Stebėti protesto akcijos LMTA centriniuose rūmuose, Gedimino prospekte Vilniuje, susirinko daugiau kaip 150 žmonių.
LMTA dėstytojai, darbuotojai ir juos palaikantys studentai šaukė pro akademijos rūmų langus ir balkonus. Tarp kiekvieno šaukimo daryta 20 sekundžių pertrauka.
Akciją organizavusi LMTA tokiu būdu prisideda prie kitų aukštųjų mokyklų protesto prieš valdžios negebėjimą spręsti aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos problemų.
„Mes atiduodame savo balsą per rinkimus už pažadus skirti ypatingą dėmesį mokslui ir kultūrai. Po rinkimų šie pažadai politikų tuoj pat pamirštami. Todėl negalime daugiau tylėti. Šiandieną mūsų balsai virsta protesto šauksmu“, – teigiama LMTA dėstytojų išplatintame laiške.
„Tai šauksmas iš apmaudo dėl netęsimų pažadų, iš nevilties dėl Seimo ir Vyriausybės nesupratimo, ką Lietuvai reiškia švietimas ir mokslas. Tai šauksmas vardan orumo, kvietimas atgauti balsą ir pakelti galvas. Tai protesto šauksmas reikalaujant atsakingo požiūrio į mokslą ir kultūrą“, – tvirtina jie.
Tarp laišką pasirašiusiųjų – kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, šokio menininkas Andrius Katinas, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, aktorė Nelė Savičenko, teatro režisierius Gintaras Varnas, rašytoja Gabrielė Labanauskaitė, kino režisierė Eglė Vertelytė, kino režisierius Audrius Stonys, dirigentas Vytautas Lukočius ir kt.
Svarstant biudžetą – švietimiečių protesto akcijų lavina
Seime svarstant kitų metų biudžeto projektą pastarosiomis savaitėmis įvairių aukštųjų mokyklų atstovai ėmė rengti protesto akcijas dėl per mažo finansavimo.
Lapkričio 28 dieną dalis aukštųjų mokyklų pedagogų prisidėjo prie įspėjamojo švietimo darbuotojų streiko.
Vilniaus universiteto rektorius prie Vyriausybės visiems norintiesiems dalijo šios aukštosios mokyklos baigimo diplomus ir dviem dienoms buvo nutraukęs VU veiklą.
Lapkričio pabaigoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojai surengė įšventinimo apeigas norintiesiems tapti visų mokslų daktarais.
Gruodžio 2 dieną Vyriausybė su aukštosioms mokykloms atstovaujančia profesine sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo nuo kitų metų rugsėjo 1-osios akademiniams aukštųjų mokyklų darbuotojams didinti darbo užmokestį 10 procentų, nors algų didinimo siekta jau nuo sausio. Vilniaus universitetas savo ruožtu reikalauja algas didinti 20 procentų.
Akademinė bendruomenė taip pat reikalauja, kad augant ekonomikai, būtų indeksuojami ir dėstytojų atlyginimai, kad moksliniams tyrimams, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, būtų skiriama 3 proc. BVP.
Be kita ko, akademinė bendruomenė nori būti įtraukta į mokesčių ir biudžeto politikos formavimą, taip pat reikalauja formuoti sąžiningą, skaidrią ir subalansuotą viešojo sektoriaus atlyginimų politiką pagal kompetencijas ir atsakomybes.
Sutartyje taip pat nebuvo tenkintas reikalavimas kitąmet papildomai skirti apie 8,9 mln. eurų neakademinių darbuotojų algoms didinti. Joje tik numatyta, kad 2025 metais dėstytojų atlyginimas turi siekti 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.