Dienraščiui „Lietuvos žinios“ A. Urmonas teigė, kad galutinį tašką šiame procese pradėti turėtų tas, kas ir pradėjo – Seimas. „Praėjo visi protingi terminai, daugiau nieko vertinga nerasime“, – sakė komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, vadovas A. Urmonas.
Jis vylėsi, kad šiame Seime rasis politinės valios paskelbti liustracijos pabaigą. Komisijos pirmininkas teigė šį klausimą pernai priminęs parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui „valstiečiui“ Vytautui Bakui, bet kol kas jokios reakcijos nesulaukė. „Gal laukiama, kol liustracija bus pamiršta ir nunyks savaime?“ – svarstė jis.
V. Bakas sutiko, kad šis procesas užsitęsė per ilgai. „Tikrai reikia dėti tašką. Pamėginsiu įsigilinti, kiek dar laiko liustracijai gali reikėti ir kokio rezultato siekiama“, – žadėjo parlamentaras.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais Lietuvoje su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) praėjusią savaitę baigė viešinti sovietų saugumo KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Centras pažymėjo, kad šis sąrašas turi būti vertinamas kritiškai, nes nors visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai.
LGGRTC baigus skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis rezonanso sulaukė žinia, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis.
A, Urmonas piktinosi, kad interneto svetainėje kgbveikla.lt buvo paskelbta informacija pastaroji informacija. Anot jo, KGB buvo svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų sutepta, paženklinta neigiamu spaudu. „Tiems, kurie važiuodavo į užsienį, pakišdavo pasirašyti popierėlį. Kartais ir be žmogaus žinios įformindavo. Jei žmogus informacijos neteikdavo, po kurio laiko jį išbraukdavo. Todėl daugelis žmonių, galiu sakyti iš komisijos praktikos, neteikdavo jokių žinių ir būdavo išbraukiami“, – pasakojo A. Urmonas.