Apie tai DELFI studijoje diskutuosime su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru, taip pat komiteto nariais Vitalijumi Gailiumi ir Juliumi Sabatausku.
S. Šedbaras, paklaustas, ar jam buvo žinomi kažkokie signalai apie galimą korupciją teismuose, teigė, kad jau ir anksčiau jis prašė specialiųjų tarnybų išsiaiškinti kai kuriuos atvejus.
„Informacijos būdavo“, - patvirtino S. Šedbaras.
„Aišku, kad jokie faktai iki mūsų nebuvo atėję. Jeigu būtų atėję, iš karto būtume perdavę generaliniam prokurorui, tačiau kadangi susitinkame su teisininkais, tikrai būdavo advokatų, kurie išsakydavo tokias nuostatas, kad kažkas negerai sistemoje. Pavyzdžiui, viena advokatų agentūra paduoda kasacinį skundą, ir jo nepriima. Tą patį skundą paduoda kita kontora, jis kažkodėl pradedamas nagrinėti. Aš prašiau advokatų, kad jie konkrečių pavyzdžių pateiktų, bet nebuvo išdrįsta to padaryti. (…) Tiesa, asmeniškai galėčiau pasakyti, kad anksčiau to nebūdavo, o štai dabar tarsi atsirado tam tikras fonas, kuris reikalauja teismų sistemoje pokyčių“, - DELFI sakė S. Šedbaras.
Anot jo, dažnai susitikdavo su teisėjais, tačiau tikslios informacijos – nesulaukdavo.
„Visada, kai turėdavome susitikimus su teismų vadovais, kai būdavo skiriami teisėjai, mes klausdavome, ar jums yra žinoma kažkokia informacija, galbūt ji yra bent jau nujaučiama. Jie atsakydavo, kad yra tokia sistema, yra priimami atitinkami sprendimai. Tiek komitetas ir gali pasakyti“, - sakė jis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas tikino, kad jau bene metus laukia tikslesnės informacijos, tačiau jos vis dar negavo.
„Bet kai prašydavome konkrečių pavyzdžių, skundų eigos, tačiau jau metai laiko laukiu tos informacijos, ir nieko“, - sakė jis.
S. Šedbaras, paklaustas apie Vijūnėlės skandalą ir tai, ar nemano, kad korupciniu keliu buvo bandoma susitarti dėl dvaro išsaugojimo, sakė tiksliai negalintis į tai atsakyti.
„Matyt, buvo bandoma. Prisiminkime ir Neringos statybų klausimą, kiek buvo derybų. AT vienoje konferencijoje buvo sakoma, kad viešiname argumentus, tačiau jeigu yra teismo sprendimas, tai man yra iš viso sunkiai suvokiama. Bandymas blokuoti galutinius Aukščiausiojo Teismo sprendimus, blokuoti ir ieškoti neteisėtų kelių – man nesuprantama. (…) Šio konkretaus asmens prasme galbūt taip. Bet politinė korupcija turėtų būti vertinama tada, kai tie, kurie priima sprendimus dėl teisėjų paskyrimo, duoda ir nurodymus. Šiuo atveju Ričardas Malinauskas labai ilgai bylinėjasi, bet jokios tiesioginės įtakos neturi, kažin ar Ričardas Malinauskas turi įtaką patiems teisėjams, patiems teismam, lyginant su tuo, kokią įtaką turėtų pirmieji valstybės asmenys, jeigu jie būtų paminėti“, - sakė DELFI pašnekovas.
„Juk ne vienas meras teistas už gerus darbus ir nesigėdija to. Jis mano, kad jis teistas už gerus darbus ir žmonės rinksis. Tokių Lietuvoje yra ne vienas. Gerieji žmonės, reikėtų pagalvoti, ar tikrai savivaldybėms turėtų vadovauti tokie žmonės“, - kalbėjo S. Šedbaras.
