Liepos šeštąją, Lietuvos tūkstantmečio minėjimui pasiekus apogėjų, vietoje planuoto Valdovų rūmų atidarymo teks tenkintis iškilmingu rūmų pietinio fasado portalo atidengimu. Vyriausybei sumažinus visuomenėje labai nevienareikšmiškai vertinamo projekto finansavimą, tik tokį prisilietimą prie Valdovų rūmų žada šios dienos iškilmių rengėjai. Valdovų rūmai buvo statomi kaip pagrindinis Lietuvos tūkstantmečio minėjimo akcentas ir šioms statyboms jau išleista apie 176 mln. litų.
Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvoje viešės Švedijos, Danijos ir Norvegijos karališkosios šeimos, Ukrainos, Suomijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentai, Estijos premjeras, Vatikano kardinolų kolegijos dekanas, taip pat laukiama atsakymo, ar atvyks Vokietijos prezidentas bei kas nors iš Rusijos.
Vieninteliai iš kviestųjų čekai į Lietuvą jos tūkstantmečio minėjimo iškilmėms atvykti negali. Jų šalyje tomis dienomis – taip pat nacionalinė šventė. Apskritai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė apkarpė biudžeto išlaidas ir aišku, jog Valdovų rūmų iki liepos šeštosios įrengti nepavyks. Prezidentas Valdas Adamkus buvo suabejojęs, ar tik jam neteks atšaukti kvietimų užsienio šalių vadovams. Bet išeitis, atrodo, buvo rasta.
Valdovai gali pamatyti ir rūmų kiemą
„Portalą šiuo metu daro Kauno akmentašiai, gal jau pastebėjote, po truputį jis jau konstruojamas“, – sako Vydas Dolinskas, Valdovų rūmų direktorius. Už šį kūrinį atsakingi Projektavimo ir restauravimo instituto specialistai, kurie esą dirbo remdamiesi išlikusia ikonografija. Prezidentūros darbuotojai dar prieš savaitę teigė abejojantys, ar užsienio svečius jie galės pakviesti ir į Valdovų rūmų kiemą, tačiau sakoma, kad padėtis keičiasi kasdien ir pats Prezidentas Algirdas Brazauskas atvyksta ir ragina statybininkus dirbti sparčiau ir iki liepos 5–osios, kai turi būti baigti visi statybos darbai, bent fasadą sutvarkyti nepriekaištingai.
„Kol pastatas nebaigtas, gali būti, kad į kiemą nebus galima įeiti be šalmų“, – dar prieš kurį laiką sakė prezidentūros tūkstantmečio iškilmių rengėjai. Tuo tarpu V.Dolinskas buvo nusiteikęs daug optimistiškiau.
„Iškilminga portalo atidengimo ceremonija vyks po šventų mišių Arkikatedroje ir vėliavos pakėlimo virš Valdovų rūmų ceremonijos. Po to numatyta, kad svečiai išlydės Dainų šventės dalyvius. Ir gali būti, kad, jei liks laiko, svečiams bus pasiūlyta apžiūrėti Valdovų rūmų kiemą“, – aiškina Valdovų rūmų direktorius. Jo teigimu, kol kas kiemo danga išbetonuota, ji derės prie fasado, tačiau akmeninis grindinys greičiausiai bus išklotas tik tada, kai rūmų prieigas paliks paskutinis sunkvežimis – tai yra visiškai pasibaigus statyboms ir rūmų įrengimui. Taigi kol kas tiksliai net neprognozuojama kada.
Kaip atrodys portalas
Tūkstantmečio paminklu vadinamas portalas turėtų atkurti XVII a. pirmosios pusės portalo, iškalto iš smiltainio, kurio autoriai buvę Vazų dvaro menininkai broliai italai Constante Tencalla ir Jacobo Tencalla, įžymiojo Mateo Castellos giminės, formas. Paklaustas, ar naujų portalo kūrėjų rankos čiupinėjo originalaus portalo nuolaužas, V.Dolinskas atsako, kad smiltainio šukių visoje Valdovų rūmų teritorijoje archeologai atrado nemažai. Atrodo, kad tai galėję būti būtent minimo portalo liekanos. Vis dėlto naujasis kuriamas pagal analoginę medžiagą. Italai Tencallos kūrė ne tik Žygimantui Augustui čia, Vilniuje, bet ir Lenkijoje,Italijoje – jų darbai buvo nuodugniai nagrinėjami ir kuriamas naujas portalas.
Portalas puoš Valdovų rūmų simboliu laikomą pietinį fasadą, kuris atsiveria iš Katedros aikštės pusės ir matyti iš Senamiesčio. Jo viršuje – herbinis kartušas, taip pat – Vyčio ženklas. Naujajame portale, anot V.Dolinsko, bus įrašas iš vieno Žygimanto Augusto sekretorių užrašų, kuriame minimas žodis „respublika“. „Tai – paminklas Lietuvos tūkstantmečiui, nes jokio kito paminklo Lietuvoje šiai progai nebus“, – sako V.Dolinskas. Tuo tarpu mokslininkai abejoja, ar vadinamoji Valdovų rūmų puošmena bent iš dalies primins originalą.
