„Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, mano manymu, mes tokiu balsavimu neprisižaidėme, o galėjome prisižaisti. Ir pasakysiu tik tiek – nereikia mūsų gąsdinti, gąsdino ir rimčiau. Labai ačiū tiems, kurie suprato, kad ta raudona linija peržengta. O tas, kuris pateikė, tai pateikė daug klaidinančios informacijos. Ačiū už drąsą, manau, kad čia nėra Lietuvos priešų, yra tik Lietuvos piliečiai, kuriems ta valstybė, artimiausia, svarbiausia ir vienintelė“, - po balsavimo teigė J. Narkevičius.

Parlamentaras G. Songaila siūlė į Seimo rinkimų įstatymą įrašyti nuostatą, kad „Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, socialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje, ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumento turėtojo įsipareigojimais tos užsienio valstybės interesams.“

Anot jo siūlymo, paaiškėjus, kad Seimo narys turi kitos valstybės pilietybę ar kitą dokumentą, parlamentaro įgaliojimai būtų pripažįstami nutrūkusiais.

L.Talmont: kam pilti žibalą į ugnį?

Tačiau ne visi Seimo nariai sutiko su G. Songailos argumentais bei pačiu siūlymu. LLRA atstovas Leonardas Talmontas atvirai tokį veiksmą vadino žibalo pylimu į ugnį bei priešų paieška tarp Lietuvos lenkų bendruomenės narių.

Leonardas Talmontas
„Jeigu jūs skaitėte anketą, tai lenko korta nesusijusi su pasižadėjimu, ten tik užpildai anketą. Argumentas tas, kad ji pasirašoma dalyvaujant konsului. Bet tai nieko nereiškia, paimkime, pavyzdžiui, žaliąją kortą – lietuviai išvažiuoja į Ameriką. Tai jie irgi duoda kažkokį pasižadėjimą Amerikai? Ir Seimo nariai, ar bereikia pilti žibalo į ugnį, jau ir taip daug tos ugnies, o jūs negalite nusiraminti“, - svarstė LLRA atstovas L. Talmontas.

Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė savo ruožtu susidomėjo, ar Seimo nariu galėtų tapti žemaičio pasą turintis asmuo, o socialdemokratui Juliui Sabatauskui kilo įtarimas, jog Seimo rinkimų įstatyme nurodoma daugiau Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo atvejų nei pačioje Konstitucijoje.

Konservatorius Arimantas Dumčius svarstė, kad lenko korta labiau atspindi įsipareigojimus socialinėje srityje, o ne politinėje, nors jo partijos kolega Kęstutis Masiulis teigė, kad, jo nuomone, šiuo klausimu reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.

DELFI primena, kad lenko korta sudaro galimybę dirbti Lenkijoje, nemokamai gauti ilgalaikę vizą, nemokamai mokytis, pigiau važiuoti traukiniais, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose bei garantuoja sąlygas imtis verslo Lenkijoje tokiomis pat sąlygomis kaip šios šalies piliečiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)