Mažesnės išlaidos valstybės tarnybai
„Išlaidas valstybės tarnybai sumažinsime 10 proc.“
Valstybės valdymo aparatas nesitraukia net ir mažėjant gyventojų skaičiui. Šį milžinišką biurokratinį aparatą išlaikyti mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja vis brangiau. Per pastaruosius šešerius metus valstybės tarnautojų sumažėjo tik 1 proc., kai gyventojų skaičius per šį laiką susitraukė net 8 proc.
Apkarpius išlaidas valstybės tarnybai būtų sutaupoma mokesčių mokėtojų lėšų, kurias būtų galima skirti kitoms svarbioms valstybės sritims. Tiesa, labai svarbu, kad išlaidų valstybės tarnybai mažinimas būtų realus – t. y. ne tik būtų karpomi etatai valstybės tarnyboje, bet ir nepadaugėtų dirbančiųjų viešajame sektoriuje pagal kitas darbo sutarčių formas.
Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Biudžeto deficito mažinimas – pagaliau pažadai virs realybe?
„Biudžeto deficitą mažinsime ne padidinta mokesčių našta iš savo darbo ir pajamų gyvenantiems žmonėms, o didesniu dirbančiųjų skaičiumi, išaugusiu vartojimu.“
Nedeficitinis biudžetas ir gyvenimas neprasiskolinus vis žadamas po poros metų. Be to, dar nebuvo tokių metų, kad mokesčiai nedidėtų. Augant ekonomikai ir biudžeto pajamoms yra puiki proga subalansuoti biudžetą ir įgyvendinti jau priimtus pažadus.
Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Stabilesnė mokesčių sistema – geresnė verslo aplinka
„Garantuosime mokesčių sistemos stabilumą.“
Nestabili mokesčių sistema, kai mokesčių įstatymai yra keičiami kartu su biudžeto projektu yra tikras peilis po kaklu Lietuvos verslininkams. Verslas dažnai būna metams į priekį suplanavęs savo veiklą, o kartu ir pinigų srautus, todėl bet kokie mokestinės aplinkos pakeitimai gali gerokai apsunkinti jo veiklą. Būtent nenuspėjama mokestine aplinka dažnai skundžiasi investuotojai.
2014 m. LLRI atliktas tyrimas rodo, kad viena svarbiausių priežasčių, lemiančių kapitalo judėjimą iš Lietuvos, yra sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatyminė bazė. Taip teigė net 91 proc. apklaustųjų.
Vertinimas: „toliaregiška politika“ – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Mažesni mokesčiai smulkiajam verslui – ar tikrai?
„Naujai įkurtos mažos įmonės (apyvarta iki 100 000 eurų) mokės tik apyvartos mokestį (pvz. 9 proc.). Tai palengvins administracinę naštą ir skatins verslumą.“
Nors deklaruojamas siekis sumažinti smulkiojo verslo mokestinę naštą yra geras, tačiau kyla rizika, jog 9 proc. dydžio apyvartos mokesčiu pakeitus kitus smulkiojo verslo mokamus mokesčius, mokestinė našta verslui net padidėtų. Taip yra dėl to, jog smulkusis verslas Lietuvoje moka 5 proc. dydžio pelno mokestį. Siūlomo apyvartos mokesčio ne tik tarifas, bet ir mokesčio bazė būtų didesnė (apyvarta > pelnas). Be to, veikiausiai nebūtų atsisakoma nuo darbo užmokesčio mokamų mokesčių (Sodros ir GPM).
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Maistas brangus? Valgykite brangesnį ekologišką! XXI Marija Antuanetė
„Vaikų maitinimui mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus naudojamas tik ekologiniuose ūkiuose išaugintas maistas.“
Nepagrįsta būtų teigti, kad tik maistas iš ekologinių ūkių yra tinkamas vartoti vaikų maistui, ypač Lietuvos dauguma Lietuvos gyventojų vartoja paprastuose, t. y. neekologiniuose ūkiuose užaugintą maistą.
