Kitaip, nei grėsmių ataskaitoje, dvigubai trumpesniame dokumente apie praėjusių metų veiklą, VSD glaustai įvertino pasiekimus, pateikė netikėtų statistinių duomenų bei viziją, kaip jau veikia ir turės veikti Lietuvos žvalgyba.
Mažiau „piaro“, daugiau prevencijos?
Beveik prieš metus VSD vadovu paskirtas D. Jauniškis įžanginiame ataskaitos pristatyme ne tik trumpai apžvelgė Lietuvai kylančias grėsmės, bet ir neslėpė savo patirties, tiesiogiai kovojant su grėsmėmis, nors dar nesenai kai kurie dabartinio VSD direktoriaus biografijos faktai buvo įslaptinti.
Vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų turi sukaupęs daug tiesioginės karinės ir žvalgybinės patirties Afganistane – buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų vadas yra apdovanotas apdovanojimais už narsą mūšio lauke.
Nedraugiškas Lietuvos kaimynes bei terorizmą, kaip svarbiausias grėsmes įvardijęs VSD vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujamos žvalgybos institucijos svarbiausios užduotys turėtų būti prevencija bei priemonių jai pasiekti stiprinimas.
„Karas, kaip kasdienybė, man, tėvui, turinčiam penkis vaikus, ir buvusiam kariui, žinančiam, kaip jis atrodo realybėje, yra visiškai nepriimtinas derinys“, – Veiklos ataskaitoje pabrėžė D. Jauniškis.
Tiesiogiai neįvardydamas Rusijos, jis leido suprasti, kad būtent ši „priešiškai mums ir demokratijai nusistačiusi kaimyninė valstybė, su kuria galėtume palaikyti draugiškus santykius įvairiose srityse, dar niekada neskleidė tiek melo ir antivakarietiškos propagandos“.
Skirtingai, nei ankstesnių metų VSD Veiklos ataskaitose, kuriose netrūko kritikos bei skundų, jog politikai kišasi į saugumo veiklą, D. Jauniškis pažymi, kad VSD ir kitos už saugumą atsakingos valstybės institucijos bei atstovai turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Ir ne tik.
„Esu daugiau veiksmo, o ne žodžių žmogus, todėl manau, kad šiandien ypač svarbu atkurti efektyvią, veiksmingą, ne „popierinę“ ir ne „piarinę“ VSD veiklą“, – pareiškė VSD vadovas, tokiu būdu savotiškai įgėlęs savo pirmtakams.
Anot D. Jauniškio, VSD pirmiausiai gali ir privalo užkirsti kelią grėsmių plėtojimuisi ir aktyviais veiksmais padėti mažinti valstybės pažeidimus. Todėl per pastaruosius metus departamente jau imtasi permainų.
„VSD įkurtas Situacijų centras, jis dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Šis padalinys bendradarbiauja ir operatyviai keičiasi informacija su įvairiomis institucijomis. Atkurtas kovos prieš terorizmą padalinys. Esu įsitikinęs, kad Departamentas turi turėti ne tik intelektinių ir techninių pajėgumų rinkti ir analizuoti informaciją, bet ir raumenis, t. y. teisinę galią veikti.
Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra pateiktas įstatymų pakeitimo projektų paketas, kuriame numatyti nauji teisiniai instrumentai, leidžiantys imtis prevencinių veiksmų prieš grėsmių nacionaliniam saugumui apraiškas“, – teigiama D. Jauniškio pareiškime.
DELFI dar antradienį skelbė, kad VSD siekia turėti teisę ne tik esant reikalui panaudoti tarnybinį ginklą, bet ir taikyti specialiąsias priemones, fizinę ir psichinę prievartą. Be to, VSD siekia pažaboti ir dezinformacijos skleidėjus.
„Stiprinant valstybės informacinį saugumą Departamentas parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama kriminalizuoti dezinformaciją. Dezinformacija laikytina veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“, – teigiama VSD ataskaitoje.
Žodis „prevencija“ VSD veiklos ataskaitoje pakartotas net 13 kartų, o kad įvairių užkardymo priemonių VSD imsis dar aktyviau, pabrėžiama ir kalbant apie artimiausių 5 metų planą.
„VSD strateginį tikslą artimiausiems penkeriems metams apibrėžčiau taip: tapti efektyvia žvalgybos institucija, kuri prevenciniais veiksmais užkirstų kelią grėsmių plėtojimuisi ir padėtų mažinti valstybės pažeidumus.
VSD turi tapti pagrindine valstybės institucija, teikiančia pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti ar neutralizuoti prieš Lietuvą nukreiptas hibridines grėsmes, kuri imtųsi ir aktyvių grėsmių neutralizavimo veiksmų“, – teigiama VSD vadovo pareiškime.
Apgynė žiniasklaidą ir priminė istoriją
D. Jauniškis savotiškai apgynė ir žiniasklaidos priemones, pastaraisiais metais aktyviai nušviečiančias žinias, susijusias su Krašto Apsaugos sistemos aktualijomis, gynybinių pajėgumų stiprinimu bei silpnosiomis vietomis.
