Linija, kurios peržengti nedrįsta net pareigūnai – pragyvenimui užtenka ir lietuviško atlygio

Kuo labiau artėjame link ant kelio nubrėžtos baltos linijos, tuo labiau pareigūnai ima garsiau juokauti ir klausti: gal jau laikas apsisukti? Už nugaros liko Lietuva, o peržengę ant Rusijos federacijai priklausančio Karalienės Luizos tilto nupieštą liniją – nelegaliai kirsime sieną.

Sovetskas – ranka pasiekiamas

Anot lydinčių pareigūnų, Karalienės Luizos tiltas šiais metais minės 111 metines. „Panemunės kelio muitinės postas yra mažiau apkrautas nei Kybartų kelio postas. Rusijos federacija yra apribojusi vykimą per Luizos tiltą“, – pasakoja Panemunės kelio posto viršininkas Valentinas Majauskas.

Tiltą Rusijos federacija saugo dėl jo istorinės vertės. „Šis tiltas ateityje turėtų būti skirtas pėstiesiems arba diplomatiniams automobiliams, dviračiams. O visas transportas turi vykti per kitą tiltą“, – pasakoja Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė Rasa Rentauskienė.

Priekyje boluoja Karalienės Luizos arka – tai, kas likę iš senojo tilto. R. Retauskienė perspėja, kad iki jos nueiti nepavyks – galime eiti tik iki tilto vidurio.

Judant vis arčiau linijos, iš mūsų delegacijos narių vis pasigirsta raginimų apsisukti – kažkaip nejauku taip drąsiai eiti, kai neturime vizų.

Pagaliau prieiname baltą juostą, kurį žymi sieną. „Sovetskas atrodo ranka pasiekiamas“, – pastebi V. Majauskas ir pajuokauja, kad dabar telieka kyštelti koją į kitą linijos pusę ir bėgti atgal į Lietuvą.

Tačiau peržengti linijos neišdrįstame. R. Rentauskienė sako, kad net muitinės pareigūnai neturi teisės nei teoriškai, nei praktiškai kirsti sieną.

Užtenka ir lietuviško atlyginimo

Posto viršininkas pasakoja, kad santykiai su Rusijos federacijos muitinės pareigūnais – geri. „Bendraujame posto klausimais telefonu. Siekiame, kad būtų kuo spartesnis transporto priemonių pralaidumas. Bendraujame savo kompetencijos ribose, neperžengiant įstatymų. Kiekvienas turime savų paslapčių“, – rimtu tonu sako jis.

Pareigūnas priduria, kad Kaliningrade lankėsi jau seniai. „Gyvenu netoli, bet reikia turėti vizą. Vietiniai turi vizas, o šiuo metu poste nėra pareigūnų, kurie turėtų galiojančią vizą ir vyktų per sieną apsipirkti. Aš, kaip vadovas, negaliu rodyti blogo pavyzdžio“ , – sako V. Majauskas.

Pareigūnas sako, kad nemato reikalo važiuoti apsipirkti į Sovetską – apsipirkimui Lietuvoje jam užtenka gaunamo darbo užmokesčio. „Šiuo metu man užtenka. Aš tikiu, kad užteks ir ateityje“, – įsitikinęs pareigūnas.

Anot jo, muitinės pareigūnai turi teisę užsiimti ir kita veikla savo laisvu metu, pavyzdžiui, ūkininkauti. „Bet į Kaliningradą jie nevažiuoja“, – tvirtina V. Majauskas.

Perka lietuvišką dešrą

Cigaretės, alkoholis, gintaras, šaunamieji ginklai, vaistai – tokį nelegalų lobį žmonės dažniausiai bando parsigabenti iš Kaliningrado. Pasiteiravus, ką dažniausiai bando žmonės parsigabenti iš Lietuvos į Rusiją, V. Majauskas sako, kad apribojimų iš Lietuvos nėra. „Išskyrus kultūrines vertybes, ginklus, ir tam tikras sumas grynųjų pinigų“, – tikina jis.

R. Rentauskienė priduria, kad Kaliningrade populiarumo susilaukia lietuviška mėsa, dešros. Žmonės vežasi ir bulves. „Jie gabena maisto produktus. Mėgsta į Lietuvą atvažiuoti kruopų, Klaipėdoje apsipirkti. Rusijos piliečiams yra grąžinamas PVM“, – pasakoja pareigūnė.

