„Manome, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas laimės prezidento rinkimus, nes jis bus kandidatas, kuris atstovaus ne „viršūnėms“, o atstovaus „apačioms“, apie kurias prezidentė šnekėjo, o tokių kandidatų kol kas, kurie atstovaus „apačioms“, mes nedaug girdėjome. Tie kandidatai, kurie pasiskelbė, rengiasi „viršūnėms“ atstovauti“, – pareiškė „valstiečių“ pirmininkas ir pridūrė, kad LVŽS deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra tarp tų, kurie atstovauja „apačioms“.
Elgiasi ciniškai
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad R. Karbauskis, kalbėdamas apie „apačių“ kandidatą, elgiasi tiesiog ciniškai.
„Karbauskis, žadėdamas „apačių“ kandidatą, pats visuomenės struktūroje yra labai aukštai, jis yra konkretus oligarchas ir tik žino „apačių“ kandidato propagandinę vertę, todėl taip ir kalba. Tačiau savo esme tokia politika yra ciniška – hiperturtingas žmogus naudojasi ta aplinkybe, kad iš tikrųjų mūsų krašte didelė atskirtis ir socialinė nelygybė, taikydamas į tuos jausmus jis laimi rinkimus. Visi pažadai toms pačioms „apačioms“ yra netęsiami, bet ta pati propagandinė linija, kad „mes dirbame apačioms“, ji yra tęsiama“, – sako politologas.
Pasak jo, R. Karbauskio ir S. Skvernelio „nervinga reakcija“ į augančius Ingridos Šimonytės reitingus ir jos pergalę pirminiuose Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) rinkimuose rodo, kad jie neturi jai ir kitam dešiniojo spektro kandidatui, Gitanui Nausėdai, lygiaverčio konkurento.
„Dešinėje pusėje mažiausiai du pakankamai stiprūs kandidatai – Nausėda ir Šimonytė, o tuo metu kairėje pusėje – reitingų tirpimo procesas. Skvernelis ir Karbauskis tirpina savo ir „valstiečių“ reitingus pakankamai nuosekliai. Skvernelio paskutinės nesąmonės su pasitarimų įrašais turės šiokį tokį poveikį. Karbauskio nuosekli, kaip aš vadinu, pykčio ir neapykantos politika visus tirti komisijomis, visus bausti, viską drausti, tęsiama toliau, tai tirpdo reitingus“, – sako V. Valentinavičius.
Jis skeptiškai vertina kalbas, neva R. Karbauskis gudriai laukia palankaus laiko, kada galės paskelbti S. Skvernelį kandidatu. Anot politologo, gali ateiti toks metas, kai premjero reitingai bus tokie žemi, kad jo nebebus prasmės skelbti kandidatu.
„Todėl ir atsiranda kalbos apie kitus kandidatus, pavyzdžiui, Arvydą Juozaitį. Įmanomas toks variantas. Dėl kraštutinio nacionalizmo, ultrakonservatyviu požiūriu į kultūrinę, socialinę politiką, tai tarytum jis sutaria su Karbauskiu. Klausimas, ar tai yra laiminti strategija? Kita vertus, tas nervingumas ir reakcija į I. Šimonytės išrinkimą reiškia, kad kol kas bent jau tos strategijos kelti Skvernelį jie neatsisako“, – mano MRU politologas.
Tarp kitų pretendentų užimti centro kairės kandidato poziciją minimos ir kitos pavardės, pavyzdžiui, Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri tradiciškai užima gana aukštas vietas politikų reitinge. Tačiau ji ne kartą yra sakiusi, kad į prezidento rinkimus neis.
„Ji yra Palucko partijoje, ir Paluckas turi problemų ją įkalbėti kandidatuoti. (...) Blinkevičiūtė su senos laidos populizmu, kurį visi prisimena, yra stipri rinkiminė jėga ir, ko gero, kaip „apačių“ kandidatė būtų viena tokių stipresnių. Bet klausimas, ar ji kandidatuos. Šitoje situacijoje, jeigu Skvernelis nekandidatuoja, tai tada Blinkevičiūtei atsirastų šansas“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
Blinkevičiūtė – geras pasirinkimas
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius įsitikinęs – S. Skvernelis nėra kairiojo spektro kandidatas. Tą rodo visi jo Vyriausybės darbai.
