„Rusija kaip teroristinė valstybė pripažinta Latvijoje. Apie tai rimtai kalbama ir JAV. Lietuva irgi atranda, kad ji buvo pirmoji, su Ukraina, ir dabar pradeda galvoti, ką su tuo daryti.
Netikėtumo ištikti dalis politikų pradeda sumenkinimo procesą – nieko svarbaus neįvyko, leiskime verslą su Rusija toliau. Prezidentas, kaip ir su apdovanojimų atėmimu čiuožėjams, galėtų imtis lyderystės. Bet, kaip sakė Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, kovai su terorizmu tam yra sukurta Jungtinių Tautų sistema. Per daug nieko naujo nereikia, strateginės įmonės apgintos, daugiau nesistenkime.
Gabrielius Landsbergis taip pat yra beveik patenkintas dabartine padėtimi, ir viską vertina kaip politologinę diskusiją. „Kol kas aš tai vertinu kaip teorinę, politologinę diskusiją dėl to, kad nežinau, kaip tai praktiškai būtų įgyvendinama. Labai daug klausimų yra“, – interviu Eltai teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras sutinka su Prezidentūra, kad Lietuva pakankamai gerai yra nuo Rusijos įtakos apsaugojusi savo strateginius sektorius. „Mes turime tikrai gerą bazę susikūrę, ir tai yra teisingas pastebėjimas“, – sako jis“, – pirmadienį feisbuke rašė R. Lopata.
Jo teigimu, kai bombarduojami civiliai ukrainiečiai, kova su terorizmu nebėra „vien klausimas apie Lietuvos strateginių sektorių teisinį apsaugojimą.“
„Viena iš esminių teisinių ir moralinių klausimų tebelieka, kiek atskiri Lietuvos piliečiai dar finansuoja karą Ukrainoje ir ką su tuo daryti. Jei svarstome atimti pilietybę ledo čiuožėjams, tai tas verslas, kuris susikrovė sau milijonus iš patarnavimo Rusijos režimui, ir tuo finansavo ar finansuoja karą, turėtų būti atsakingas ne mažiau.
Ypač ta dalis Lietuvos piliečių, kurie dirbo ar tebedirba su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ar asmenimis. Dalis tų asmenų yra žinomi ir gerbiami Lietuvos žmonės, mecenatai“, – tęsė Seimo narys.
Jis priminė, kad Romanas Abramovičius taip pat buvo žymus mecenatas Didžiojoje Britanijoje.
„Tačiau nuo šiol yra persekiojamas, jo sąskaitos ieškomos, jo turtas areštuojamas. O kaip yra Lietuvoje su mūsų, mažesniais „abramovičiais“?
Štai vienas pavyzdys iš keleto.
Jonas Garbaravičius 2007 m. su Švedijos verslo partneriais Lietuvoje įkūrė investicinę bendrovę „Scaent Baltic“, buvo jos vadovas ir valdybos pirmininkas. „Scaent Baltic“ veikė energetikos, nekilnojamojo turto, finansų, žiniasklaidos, maisto pramonės sektoriuose. 2007 m. „Scaent Baltic“ įsigijo 82 proc. „Inter RAO Lietuva“ (IRL) akcijų. 2011 m. įmonė pasiekė 1 mlrd. litų apyvartą, įkūrė padalinius Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, grupei priklausė Vydmantų vėjo jėgainių parkas. 2007–2012 m. IRL akcininkams išmokėjo daugiau nei 53 mln. eurų dividendų.
AB „INTER RAO Lietuva“ ir UAB „Vydmantai wind park“ yra sankcionuotos, kaip nurodo Lietuvos FNTT, – dėl RYŠIŲ SU PUTINU (nuoroda komentare). Šios įmonės yra susijusios su Garbaravičių šeima (nuorodos komentare). R. Garbaravičius – Sugiharos fondo steigėjas, Liuksemburgo garbės konsulas, ne taip seniai buvo apdovanotas Prezidento Gitano Nausėdos. Ar jam bus atimtas apdovanojimas?“, – rašė R. Lopata.
Politikas uždavė ir viešus klausimus prezidentui, FNTT ir VSD.
„Ar asmenys, per eilę metų praturtėję, nes turėjo specialų ryšį su V. Putino režimu, ir jo parankiniais I. Sečinu, J. ir B. Kovalčiukais, generolu S. Čemezovu ir kitais, šiandien patenkančiais po tarptautinėmis sankcijomis, prisidėję prie Rusijos karinės galios stiprinimo Ukrainos žudymui, dabar Lietuvoje yra „švarūs“, nebepersekiotini, nes yra Lietuvos piliečiai?
Ar tie iš V. Putino režimo uždirbti pinigai, kuriuos jie investavo į gamybą, nekilnojamą turtą, pasidarę mecenatais, tapę žinomais žmonėmis, gavę apdovanojimus – tapo neliečiami? Ar jų sąskaitos bus areštuotos? Koks turtas yra areštuotas šiandien? Kas yra daroma šiuo metu?
Kokia yra tikimybė, kad tas verslas, kuris dirbo tiesiogiai su V.Putino režimu, dabar yra laisvas, neatsakingas, o jų pinigai nėra Putino ar KGB?
Ar jie laisvi nuo įsipareigojimų Putinui? Ar tie pinigai, kurie per investicijas dauginasi yra jų, o ne režimo?
Kai kurie teigia, kad pardavė savo akcijas, pvz., Nyderlandų firmai, pasitraukė iš Rusijos. Ar tai tiesa? Ar tai nėra tik pasislėpimas?
Ar nevertėtų iš tokių piliečių konfiskuoti visą jų (ar V. Putino) turtą ir perduoti Ukrainai?
Ar verta svarstyti pilietybės atėmimą piliečiams bei asmenims, kurie turtas dar „dirba“ Rusijoje?
Kaip V. Putinas per savo verslo atstovus Lietuvoje vykdė mecenavimo veiklą, kaip buvo kuriama tam tikrų asmenų politinė įtaka?
Kiek tokių asmenų yra Lietuvoje, kurie buvo ar yra susiję su V. Putino oligarchais?
Ar iš tiesų jie yra nutraukė verslo ryšius su Kremliaus režimu?“, – dėstė R. Lopata.
„P.S. Nieko asmeniško mano santykiuose su Garbaravičiais.
P.S. Asmeniškas dalykas. Vieno įtakingo valdančios koalicijos politiko (pavardė žinoma) iniciatyva už tranzito problemos nepamiršimą per vieną laikraštį esu gavęs anoniminį klausimą apie savo darbą pas Rusijos garbės konsulą Vidmantą Kučinską, kaip užuominą nutilti. Noriu atsakyti, kad dirbau iki Krymo okupacijos, ir 2014 m. iš ten išėjau. Be to buvau samdomas darbuotojas. Noriu tikėti, kad daugiau užuominų ar bandymų mane nutildyti nebus“, – pridūrė Seimo narys.