„Pastaruoju metu dažnai pasigirsta sąžiningų, dorų, bet, deja, naivių nuomonių, kad Lietuvos viešojoje erdvėje pernelyg daug kalbama apie grėsmes, militarizavimąsi ir gynybą.
Manau, kad pasirengimas pirmiausia nebijoti pažinti, o prireikus gebėti atremti visokio pobūdžio grėsmes – propagandines, karines, kibernetines – kiekvieno piliečio pareiga“, – pabrėžė VSD vadovas, kuris netgi pasitelkė Izraelyje populiarų pavyzdį.
Holokaustą prisimenančioje žydų valstybėje iki šiol yra populiarus posakis „niekada daugiau“ – valstybė ir jos piliečiai įsipareigoja neleisti pasikartoti siaubingiems praėjusio amžiaus įvykiams. Lietuvoje įsitvirtina panašus nenoras leisti pasikartoti 1940-ųjų gėdai, kai šalis buvo okupuota be šūvio. Be to, po Belgijos teroro išpuolių, Lietuvos viešojoje erdvėje aptarinėtos žvalgybos tarnybų klaidos bei nepakankamas pasiruošimas.
„Kaip rodo mūsų istorija, viso to reikia, kad ateities Lietuvos kartos neturėtų pagrindo teigti, kad laiku neįžvelgėme realios grėsmės, nenumatėme pasekmių, buvome bailiai ir prisitaikėliai.
Mūsų Lietuvos visuomenė turi būti atspari priešiškai propagandai ir smegenų plovimui, gebėti atpažinti ir žinoti, kaip veikti krizinėse situacijose. Tai pasiekti ir yra viena iš pagrindinių VSD užduočių“, – pabrėžė VSD vadovas.
Neįsileido įtariamų užsienio žvalgybininkų ir teroristų
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad VSD jau pernai aktyviau ėmėsi kovoti su įtartinais užsienio piliečiais, kurie „susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, (gali) užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla“.
„2015 m. VSD siūlymu į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – PNG sąrašas) buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais“, – pabrėžiama Veiklos ataskaitoje.
Pavyzdžiui 2015 m. VSD suteikė 26 510 išvadų ir konsultacijų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Daugiausia konsultuota dėl užsienio piliečių migracijos – pateikta 18 392 išvados.
Iš jų – 679 išvados buvo neigiamos (rekomenduota neleisti jiems atvykti į Lietuvą ar ar neišduoti leidimo gyventi. Be to, VSD, su teismo palaiminimu pernai sekė beveik 2 tūkst. asmenų. Iš jų – beveik pusė yra Lietuvos piliečiai, tačiau padaugėjo ir sekamų užsieniečių skaičius – 904, palyginus su 816 asmenų 2014 metais. Įdomu tai, jog iš šių užsieniečių - po 16 proc. siejami su užsienio šalių kontržvalgyba arba tarptautiniais teroristų tinklais.
Veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad didžiausius pajėgumus VSD skyrė nustatyti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų įtakai Lietuvos politiniams, visuomeniniams, ekonominiams procesams, taip pat grėsmėms, kylančioms informacinio saugumo srityje.
Skirtingai, nei 2014 metais, pernai VSD dėmesio sulaukė ne tik diplomatais apsimetę įtariami Rusijos šnipai. Ataskaitoje pažymima, kad 2015 m. pavasarį VSD vykdant ilgalaikę žvalgybos operaciją, Lietuvoje buvo sulaikytas Rusijos pilietis N. F. – etatinis Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojas.
„Tai yra pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas“, – pabrėžiama dokumente. Taip pat džiaugiamasi išaugusiu valstybės institucijų bendradarbiavimu bei susidomėjimu VSD veikla.
„Lyginant su 2014 m., praėjusiais metais VSD seminaruose apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių atpažinimą apmokė 3 kartus daugiau asmenų.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijose dirbantys pareigūnai ir tarnautojai taip pat aktyviau ėmė domėtis užsienio valstybių ŽST veikla, jų keliamomis grėsmėmis“, – teigiama dokumente, kuriame taip pat džiaugiamasi, jog informacija apie įtartiną veiklą dalijosi ir žurnalistai.
„2015 m. pradžioje VSD viešai įspėjo apie tai, kad užsienio valstybių atstovai, nebūtinai Rusijos, gali siūlyti Lietuvos žiniasklaidos priemonėms bendradarbiauti platinant Rusijai palankią informaciją. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.
Pilietiškumo ir sąmoningumo pavyzdį parodė „Tauragės kurjerio“ atstovai. VSD buvo pateikta informacija apie įtartinus siūlymus už pinigus laikraštyje spausdinti ne reklaminius, bet parengtus tam tikros tematikos straipsnius.
VSD pradėjo tyrimą siekdamas surinkti daugiau informacijos apie potencialius užsakovus, tačiau jie, vengdami viešumo, daugiau į laikraščio redakciją nebesikreipė Informacija apie įtartinus siūlymus vėliau buvo paskelbta laikraščio publikacijoje“, – sakoma VSD ataskaitoje.