„Taip, jis dalyvavo Seimo rinkimuose kaip LVŽS atstovas su labai aiškiai centro kairės politine programa. Tai, kas yra dabar daroma Vyriausybėje, tikrai ženkliai yra į centro dešinę, o ne į centro kairę. Iškalbingi pavyzdžiai yra pirmiausiai mokesčių reforma, kur jokių naujų mokesčių tvarkų, kurios rimtai didintų pajamų perskirstymą ar skatintų didesnį socialinės nelygybės sumažinimą, joje požymių nerasta, priešingai – turtingesni gyvens turtingiau, mažiau pasiturintys gyvens, ko gero, dar prasčiau“, – mano politologas.
Pasak jo, premjerui dėl to kyla problemų ir ateityje jų kils dar daugiau – jis niekaip negalės savęs vadinti centro kairės kandidatu arba kairės kandidatu, nes jo veiksmai prieštaraus retorikai. Be to, S. Skvernelis turi kitą problemą – krentantį reitingą.
„Čia „valstiečiams“ apskritai yra didžiulis galvos skausmas, kas jiems galėtų atstovauti prezidento rinkimuose, nes dar viena Skvernelio problema yra tikrai nuosekliai per paskutinį pusmetį mažėjantys jo reitingai. Jeigu pažiūrėtume „Vilmorus“ apklausą, į klausimą, kuriuo visuomenės veikėju yra pasitikima, jis iš pirmos – antros vietos nusileido į šeštą. Ministras Rokas Masiulis jį aplenkė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra viršuje, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Linas Linkevičius. Po naujų metų premjero problemų sąrašas tik ilgės, nes pradės veikti nauja mokesčių sistema, kuri irgi nieko gero nežada ir tuomet, matyt, klaidos, kurios buvo padarytos, bus matomos gerokai aštriau“, – sako politologas.
Taip pat, anot jo, pirmą kartą Lietuvos istorijoje septynių vienos Vyriausybės ministrų elgesį pradėjo tirti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK), o S. Skvernelis yra atsakingas už savo Vyriausybę.
A. Krupavičius taip pat mano, kad būtent V. Blinkevičiūtė galėtų būti geras pasirinkimas centro kairės rinkėjams.
„Vilija Blinkevičiūtė turi pensininkų motinos įvaizdį, jis nėra su minuso ženklu, priešingai. Kai kairėje yra akivaizdus konkurencingų kandidatų badas, tai V. Blinkevičiūtė tame sparne atrodo visai svarstytinas pasirinkimas. (…) Ji yra tarp tų kairės kandidatų, kurie galėtų būti bent jau rimtai svarstomi“, – sako politologas.
Tačiau jis mano, kad kandidatas pirmiausiai turi norėti laimėti, o V. Blinkevičiūtė bent jau kol kas nėra išreiškusi noro eiti į prezidento rinkimus.
„Ji iš esmės yra pasakiusi, kad dalyvauti nenori ir veikiausiai nedalyvaus. Nors Ingrida Šimonytė buvo beveik tą patį pasakiusi. Linas Linkevičius (užsienio reikalų ministras – DELFI) irgi sakęs, kad tikrai nesirengia artimiausiuose rinkimuose dalyvauti, bet esant kandidatų badui, jis vėlgi gali pasirodyti visai svarstytinas“, – mano A. Krupavičius.
Pasak jo, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris yra minimas kaip galimas LSDP kandidatas, turėtų menkesnes galimybes nei V. Blinkevičiūtė.
Kalbėdamas apie kitus kandidatus, kurie galėtų taikyti į protesto ar centro kairės elektoratą, A. Krupavičius sakė manantis, kad tikimybė, jog juos parems „valstiečiai“, egzistuoja, tačiau tai nėra tie žmonės, kurie realiai galėtų laimėti.