Ji sako, kad iš Rusijos federacijos yra uždrausta gabenti pieno bei mėsos produktus, bet žmonės dažnai to nepaiso. „Yra konteineriai, į kuriuos žmonės turi išmesti produktus. Nidos kelio poste yra buvęs atvejis, kad specialiai pradūrė pieną, jog viskas išbėgtų konteineryje. Pienas bėgo per visą postą. Žmogus buvo nepatenkintas. Lyg tai muitinės pareigūnas sugalvojo taisykles. Taisyklės yra taisyklės ir jų reikia laikytis“, – tvirtina R. Rentauskienė.

Dėžės vaistų ir limonado

Šiek tiek palūkuravę prie linijos, nusprendžiame judėti atgal link Lietuvos muitinės posto.

Pastebime, kad prie užkardos stovi dvi baltos dėžės, aptvertos geltonais kuolais. Anot Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Lepeckio, tai – radiaciniai vartais.

Esą kartais silpną radiaciją rodo tam tikri daiktai, pavyzdžiui, granitas.

„Kartais būna ir fiziniai asmenys, kurie serga onkologinėmis ligomis ir būna po radioterapijos. Vartai tai fiksuoja, o žmonės turi pažymas“, – priduria V. Majauskas.

Pasitraukiame nuo važiuojamosios kelio dalies – į postą patikrai atvyko lengvasis automobilis. Tokių, anot posto viršininko, čia per parą apsilanko apie 350-400 į vieną pusę.

Šiame lengvajame automobilyje – 3 žilagalviai. Šie pradeda pareigūnams rodyti, ką parsiveža iš Karaliaučiaus – dėžę vaistų bei dėžę limonado. R. Rentauskienė sako, kad žmonės dažniausiai prekių vežasi tiek, kiek daugiausiai leidžia įstatymas.

Pralaidumas – Rusijos rankose

Postas, kuriame svečiuojamės yra tik viena Panemunės kelio posto dalis. Čia, pasakoja pareigūnai, vyksta fizinių asmenų ir lengvųjų automobilių patikrinimas. Kita dalis – už 2 kilometrų nuo sienos. Ten yra tikrinami krovininės transporto priemonės.

„Į Lietuvos Respubliką vidutiniškai per parą atvyksta apie 70-80 krovininių transporto priemonių. Išvyksta panašus skaičius, net ir daugiau. Yra dienų, kai būna 100-120”, – pasakoja V. Majauskas.

Tiems, kurie mėgsta pasiskųsti lėtu muitinės pareigūnų darbu, V. Majauskas turi gerą atsaką. Anot jo, posto pralaidumas priklauso nuo kaimyninės šalies darbo.

„Sovetsko posto infrastruktūros yra silpnai išvystyta. Ten viduje telpa tik 4 atvykstančios ir 4 išvykstančios transporto priemonės. Dėl to mes gana dažnai atliekame muitinės formalumus daug sparčiau negu jie gali priimti“, – teigia posto viršininkas.

Vasaros laikotarpiu, sako V. Majauskas, į Lietuvą atvyksta didesnis srautas į Rusijos federacijoje registruotų automobilių. „Jie gyvena Kaliningrado srityje, bet vyksta į didžiąją Rusiją pas gimines, pailsėt. Iš didžiosios Rusijos į Kaliningradą žmonės taip pat vyksta. Vasara – turizmo laikotarpis. Įtakos turi ir ES vykstantys renginiai. Kai yra koncertai, jiems nesunku atvažiuoti“, – pasakoja V. Majauskas.

Transporto patikrinimas, sako V. Majauskas, gali trukti ir 20 minučių, o kartais – net parą, jei reikia ardyti bei pjauti konstrukcijas.

Pasiteiravus, kas atsako už padarytą žalą, jei nėra randama pažeidimų, V. Majauskas patikina, kad pareigūnai veiksmų imasi tik tada, kai 100 proc. žino, kad ras kontrabandą. „Negali būti, kad užsimanai ir pjauni“, – kraipo galvą viršininkas.

Anot jo, muitinės pareigūnų tikslas yra užkardyti nelegalius veiksmus, o kaip jiems tai pavyksta jau yra sužinoma iš visuomenės bei vadovybės atsiliepimų.

Kyšininkavimo atvejų, sako V. Majauskas, šiais bei praeitais metais nebuvo. „Pareigūnai, turintys nemažą stažą, vertina savo socialines garantijas. Vienas neatsargus žingsnis tau viską sugriaus“, – tikina jis.