Be to, padaugėjo ir tyrimų dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija – jei 2014 m. VSD patikrino 5201 asmenį, tai pernai šis skaičius ūgtelėjo beveik 2 tūkstančiais.
Daugiausiai dirba vidutinio amžiaus vyrai
VSD ataskaitoje pirmą kartą pateikiami duomenys apie pačius Departamento darbuotojus. Pažymima, kad Personalo politika nukreipta į patikimų ir motyvuotų kandidatų tarnauti VSD atranką, pareigūnų išlaikymą, nuolatinį mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą.
Tačiau beveik pusė VSD žvalgybos pareigūnų (45 proc.) yra 36–45 metų amžiaus, o žvalgybos pareigūnų, vyresnių nei 40 metų, dalis Departamente išaugo nuo 35 proc. 2011 m. iki 50 proc. 2015 metais.
Nors tai yra didelę patirtį žvalgybos tarnyboje turintys pareigūnai, pabrėžiama, kad VSD susiduria su objektyvia problema – darbo rinkoje rasti specialiai tarnybai žvalgybos institucijoje parengtų specialistų neįmanoma.
„Potencialiems kandidatams keliami aukšti profesiniai ir asmeniniai reikalavimai lemia tai, kad iš 20-ies patikrintų kandidatų į tarnybą gali būti pakviesti tik 2–3 nauji pareigūnai, o parengti aukštos kvalifikacijos žvalgybos specialistą gali prireikti 5 ir daugiau metų“, – pabrėžiama dokumente.
Be to, paaiškėjo ir Departamente tarnaujančių moterų bei vyrų santykis – atitinkamai 33 ir 67 proc. Per paskutinius keletą metų šis santykis pasikeitė tik nežymiai – ūgtelėjo vos 2 proc.
O moterų dalis tarp vadovaujančias pareigas užimančių žvalgybos pareigūnų buvo dar mažesnis – vos 22 proc. VSD taip pat atskleidė, kad vykdant vidaus kontrolę, pernai atlikti 127 tyrimai poligrafu, iš jų: 100 VSD žvalgybos pareigūnų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo; 18 asmenų, pretenduojančių dirbti VSD; 8 asmenims, vykdant vidaus tyrimus ir siekiant išsiaiškinti tarnybinius nusižengimus, drausmės pažeidimus; 1 asmeniui, vykdant kontržvalgybinį tyrimą.
Buvęs VSD vadovas raukosi: grįžtama prie senų metodų
Tiesa, nors Veiklos ataskaitoje taip pat pažymima, kad šis dokumentas „nėra ir neturi būti VSD viešųjų ryšių dalis“, buvusiam saugumo vadui Gediminui Grinai atrodo priešingai.
„Galiu vieną pateikti pavyzdį, kad šie žodžiai prasilenkia su realybe. Yra patiektas projektas dėl papildomų įgaliojimų VSD pareigūnams, Tai iš principo reiškia viešą veiklą, nes jei kokiam žmogui bus išrašytas įspėjimas, tai jis galės pasiskųsti bet kam“, – teigė G. Grina.
Jo nuomone, Departamentas „slenka viešumo link“, ir tai esą.visiškai nesuderinama su žvalgybos institucijų principais.
„Labai akcentuota vieša kova prieš terorizmą. Mes visada vykdėme šią veiklą, tik neafišuodavome“, – skundėsi G. Grina.
Be to, jo nuomone, kita problema yra ta, jog dar praėjusį rudenį VSD „pradėjo atkūrinėti šakines valdybas, kurių žvalgybos institucijose esą negali būti, nes taip „suskaidomas žvalgybos procesas ir labai sunku pateikti bendrą grėsmių vaizdą“. Šakinė struktūra, anot buvusio VSD vadovo, yra blogai, nes pareigūnai išviešins savo veiklą.
„Departamentas turi būti vieningas, o ne sukapotas į gabaliukus su savais interesais. Pavyzdžiui, policija gali taip dirbti, o žvalgybos – ne. Žvalgybos pareigūnai pradės veikti kaip iki 2010 metų – daryti veiksmus, kurie būdingi policijai. Tikriausiai žinote, kad tokiu principu veikė ir KGB“, – baugino G. Grina.
Jis taip pat abejojo dėl VSD siekio šviesti valstybės institucijų atstovus bei piliečius apie žalingą užsienio slaptųjų tarnybų veiklą.
„Ką reiškia šviesti? Negi VSD perims Švietimo ministerijos veiklą? VSD darbas – vykdyti slaptą veiklą prieš asmenis, kurie kėsinasi į nacionalinius interesus, o ne užsiimti agitacija, propaganda, švietimu ir panašiais veiksmais.
Kaip tokią veiklą pavadinti, jei ne popierizmu? Kitas dalykas kai visi juokiasi iš pažymų – nemanau, kad dabar jų nerašo, kaip jie gali teikti info valstybės vadovams? Atėjus šiaip sau iš kažkur reikia labai daug laiko, norint suprasti, kas ten vyksta“, – piktinosi G. Grina.