"Rusijos oficiali valdžia mėgsta pabrėžti, kad gina rusakalbių teises įvairiose šalyse, tai mes šiuo atveju giname rusakalbių teises Rusijoje. Pasirodo, kad ir tuo kažkam riekia užsiminti", - forumą apibendrindamas kalbėjo užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius teigė, kad Lietuva, organizuodama Kremliaus kritikos sulaukiantį forumą, nesiekia kištis į Rusijos vidaus politiką, tiesiog, pabrėžė jis, siekiama užtikrinti dialogą su rusų pilietine visuomene.
"Lietuva ir kitos Vakarų šalys neturi tikslo kištis į Rusijos vidaus reikalus. Tai yra Rusijos reikalas ir Rusijos atstovų. Mūsų tikslas yra palaikyti dialogą (...). Vienas iš Europos Sąjungos dialogo su Rusija prioritetų yra dialogas su pilietine visuomene, kas, mano įsitikinimu, vyksta nepakankamai, nereguliariai, nepakankamai giliai (...)", - sakė L. Linkevičius.
Pasak vieno garsiausių Rusijos opozicionierių Michailo Chodorkovskio, Lietuvos iniciatyva sukurti komunikacijos platformą, skirtą Rusijos problemoms aptarti yra labai svarbi, nes, akcentavo jis, to be spaudimo padaryti rusai Rusijoje tiesiog negali.
"Kai tokie susitikimai vyksta Rusijoje, jie vyksta valdžios spaudimo, policijos spaudimo sąlygomis, spaudimo iš tų, kurie dabar visomis kalbomis vadinami "tituškomis". Aptarti problemų esmę tokiomis sąlygomis yra sunku. Ir tai, kad Lietuva ir Lietuvos Vyriausybė jau šeštą kartą teikia tokią galimybę, mums yra labai svarbu", - sakė M.Chodorkovskis.
Jam antrino ir kitas Rusijos režimo opozicionierius Vladimiras Kara-Murza. Jo teigimu, be adrenalino ir valdžios struktūrų prievartos tokie renginiai paprasčiausiai neįvyksta.
"Bet koks opozicijos susitikimas yra nepaprastoji padėtis", - sakė opozicionierius.
Abu spaudos konferencijoje, skirtoje apibendrinti forumo rezultatus, dalyvavę Kremliaus režimo kritikai akcentavo, kad Rusijos režimo vienas esminių siekių lieka skaldyti NATO ir ES vienybę ir su kiekviena valstybę kalbėtis atskirai.
"Putinas mieliau būtų linkęs dirbti pavieniui su kiekviena valstybe", - sakė M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad ir Vakarų lyderiams reikia drąsos, kalbantis su Rusijos valdžia.
Savo ruožtu kalbėdamas apie galimas dabartinio Rusijos režimo permainas, V. Kara-Murza teigė, kad tikėtis pozityvių pokyčių ir, kad Rusiją liautųsi pažeidinėti tarptautinę teisę bent jau kol kas nederėtų.
"Valdžia, kuri negerbia savo valstybės teisės ir interesų, negerbs ir tarptautinės teisės ir pozicijų", - pabrėžė jis. Opozicionieriaus teigimu, esminių problemų Rusijoje sprendimas prasidės tik tada, kai bus pakeistas V. Putino režimas.
Galiausiai V. Kara-Murza teigė pavydžiai žvelgiantis į Ukrainoje pasikeitusį prezidentą. Pasak jo, tik Rusijoje kol kas valdžių kaita dar nėra savaime suprantamas dalykas.
Penktadienį baigėsi šeštasis Vilniaus Rusijos forumas, tradiciškai suburiantis per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, Vakarų šalių.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Pastarajame forume pagrindinis dėmesys buvo skiriamas padėčiai Rusijoje aptarti. Forumo dalyviai kalbėjo apie vis labiau prastėjančią pilietinės visuomenės situaciją, stiprėjančius žiniasklaidos veiklos suvaržymus, dažnėjančius visuomeninius protestus regionuose, agresyvėjančią Rusijos pozicijai Vakarų atžvilgiu.
Tarp renginio dalyvių - garsūs nedemokratinio Rusijos režimo kritikai– M. Chodorkovskis, V. Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Marina Litvinenko ir kiti.
Šiais metais Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos užsienio reikalų ministerija organizavo kartu su Rytų Europos studijų centru.
Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.