Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, signataras buvo akademinės bendruomenės atstovas, atidavęs savo jėgas ir išmintį Lietuvos išsivadavimo sąjūdžiui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui.
„Dar iki Sąjūdžio įsisteigimo filosofas Bronislavas Kuzmickas buvo vienas tų, kurie plėtė laisvos minties ribas Filosofų klube. Išmintinga ir brandi B. Kuzmicko laikysena Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiume daug pasitarnavo telkiant įvairiopą Lietuvos visuomenę bendram tikslui – laisvos valstybės kūrybai“, – teigė šalies vadovas.
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, B. J. Kuzmickas aktyviai palaikė Lietuvos siekį grįžti į vakarietišką Europos regioną.
„Šviesaus atminimo signataras daug nusipelnė kuriant nepriklausomą demokratinę mūsų valstybę ir pilietinę visuomenę, aktyviai palaikė Lietuvos siekį grįžti į vakarietišką Europos regioną, nuo kurio buvo atskirta“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.
Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, jo įžvalgos reikšmingai prisidėjo brėžiant nepriklausomos valstybės tarptautinės politikos gaires.
„Lietuva neteko iškilios asmenybės, kuri savo mintimis ir darbais daug prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ministrė pirmininkė taip pat pažymėjo, B. J. Kuzmicko moksliniai darbai yra itin svarbūs šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams ir visai jos istorijai.
ELTA primena, kad apie B. J. Kuzmicko mirtį pirmadienį pranešė Seimas. Signataras ėjo 88-uosius metus.
Jis gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete.
1966–1973 metais dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute, dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vėliau dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Taip pat dėstė Mykolo Romerio universitete.
B. J. Kuzmickas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
1990–1992 m. dirbo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas.
Taip pat 1996–2000 metais buvo išrinktas Seimo nariu.
Nuo 1994 metų B. J. Kuzmickas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Mokslinėje srityje daugiausiai dėmesio skyrė filosofijos istorijos, ypač šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams. Taip pat yra per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių, knygų „Žmogus ir jo idealai“ (1975 m.), „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ (1976 m.), „Tautos kultūros savimonė“ (1989 m.), „Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai 1988–1991“ (2006 m.) ir kitų autorius, buvo ir žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius.
2000 metais B. J. Kuzmickas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.