„Viena vertus, kandidatų nėra, bet kita vertus rikiuojasi daug jų, ir jie tarpusavyje labai skaidys balsus. Tada apskritai gali būti visiškai neaišku, kas eis į priekį. Naglis Puteikis vargu ar galėtų gauti daugiau, negu turėjo prieš penkerius metus (9,32 proc. nuo atėjusių balsuoti rinkėjų - DELFI). Aušra Maldeikienė irgi, matyt, gaus kelių procentų ribose balsus ir atrodo, kad ji apskritai pati šiek tiek sumažino savo entuziazmą ir energiją.
Paslaptingiausias kandidatas yra Arvydas Juozaitis, jis yra vienas įdomiausių kandidatų. (…) „Valstiečiai“ kokiu nors pavidalu galėtų remti Juozaitį, toks scenarijus yra tikėtinas. Nors jam ta parama nebūtinai būtų teigiamas dalykas. Pačių „valstiečių“ reitingai šiandien gerokai smunka. Dabar, atrodo, jie išgyvena antrą reitingų griūties laikotarpį ir kol kas požymių, kad jiems pavyks reitingų griūtį suvaldyti, tikrai yra nedaug“, – sako politologas.
Dar neaišku, kam nueis Ušacko balsai
Savo ruožtu Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas neskuba daryti išvadų. Anot jo, dar ne visi kandidatai atsistojo prie starto linijos ir viskas dar gali gerokai keistis. Be to, tas faktas, kad mažėja S. Skvernelio reitingas, savaime nieko nereiškia.
„Dabartinių kandidatų reitingų sumažėjimas ar padidėjimas dar visiškai nieko nereiškia, tai neturės kažkokios lemiamo veiksmo pačiam rezultatui. Kitas dalykas yra įdomus, jeigu būtų Vygaudas Ušackas ėjęs į rinkimus, tai jis taip pat būtų galėjęs imti truputį kitą segmentą, ne centro dešinės elektoratą. Šiai dienai, kai Ušackas, kaip suprantu, nebedalyvaus rinkimuose, tai jo rinkėjai, labai tikėtina, neatiduos savo balso už Šimonytę, nes ji yra visiškai kitokio profilio“, – mano sociologas.
Tai, pasak jo, yra tam tikras galimas kreditas „antros Lietuvos“ arba „apačių“ kandidatui.
„Neatmeskime, kad tai gali būti ir Skvernelis. Bet šiandien tai yra visiškai teoriniai pasvarstymai, kol dar nėra visų kandidatų. Nemanau, kad atsirastų kažkoks kitas labai stiprus kandidatas. Aišku, gali visko nutikti, bet kad staiga dabar nežinomas ir neįvardijamas žmogus atsirastų, tai yra mažai tikėtina“, – sako I. Zokas.
Jis taip pat mano, kad V. Blinkevičiūtė galėtų tapti ta kandidate, kuri pritrauktų centro kairės rinkėjus.
„Blinkevičiūtė ir Šimonytė turi daug ką bendro – abi yra šiltos asmenybės, patraukiančios žmones savo paprastumu, nėra tos arogancijos. Jos reitingas išsilaiko, nes kai išvyko (į Europos Parlamentą – DELFI), tai iš esmės nelabai yra ką kritikuoti. Europarlamentarų darbai yra mažiau matomi ir jais mažiau domimasi. Ji sugeba išlaikyti tą reitingą ir, potencialiai, kaip kandidatė, svarstant grynai teoriškai, ji potencialo turėtų, tokio kuriančio potencialo“, – mano sociologas.
Pasak jo, iš dabartinių aptariamų kandidatų būtent S. Skvernelis labiausiai atstovauja tiems centro kairės rinkėjams. Kita vertus, G. Nausėda taip pat galėtų taikyti į platesnį elektoratą, ne tik centro dešinės.