Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonytė Kapčiamiestyje VSAT vadas teigė, kad situacija pasienyje nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, buvo pakankamai rami.
„Nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas mane visą laiką, kaip VSAT vadą, šiek tiek neramina. Pirma grupė 10 asmenų buvo sulaikyta prieš valandą, toliau stebėsime situaciją“, – akcentavo R. Liubajevas.
Jis pripažino, kad pranešimų apie neteisėtų migrantų grupes, judančias nuo Lenkijos-Baltarusijos sienos link Lietuvos, yra nuolat.
„Noriu pasakyti, kad mes irgi stebime ir socialinius tinklus, ir turime informaciją iš kitų šaltinių. Tokių duomenų yra daug, judėjimas prie valstybės sienos vyksta.
Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas tas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų ir jie stumiami į Lietuvos teritoriją“, – sakė R. Liubajevas.
Paklaustas apie galimai Baltarusijos pusėje netoli Kapčiamiesčio įsikūrusią migrantų grupę, generolas atsakė pažymėdamas, kad tikslaus žmonių skaičiaus neturi.
„Mes tik galime prognozuoti ir matyti, kas vyksta prie mūsų sienos. Praeitą parą buvo bandymų atvykti į Lietuvą, jų buvo daug daugiau, (…) nei įprastai būna“, – sakė R. Liubajevas.
Jis patvirtino, kad migrantų srautai didėja.
„Tai faktas, kad neteisėtų migrantų prie mūsų sienos yra. Mes jų dažniausiai nematome, nes jie būna miškuose. Kartais jie bando tiesiog atvykti – tokiu atveju tie atvejai fiksuojami“, – paaiškino generolas.
R. Liubajevas akcentavo, kad VSAT stebi situaciją pasienyje ir sraigtasparniais.
„Kaimelių nepastebėjome. Kaip jau minėjau, buvo pastebėtos trys grupės, kurios buvo vietoje, buvo deginami laužai, tačiau tokių kaimelių mes nematėme“, – sakė pasieniečių vadas.
Jis paaiškino, kad migrantai ir nepaprastosios padėties metu turi teisę pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau teisėtose sienos kirtimo punktuose ar specialiose įstaigose bei turėdami dokumentus.
Generolo teigimu, VSAT situaciją kontroliuoja.
„Pirmą kartą mūsų pareigūnams reikės užtikrinti nepaprastosios padėties reikalavimus. Suprantame situaciją ir vietinių gyventojų, ir kitų žmonių. Bandysime tikrai lanksčiai spręsti klausimą dėl jų patekimo į pasienio ruožą, dėl leidimo išdavimo. Mūsų sargybos tikrai vertins situaciją individualiai“, – komentavo R. Liubajevas.
Jis patikino, kad artimiausiu metu bus paskelbtos gyventojų kategorijos, kuriems nereikės kiekvieną kartą prašyti leidimų.
„Tai būtų pirmiausia tie žmonės, kurie dirba pasienio ruože arba turi turtą. Tai bus artimiausiu metu pateikta“, – sakė generolas, paaiškinęs, kad pasieniečių punktai bus mobilūs.
Vadas taip pat akcentavo, kad dalis pareigūnų yra rezerve, tad prireikus, pasak R. Liubajevo, būtų pasitelkiama papildoma pagalba.
„Ženkliai padidintos pajėgos prie mūsų valstybės sienos“, – patikino generolas.
Šimonytė apie sankcijas Baltarusijai: nemanau, kad tai paskutinis žingsnis
Tuo metu premjerė I. Šimonytė sakė, kad Baltarusijai skaudžiai atsiliepia jau dabar taikomos ES sankcijos.
„Visada elgesį keičia tos sankcijos, kurios skauda. Manau, kad tų sankcijų, kurios skauda, yra jau nemažai priimta, todėl, kad tai, kas dabar vyksta, yra reakcija į sankcijas.
Nors paprastai tie režimai mėgsta sakyti, kad sankcijos joms nieko blogo nedaro ir nieko nekeičia, tačiau, jei įvertinsite tai, ką šneka režimų propagandistai, tai iš tų kalbų labai aiškiai girdėti, kad tai yra spaudimas atšaukti sankcijas. Vadinasi, jau dabar priimtos sankcijos gana skaudžiai kerta per ekonomiką“, – žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nuo gruodžio įsigalios ir JAV sankcijos Baltarusijai. Visgi tai, pasak I. Šimonytės, tikriausiai dar ne pabaiga.
„Manau, kad tos sankcijos, kurios skirtos subjektams ir asmenims, dalyvaujantiems organizuojant šį migrantų srautą visų pirma į Baltarusiją, yra labai svarbus žingsnis, bet nemanau, kad paskutinis“, – teigė ji.
Kalbėdama apie pasienio zonoje gyvenančius vietos gyventojais, I. Šimonytė akcentavo, kad nerimauti nėra ko.
„Jie gyvena jau tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis kurį laiką, nes ekstremali situacija galioja keletą mėnesių ir manau, kad žmonėms, esantiems arti pasienio, tai nėra kažkokia naujiena. Nerimauti, manau, nėra ko“, – sakė premjerė.
„Geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbo“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar nepaprastosios padėties ribojimai nepažeidžia žmogaus teisių, I. Šimonytė paaiškino, kad Lietuvoje apgyvendinti migrantai galės toliau komunikuoti su šalies institucijomis ar advokatais bei nevyriausybinėmis institucijomis.
Įsigaliojo nepaprastoji padėtis
Seimas antradienį pritarė nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ir 5 kilometrų nuo jo ruože. Toks režimas įvedamas pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje.
Įvesti nepaprastąją padėtį Vyriausybė pasiūlė reaguodama į migrantų būrius kaimyninės Lenkijos pasienyje. Toks režimas truks vieną mėnesį.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai įsigaliojo nurodymas pasieniečiams vykdyti neteisėtai į šalį bandančių patekti migrantų apgręžimo politiką, jų į Lietuvą nepateko per 6 tūkstančiai.
Nepaprastoji padėtis skelbiama visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo. Taip pat – užsieniečių apgyvendinimo vietose (Užsieniečių registracijos centro Pabradėje teritorijoje, Medininkų užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir Kybartų užsieniečių registracijos centro teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje ir šalia jo įrengtoje teritorijoje, Pabėgėlių priėmimo centro Naujininkų pabėgėlių stovykloje) bei 200 metrų aplink juos.