Kalbant apie Sauliaus Skvernelio minėtus partijų stogus, S. Šedbaras tikino, kad šį klausimą turėtų patikslinti pats premjeras: „Reikėtų Sauliaus Skvernelio klausti, jeigu jis žino apie kažkokius partijų stogus, aš nežinau apie tai. Negaliu todėl įvardyti jokių partijų. Juk partijos neskiria teisėjų, nenulemia nieko. Galų gale, čia minimas Malinauskas išėjo iš partijos.“
Sumos, apie kurias kalbama, - nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
„Čia yra labai stambios sumos. Svarbūs ne tiek pinigai, jeigu yra toks poveikis neteisėtais būdais, tai ir be pinigų tai daro didžiulė žalą tiek visuomenei, tiek teismų veiklai. Pinigai čia antrinis dalykas, nors tai ir yra didžiulės sumos. Be jokios abejonės – tai šokiruojantis atvejis“, - pripažino S. Šedbaras.
Tuo tarpu V. Gailius sutinka su tuo, kad tai – smūgis teismų sistemai.
„Be jokios abejonės mes žinome konstitucinę nekaltumo prezumpcijos nuostatą, tačiau net neabejoju STT profesionalumu, pasitikiu tarnybomis. Tai smūgis teismų sistemai, bet tokio sukrėtimo reikėjo, kadangi apie vienokius ar kitokius korupcijos pasireiškimus mes girdėjome, mūsų komisija dar prieš dvejus metus kreipėsi į STT dėl kasacinių skundų priėmimo tvarkos. (…) Antikorpucjos komisija kreipėsi į TTT prašydama atlikti teisės aktų korupcinį vertinimą. Esmė, ar gali į teismų sistemą neskaidriai patekti kasacinis skundas. STT matė landas ir apie tai pateikė išvadas. Tą išvadą reikėjo įgyvendinti, turėjome labai daug diskusijų“, - telefonu sakė Vitalijus Gailius.
Jis taip pat sureagavo į S. Skvernelio išsakytus teiginius apie partijų stogus: „Jeigu premjeras turi tokių duomenų, tai turėtų informuoti visuomenę, jeigu reikalingas tyrimas, turėtų perduoti informaciją STT“, - sakė V. Gailius.
Visą pokalbį žiūrėkite įraše.
Teisėjai sukrėsti
Kelių teismų vadovai trečiadienį pareiškė esantys sukrėsti po teisėsaugos pranešimų apie tyrimus dėl galimos korupcijos teismuose.
„Aš ir visas teismo kolektyvas esame sukrėsti šios žinios. Labai gaila, kad mūsų teismo teisėjo vardas minimas tokiame kontekste“, – išplatintame pranešime teigia Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė.
Prokuratūra trečiadienį paskelbė atliekanti tyrimus dėl korupcijos, sulaikyti aštuoni įvairių grandžių teisėjai ir penki advokatai.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė sakė, kad tyrimas supurtė visą teismų sistemą.
Pasak jos, po pasirodžiusios informacijos apie aštuonis teisėjus apimantį tyrimą „iškilo labai rimtų klausimų“ apie teisėjo moralę.
„Mūsų teismų bendruomenės prioritetas yra nepakantumas korupcijai ir teisėjo vardo žeminimui, todėl tokia informacija, kuri mus pasiekė iš žiniasklaidos, tikrai supurtė visą teismų sistemą“, – BNS trečiadienį sakė teismo vadovė.
„Teisingumui užtikrinti svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir teisėjo moralė ir šiandien mums iškilo labai rimtų klausimų. Žiūrėsime, stebėsime situaciją, tačiau bet kokiu atveju pagrindinis prioritetas išliks nepakantumas korupcijai“, – pridūrė ji.
J. Malijauskienė tvirtino, kad jos teismo darbuotojai netoleruoja ir ateityje netoleruos jokių korupcijos apraiškų.
Teisėsauga atlieka kelis tyrimus dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje.
Skirtingomis korupcinėmis veiklomis įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Visi teisėjai yra nušalinti nuo pareigų, panaikinta jų neliečiamybė.
L. Braždienė teigė, kad Vilniaus apygardos teisme dirbantis H. Jaglinskis yra vienas labiausiai patyrusių civilinių bylų teisėjų, o įtartino teisėjo elgesio ji nepastebėjusi.