Naujoji matematikos egzamino tvarka
Nors naujoji egzaminų tvarka sulaukia daug dėmesio ir diskusijų, Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus ministerijos norą kalbėtis ir egzaminų organizavimo kontekste įsiklausyti į mokytojų nuomonę vertina teigiamai. „Jeigu ir toliau bus šio principo ir pasiektų susitarimų laikomasi, didžioji dalis mokytojų tikrai neturės kuo skųstis“, – pastebi jis.
„Pagrindiniai privalumai, palyginti su senuoju modeliu: mokytojai galės laisviau pasirinkti temų eiliškumą, mokiniai galės taikyti lygčių ir nelygybių sprendimo įrankius nagrinėdami funkcijų uždavinius. Egzamino dalis bus organizuojama ne ugdymo proceso metu, mokiniams bus paprasčiau organizuoti konsultacijas“, – naujosios tvarkos privalumus vardija Š. Vaitkus.
Tačiau mokytojas įžvelgia ir trūkumų: „Pirmoje egzamino dalyje negalėsime patikrinti mokinių komunikavimo gebėjimų, nes reikės pateikti tik uždavinių atsakymus.“
Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos mokytojas Audrius Miliauskas taip pat išskiria naujosios tvarkos iššūkius: „Šiais metai norint išlaikyti reikės surinkti 35 taškus iš 100. Anksčiau buvo 10 taškų iš 60, todėl užduočių sudarinėtojams bus nemenkas iššūkis užduotį sudaryti taip, kad ji būtų adekvati“, – sako jis. „Manau, tikrai nenorime vėl trečdalio neišlaikiusiųjų ir trenkti duris jiems prieš nosį su matematika“, – pastebi mokytojas.
Egzamino užduočių sudėtingumas: ar šių metų egzaminas buvo per lengvas?
Šių metų egzaminą A. Miliauskas vertina teigiamai: „Visada esu mokinių pusėje, todėl vertinu teigiamai. Manau, maždaug toks išlaikiusiųjų procentas ir turėtų būti.“ Mokytojas pastebi, kad „matematika neturėtų užverti durų tiems, kam jos nebereikės. Todėl mokantis nuosekliai – išlaikyti tikrai nebuvo sunku, net jei ir nesi „tiksliukas“. Egzamino užduotys buvo adekvačios, matėsi praeitų egzaminų tendencijos.“
Tačiau A. Miliauskas pažymi, kad egzamine trūko sudėtingesnių uždavinių: „Sunkiai atsisijojo matematikos galiūnai. Trūko trečioje dalyje galingo vieno ar keleto uždavinių, kurie atrinktų, kas yra kas.“
Š. Vaitkus pripažįsta, kad šių metų egzaminas buvo lengvesnis: „Egzamino užduotis tikrai buvo paprasčiausia per daugelį metų, todėl sakyti, kad mokinių matematiniai gebėjimai staiga per metus pagerėjo, būtų per drąsu.“ Nors tokie rezultatai džiugina: „Matyti tokį išlaikiusiųjų procentą, žinoma, smagu.“
Mokytojas viliasi, kad šis egzaminas taps gairėmis ateičiai. Abu mokytojai sutaria, kad užduočių sudėtingumo stabilumas yra būtinas.
Abiturientų pasiruošimas: ar privalomas egzaminas padeda?
Š. Vaitkus pastebi, kad mokinių pasiruošimas brandos egzaminams yra įvairus: „Kai kurie apsiriboja tik mokyklos pamokomis, konsultacijomis, sprendžia buvusių egzaminų užduotis, kiti – papildomai renkasi korepetitorius, online pamokas, perka pasiruošimui skirtus leidinius.“
Tačiau abu mokytojai sutinka, kad privalomas matematikos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas paskatino mokinius labiau susikoncentruoti į pasiruošimą. Š. Vaitkus pastebi, kad pačių abiturientų nuomonės buvo įvairios: „Kai kurie, žinoma, dėl to ir pyksta, ypač, jei jų siekiama studijų programa tiesiogiai nesusijusi su matematika.“
„Mano aplinkoje jautėsi sujudimas. Mokiniai rūpinosi, ieškojo, kas padėtų ruoštis egzaminui“, – dalijasi A. Miliauskas. Mokytojas pastebėjo, kad net ir tie mokiniai, kurie matematiką mokėsi žemesniu lygiu, skyrė ypatingą dėmesį matematikai ir galiausiai sėkmingai išlaikė egzaminą. „Asmeniškai turėjau ir B lygio mokinį, kuris labai nuoširdžiai paskutinius mėnesius atsidavė matematikai ir patyrė sėkmę – išlaikė. Buvo tiesiog nuostabu stebėti pažangą, įdėtą darbą“, – džiaugiasi jis.
Sunkiausios temos ir programos trūkumai
Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas pastebi, kad mokantis matematikos reikalingos pastangos: „Mokyklinė matematika – tikrai įkandama daugumai, tik reikalingas nuoseklumas.“ Tačiau yra keletas temų, kurios mokiniams sekasi sudėtingiau, tarp jų – trigonometrija, tikimybių ir kombinatorikos uždaviniai bei erdviniai kūnai.
Š. Vaitkus prideda, kad didžiausius sunkumus sukelia nestandartiniai uždaviniai. „Mokiniams neretai trūksta įgūdžių savo mintis aiškiai ir nuosekliai pateikti popieriuje“, – teigia jis.
Abu mokytojai sutinka, kad dabartinė matematikos programa turi trūkumų. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje dirbantis Š. Vaitkus mano, kad viena didžiausių problemų yra abstraktumas: „Mokytojams sunku suprasti, kaip giliai kiekvienos temos mokyti, o kai kurios mokymosi priemonės, galinčios suvienodinti pedagogų matymą, dar tik pakeliui.“
Kaip pagerinti matematikos rezultatus?
Matematikos mokytojas A. Miliauskas teigiamai vertina naujas programas ir vadovėlius mokyklose, kurie prisideda prie matematikos rezultatų gerėjimo, tačiau pastebi, kad silpnesnių klasių mokiniams reikia papildomos pagalbos.
Š. Vaitkus pastebi, kad svarbiausia yra tai, kad bet kuri pasirinkta priemonė būtų naudinga ir papildytų pamoką. Kalbėdamas apie naująsias technologijas jis atkreipia dėmesį, kad daug kalbama apie dirbtinį intelektą. „Jeigu vieną dieną mokiniai iš jo gaus A – kokybišką reikalingą pagalbą, ir B – grįžtamąjį ryšį, mokinys gaus svarbaus individualaus dėmesio savo poreikiams“, – teigia jis.
Kartu matematikos mokytojas pabrėžia, kad bandomieji egzaminai, papildomos konsultacijų ir pamokų valandos, informacinio pobūdžio medžiaga apie egzaminą yra svarbios priemonės, tačiau visų problemų neišspręs: „Manau, svarbu investuoti į matematikos mokymo(si) tyrimus, jų pagrindu formuoti matematinių gebėjimų ugdymo strategiją, gerinti metodinės medžiagos kokybę, stiprinti mokytojų rengimą ir padėti tobulinti kompetencijas esamiems mokytojams, jeigu siekiame sėkmės ilgalaikėje perspektyvoje.“
