Šia žinia katedros atstovai pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Netekome doc. Eduardo Červinsko
2024 m. spalio 2 d. eidamas 104-uosius gyvenimo metus, mirė geografas, hidrologas, fizinių mokslų daktaras, ilgametis VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojas ir vedėjas, docentas EDUARDAS ČERVINSKAS (1921.VIII.15–2024.X.02). Netekome išskirtinės asmenybės, savo darbais daug prisidėjusios prie kompleksinių Lietuvos vandenų (ypač Kuršių marių) tyrimų ir aktyvaus jaunesnių tyrėjų kartų ugdymo.
Eduardas Červinskas gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d. Penzoje (Rusija). Vėliau persikėlęs gyventi į Lietuvą lankė gimnazijas Kybartuose ir Kaune. 1941 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1943–1945 m. dirbo mokytoju Kretingos gimnazijoje. 1950 m. baigęs Vilniaus universitete geografiją dirbo dėstytoju VU Gamtos mokslų fakultete. 1956 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros“ (nuo 1961 m. docentas). 1960–1987 m. dirbo Hidrologijos ir klimatologijos katedroje (1960–1972 m. šios katedros vedėjas).
Tyrinėjo Kuršių marių ir Baltijos priekrantės hidrodinaminį režimą: 1951 m. dalyvavo pirmoje kompleksinėje Kuršių marių tyrimo ekspedicijoje, 1952–1953 m. – Baltijos jūros priekrantinio sąnašų srauto, srovių ir bangų tyrimuose, 1954–1982 m. organizavo ir vykdė Kuršių marių ir Nemuno deltos bei jų sąveikos tyrimus. Įkūrė Lietuvos pajūrio geografinį archyvą, kaupė istorinius hidrologinių ir meteorologinių matavimų duomenis, žinias apie Klaipėdos uosto raidą XII–XX a., įvairių šalių archyvuose surinko daug kartografinės ir istorinės medžiagos apie Lietuvos pajūrį (jo sukauptais duomenimis vėliau rėmėsi daugelis panašius tyrimus vykdžiusių mokslininkų). 1959 m. Eduardas Červinskas (su A. Basalyku ir K. Bieliuku) įvertintas LSSR valstybine premija už monografijos „Lietuvos TSR fizinė geografija“ I t. (1958).
Paskelbė straipsnių apie vandens apykaitą Klaipėdos sąsiauryje, Nemuno deltos ir Kuršių marių hidrologinį režimą, nuosėdų kaupimąsi, marių kranto linijos ir dugno reljefo kaitą, Kuršių marių kartografinio vaizdo raidą. Svarbiausi veikalai: „Lietuvos TSR fizinė geografija“ (I t., 1958, su kitais), „Kuršių marios“ (1959, rusų kalba; 1978, I t. lietuvių kalba, su kitais)“, – rašoma katedros feisbuko puslapyje.