Anot ministro Lino Linkevičiaus, šitaip žengtas pirmas žingsnis užtikrinant centro integralumą.
„Drįstu teigti, kad kaip ir sutarėme, rodos. Sutarėme, kad Kultūros centras, kaip jis yra, išliks integralus, kas mums yra svarbiausia. Artimiausiu metu bus rasti tokie techniniai sprendimai, bet reikia ir į ateitį žvelgti, tai yra ES Geros kaimynystės programa. Sutarėme, kad mūsų specialistai, švietimo ministerijų specialistai netrukus jau pradės kartu dirbti, ruošdami techninius dokumentus, kad pagerintų čia infrastruktūrą. Mums tai aktualu“, – Rimdžiūnuose susitikęs su Baltarusijos diplomatijos vadovu Vladimiru Makėjumi sakė L. Linkevičius.
„Pirmas etapas mūsų susitikimo buvo vaisingas sėkmingas, radome sprendimus, kurių tikėjomės“, – pridūrė ministras.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras V. Makėjus taip pat sakė, kad susitikimas produktyvus, imamasi žingsnių, kad centro sudedamoji dalis – vaikų darželis – nebūtų perkeltas į kitą gyvenvietę – Gervėčius.
„Ponas ministras jau pasakė, kad egzistavo keli šios problemos sprendimo variantai, bet mūsų požiūriu, vaikų darželio perkėlimas iš čia į kitą gyvenvietę už kelių kilometrų būtų susijęs su tam tikromis problemomis – vaikų pervežimu ir t. t. Todėl yra kitas variantas – palikti vaikų darželį čia, prijungus prie mokyklos, pertvarkius į atitinkamas patalpas. Tai įmanoma, tai reikalauja tam tikrų finansinių įnašų, bet mes susitarėme, kad naudos, kaip ponas ministras sakė, ir Geros kaimynystės programą (ES)“, – sakė V. Makėjus.
Anot jo, jau pirmas pokalbis parodė, kad „abi pusės nusiteikusios į konstruktyvų požiūrį“.
„Ir aš įsitikinęs, kad vizitas ta pačia dvasia tęsis ir šiandien, ir rytoj ir visi mūsų susitarimai pasižymės konstruktyvumu“, – konstatavo Baltarusijos ministras.
L. Linkevičius pirmadienį atvyko į Baltarusiją po ketverių metų pertraukos. Po Rimdžiūnų jis aplankė Gervėčių bažnyčią.
V. Makėjus pirmadienį minėjo, kad Rimdžiūnuose gyvena apie 1000 lietuvių.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijoje gyvena apie 5000 lietuvių. Veikia Gardino, Lydos, Minsko, Pelesos ir Rimdžiūnų lietuvių bendruomenės, veikia dvi lietuvių formaliojo ugdymo įstaigos Pelesoje ir Rimdžiūnuose, kelios neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos bei visuomeninės organizacijos.