Paprastai ekologiniuose ūkiuose užauginta maisto produkcija yra ženkliai brangesnė. Todėl vertimas mokyklose vaikams teikti tik ekologiniuose ūkiuose išaugintą maistą reikš didesnes išlaidas tėvams ir/arba mokesčių mokėtojams.
Galiausia nereikia pamiršti, kad dauguma vietinių ūkininkų maistą augina paprastuose, o ne ekologiniuose ūkiuose. Dėl šios nuostatos gali būti užkirstas kelias mokykloms maistą pirkti iš vietinių ūkininkų.
Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas. „Nerealistiškiausia“ – nepamatuotas, nepaskaičiuotas, sunkiai įgyvendinamas siūlymas.
Mažins nedarbą iki 5 proc.
„Bus parengta ir įgyvendinama kompleksinė užimtumo didinimo programa, tai leis sumažinti nedarbo lygį žemiau 5 proc.“
Pritariame, kad valstybės politika turi skatinti dirbti, bet, atsižvelgiant į ekonomikos struktūrą ir demografinę situaciją, abejojame, ar realiai įmanoma sumažinti nedarbą žemiau 5 proc. lygio. Mažesnis nei 5 proc. nedarbo lygis Lietuvoje buvo tik 2007-aisiais – spartaus ekonomikos augimo metais. Todėl tokias LSDP prognozes reiktų vertinti rezervuotai.
Vertinimas: „nerealistiškiausia“ – nepamatuotas, nepaskaičiuotas, sunkiai įgyvendinamas siūlymas.
Lietuvos (socialdemokratų) geležinkeliai
„Apginsime Lietuvos nacionalinius interesus, pasinaudodami Lietuvai suteikta teise spręsti dėl trečiųjų šalių tranzitinių vežimų geležinkeliu liberalizavimo. Užtikrinsime, kad tokius vežimus ir toliau galėtų vykdyti tik nacionalinis vežėjas.“
Nuostata specialiai pritaikyta valstybei priklausančiai įmonei „Lietuvos geležinkeliai” (LG). Europos Komisija jau seniai perspėja, kad nereformuota LG įmonė kenkia konkurencijai pervežimams geležinkeliais. Tuo taip pat skundžiasi ir didžiosios, daugiausiai krovinių gabenančios Lietuvos įmonės.
Po šia nuostata slepiasi politinis pasiryžimas ir toliau saugoti Lietuvos geležinkelių įmonę nuo konkurencijos ir Europos Sąjungos, o Lietuvos pramonės įmones – nuo mažesnių kainų.
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. „Atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.
Švęs šventes
„Valstybės lėšomis bus finansuojami jau tradiciniais tapę renginiai (derliaus šventė, metų ūkio rinkimai, Sartų lenktynės ir t. t.), taip pat veislinių gyvūnų parodos, jaunųjų ūkininkų rateliai, vaikų edukacinės programos.“
LSDP į savo rinkimų programą įtraukė ir pažadą valstybės lėšomis finansuoti tradicinius renginius. Abejojame, ar tai – Nacionalinės svarbos klausimas. Ir nors tokių švenčių finansavimas nesudaro stambaus gabalo biudžeto pyrage, visgi formuojama ydinga praktika, kai valstybė imasi organizuoti panašaus pobūdžio renginius, kurie galėtų būti ir dažnai yra rengiami pačių bendruomenių iniciatyva.
Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.
Mokesčių pynė
„Vykdant mokesčių sistemos pertvarką, didesnis svoris bus suteikiamas turto aplinkos tausojimo mokesčiams tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą.“
„Mažės darbo jėgos apmokestinimas, veiks progresinė mokesčių sistema: mažiau uždirbantys mokės mažesnius mokesčius, turtingesni mokės mokesčius už prabangų turtą.“
Sveikintinas siekis mažinti darbo apmokestinimą. Jei bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, tai leistų papildyti mažiausiai uždirbančiųjų kišenes. Tačiau jei po „turto mokesčiais“ slepiasi automobilių ar gyventojų NT mokestis, tai reikštų, kad mokesčių našta gyventojams nesumažėtų, o užgriūtų juos iš kitos pusės.