Valdovų rūmai – viso labo labai brangus muliažas
Menotyrininkai, taip pat kai kurie istorikai teigia, kad Valdovų rūmų atkūrimui tikros ikonografinės medžiagos yra per maža ir beveik viskas, kas daroma, yra per menkai ištirta, todėl Valdovų rūmų bei jų elementų atkūrimu vadinti ne visiems specialistams apsiverčia liežuvis.
Štai ką apie prabangaus Valdovų rūmų portalo atkūrimą leidinyje „7 meno dienos” rašo menotyrininkas Vidas Poškus. „Renesanso ir manierizmo architektūrai būdinga tai, kad ėjimas traktuotas kaip viena svarbiausių statinio eksterjero detalių. Įėjimas, pro kurį būdavo patenkama vidun, turėjo patraukti lankytoją iš pirmo žvilgsnio, prikaustyti jo dėmesį, per akimirksnį reprezentuoti visą architektūrinio objekto ir jo savininko charakterį bei galią.
Smuglevičiaus piešinyje sąšlavų krūva užstoja apatinę portalo dalį, tačiau net ir ji visiškai neužstoja išilgintų postamentų, ant kurių pastatyti turtingai profiliuotą karnizą remiantys (sąlygiškas piešinio pobūdis trukdo įžiūrėti, bet atrodo, kad toskaninio orderio) piliastrai. Portalo viršų vainikuoja atiką imituojanti sienelė ir virš jos sukomponuotas profiliuotas herbinis kartušas. Pagal visas taisykles į jį turėjo būti įkomponuotas valdovų Vazų herbas.
Tai patvirtintų virš kartušo regima greičiausiai karūnos dėmelė. Pilių tyrimo centre saugoma iš smiltainio sukurta karūna demonstruoja plastinį pietinio portalo ar kurios nors kitos rūmų dalies skulptūrinio dekoro elementų sudėtingumą. Neaišku, koks bus portalas pastačius naujus rūmus. Aišku, statybininkai dės visas pastangas, kad durų aprėminimas imituotų originalą. Deja, jų pastangos iš anksto pasmerktos nesėkmei. Jeigu kas nors tuo netiki – pasiūlyčiau pagal Rossi ar kokio nors kito autoriaus piešinį pabandyti atkurti epitafinę Šv. Kazimiero koplyčios lentą.
Panašiu metu Tencallos sukurtas kūrinys stilistiškai artimiausias rūmų portalui (galbūt netgi galima kalbėti apie šio italų menininko (bendra)autorystę). Šiuo atveju susiduriame su renesansui ir barokui būdinga plastine raiška, specifiniu prisilietimu prie medžiagos, formų turtingumu. Architektūrinių ir skulptūrinių detalių bei ornamentų įvairove išsiskiriantys portalai traktuotini kaip savarankiški, unikalūs kūriniai, todėl jų „atkūrimas“ panašus į norą atkurti pražuvusias Leonardo freskas ar Michelangelo skulptūras. Net ir atskirų detaliųsavavališkas atstatymas bus netikslus.”
Visuomenė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga Valdovų rūmus galės
apžiūrėti ir nemokamai. Nuo liepos 7–osios tris savaites rūmai bus atviri norintiesiems juos
aplankyti ir apžiūrėti.
Naujausiame "Atgimimo" numeryje skaitykite:
Belaukiant saulėlydžio
Kokios permainos laukia valstybės po pirmųjų keturių Saulėlydžio
komisijos darbo mėnesių. Rezultatus apžvelgia ir komisijos pirmininką
Valentiną Milaknį ir kalbina Andrius Raskazovas.
Lietuvos tūkstantmetis Valdovų rūmų šešėlyje
Pritrūkus pinigų Valdovų rūmų vidaus įrengimui, Lietuvos tūkstantmečio
minėjimas vyks šalia nevienareikšmiškai vertinamo pastato pagrindinių
vartų. Kokią programą užsienio šalių karaliams, prezidentams ir
premjerams pasiūlys Lietuva, domisi Indrė Makaraitytė.
Kultūrinis tapatumas – mūsų sveikatos šaltinis
VU profesorė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Gražina Gudaitė: mus
dar gaubia praeities šešėliai. Stanislovo Kairio pokalbis apie žmonių ir
tautų psichiką.
Apie valstietiško gyvenimo būdo atgimimą
Tradicinis, mažas vienos šeimos valstiečių ūkis gali tapti sėkmingu
verslu, jeigu sugebės užmegzti ryšius su maisto kokybei ir darniai
plėtrai užsiangažavusiais vartotojais. Atvirumu ir solidarumu
besiremiančių smulkiųjų ūkininkų perspektyvas nagrinėja Audra Čepkauskaitė.
Apie alkoholį ir nealkoholį
Prisidengiant kova su girtuokliavimu įteisinamas alkoholio pardavimas
jaunimui.