrainoje pradžios“, – sako stačiatikių atstovai.