S. Sapega yra 5 kurso EHU vientisųjų „Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės“ studijų studentė, netrukus turėjusi gintis magistro laipsnį.
„Ji buvo išvykusi atostogų, kas yra visiškai normalu ir birželio mėnesio pradžioje ji turėjo ginti savo magistrą. (…) Ji yra Rusijos pilietė, kas yra retesnis atvejis mūsų bendruomenės atžvilgiu, bet ji visą gyvenimą pragyveno Baltarusijoje, turi leidimą ten gyventi, baigė Lydoje – prie pat pasienio su Lietuva – mokyklą“, – Delfi sakė M. Milta.
Jo tvirtinimu, S. Sapegą universiteto bendruomenė charakterizuoja teigiamai. Vis dėlto EHU neturi duomenų, kokiu formaliu pagrindu jų studentė buvo sulaikyta.
„Ją galima charakterizuoti tik teigiamai – ji yra puiki studentė tiek grupiokų, tiek dėstytojų nuomone. Mes iki šiol nežinome, pagal kurį straipsnį yra pareikšti įtarimai jos sulaikymui. Mes žinome, kad sulaikymą įvykdė Tiriamojo komiteto Minsko miesto valdyba ir žinome, kad advokatas iki šiol neturėjo galimybės susitikti su Sofia“, – pažymėjo EHU Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas.
M. Milta taip pat teigė, kad daugiau informacijos apie S. Sapegos sulaikymo detales ir tolesnį jos likimą universitetas neturi.
„Dedame visas pastangas, kad ji būtų nedelsiant paleista, nes iškeltos aplinkybės, pagal kurias ji yra sulaikyta, mūsų nuomone, neturi jokio pagrindo ir mums tai yra absoliučiai nepriimtina. Tai nėra vienintelė mūsų bendruomenės narė, kuri yra sulaikyta – yra du EHU studentai bei du absolventai, kurie yra politiniai kaliniai. Mums tai yra absoliučiai nepriimtina, mes reikalaujame jų paleidimo“, – akcentavo universiteto atstovas.
M. Milta pažymėjo, kad ES yra didžiausias EHU donoras, tad universitetas nuolat palaiko ryšį su Europos Sąjungos institucijomis – joms yra nusiųsti raštai bei užklausos dėl sulaikytos studentės.
Taip pat bendradarbiaujama su didžiausia pasaulyje studentus ir akademikus ginančia žmogaus teisių organizacija pasaulyje „Scholars at risk“ bei įvairiomis Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Mes bijome, kad, turint omenyje, jog Baltarusijoje šiuo metu yra 405 politiniai kaliniai, vadovautis logika ir sveiku protu, nusprendžiant, koks bus jos likimas, neįmanoma. Baltarusijos režimas tiesiog plečia savo įkaitų skaičių ir tuo, matyt, siekia įrodyti savo nebaudžiamumą bei tuo naudojasi. Jokių sveiku protu grįstų priežasčių neverta ieškoti – aplinkybės yra niekuo grįstos, tad ji turi būti nedelsiant paleista ir mes tam dėsime visas pastangas“, – pridūrė M. Milta.
Sekmadienį Aliaksandro Lukašenkos režimas perėmė ir Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, kad suimtų Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir žurnalistą R. Pratasevičių.
Lėktuve, skridusiame į Vilnių, buvo įvairių šalių piliečiai, iš kurių 94 – lietuviai, taip pat 11 graikų, 9 prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę S. Sapegą ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių. Į situaciją sureagavo tarptautinė bendruomenė, pareiškusi, kad toks Baltarusijos elgesys nepriimtinas ir šalis neabejotinai sulauks sankcijų.
Lietuvoje dėl šio įvykio pradėtas tyrimas remiantis dviem Baudžiamojo kodekso straipsniais, kurių vienas – dėl orlaivio užgrobimo. R. Protasevičius nuo praėjusių metų lapkričio gyveno Lietuvoje.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sekmadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad dar prieš savaitę pati analogišku skrydžiu sugrįžo iš Graikijos, kur matėsi ir su R. Protasevičium.