Nekilnojamojo turto ar automobilių mokesčiai kirstų visiems mokesčių mokėtojams turinčius tokį turtą, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Šis turtas yra įsigyjamas iš jau apmokestintų pajamų, todėl bet koks papildomas jo apmokestinimas, yra neteisingas. Žmonės skatinami „pravalgyti“ savo pajamas, o neskatinami taupyti ir už jas įsigyti turto.
„Aplinkos tausojimo mokesčiai” skamba ypač nekonkrečiai. Ar turima galvoje anglies dvideginio išmetimo apmokestinimas, ar pvz., įmoka už nerūšiuotas buitines atliekas? Bet kuriuo atveju, šie mokesčiai „nusės“ gamybos ir / arba vartojimo grandyje, ir juos sumokės vartotojai.
Pateiktas mokesčių sistemos modelis, kai mažiau uždirbantiems gyventojams yra didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (ir kartu mažėja mokesčiai), o turtingesni gyventojai moka mokesčius už prabangų turtą nėra identiškas gyventojų pajamų mokesčio progresyvumui (kai didėjant gyventojo pajamoms auga mokesčio tarifas). Savo prasme pajamų ir turto mokesčiai yra skirtingi – žmogus gali turėti prabangų turtą (pvz. būti jį paveldėjęs), tačiau neturėti pajamų iš kurių galėtų sumokėti šį mokestį.
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. „Nerealistiškiausia“ – nepamatuotas, nepaskaičiuotas, sunkiai įgyvendinamas siūlymas.
Negryna nuostata dėl grynųjų
„Bus mažinamas grynųjų pinigų panaudojimas rinkoje, kuris sudarys skaidraus konkurencingumo augimo pamatą.“
Visiškai neaiški nuostata. Jei grynųjų pinigų naudojimas mažės savaime, t. y. dėl populiarėjančių elektroninių atsiskaitymų ir pan., tuomet ši nuostata yra betikslė.
Jei turima galvoje sankcijas, draudimus turėti ar atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tuomet iškyla grėsmė, kad žmonės bus priversti naudotis mokamomis atsiskaitymo paslaugomis, kurios, sumažėjus konkurencijai dėl grynųjų pinigų ribojimo, gali pabrangti.
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Savanoriška veikla = darbas?
„Priimsime reikalingus teisės aktus, kad aktyvi ir įrodoma jauno žmogaus savanoriška veikla galėtų būti pripažįstama kaip darbinė veikla.“
Jei tai reiškia, kad savanoriškas darbas bus skaičiuojamas kaip darbo stažas skaičiuojant pensiją, tai reiškia, kad pensijas (ar didesnes pensijas) gautų ir tie, kurie finansiškai neprisidėjo prie pensijų sistemos. Tai neatitinka nei ilgalaikių mokesčių mokėtojų interesų, nei valstybinės pensijų sistemos interesų, o viešiesiems finansams užkrauna papildomą ir nepagrįstą naštą.
Jei savanoriškos veiklos prilyginimas darbinei veiklai reiškia, kad savanorišką veiklą reikia traktuoti kaip darbą ir mokėti atlyginimą – tuomet užkertamas kelias studentų praktikai įmonėse, patirties įgavimui, karjeros galimybėms.
O, svarbiausia, savanoriškos veiklos prilyginimas darbinei veiklai iš esmės kertasi su savanoriško darbo be atlygio principais.
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas.
Skatins kolektyvines sutartis
„Vykdant lanksčią, socialiai atsakingą darbo rinkos politiką, ketvirtadaliu bus didinama kolektyvinių sutarčių apimtis, plečiamas dialogas tarp visų darbo rinkos dalyvių.“
Pritariame lanksčiai ir socialiai atsakingai darbo rinkos politikai. Tačiau nesuprantama, kodėl siūloma plėsti kolektyvines sutartis? Juk kolektyvinės sutartys yra toje įmonėje dirbančių darbuotojų, o ne politikų apsisprendimo reikalas.
Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. „Atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.
Programų vertinimas bus tęsiamas – LLRI pateiks visų partijų programų įvertinimus.