Kai kuriems darbuotojams – papildomos pajamos
Portalo žurnalistai kelia klausimų, kodėl 2021 m. neskelbiamos apklausos būdu buvo įvykdytas net 771 pirkimas? Kai kurių pirkimų suma viršija daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų. Ar tokiems pirkimams nereikėjo skelbti konkursų?
„Siekdama auditorijai pateikti tik kokybišką, prasmingą televizijos, radijo ir naujienų portalo turinį dalį programų ir su jomis susijusias paslaugas pagal poreikį LRT perka neskelbiamos apklausos būdu. Ataskaitoje yra įtrauktos visos paslaugos, kurias buvo nuspręsta pirkti, bet ta suma naudojama pagal poreikį per sutartyse nurodytą laikotarpį (per metus, dvejus ar net trejus)“, – tokį atsakymą lrytas.lt pateikė LRT atstovė Miglė Savickaitė.
„Lietuvos rytas“ taip pat bandė aiškintis, kodėl už tekstus ir nuotraukas lrt.lt portale fiziniams asmenims neskelbiamų apklausų būdu išmokėta po keliasdešimt tūkstančių eurų, kai portale dirba visas būrys etatinių žurnalistų bei fotografų.
Kodėl už radijo programą „Santara“ (20 tūkst. 202 eurai), už „Dokumentiniai filmai ir serialai“ (20 tūkst. eurų), „Vaidybiniai filmai ir serialai“ (tris kartus po 58 tūkst. eurų), už laidą „Svarbi valanda“ (13 tūkst. 750 ir 50 tūkst. eurų), už laidą „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ (15 tūkst. 200 eurų, 1329 eurai, 31 tūkst. 160 eurų) per kelias dienas pinigai buvo išmokėti vienam fiziniam asmeniui? Kas tie fiziniai asmenys ir kodėl jiems buvo sumokėtos tokios sumos?
Į klausimus LRT administracijos atstovė atsakė aptakiai: „LRT siekia būti skaidri ir efektyvi organizacija, todėl pateikia detalias programų ir jų gaminimo paslaugų ataskaitas. Ataskaitose pateikiama visa informacija, kurios neapriboja konfidencialumo susitarimas su tiekėjais bei laikantis BDAR standartų tais atvejais, kai produktas ar paslauga perkama iš fizinio asmens.“
Taip pat Lrytas.lt rašė, kad neskelbiamos apklausos būdu vykdytų programų pirkimų ataskaita viešai nėra skelbiama.
Portalas taip pat išsiaiškino, kad papildomų naudų gauna ir LRT darbuotojai.
Iškeltas klausimas, kokiais kriterijais ir nuostatomis vadovaujamasi, kai etatiniai LRT darbuotojai (televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius, dabar jau buvusi laidų vedėja Ugnė Siparė, kurios vyras Marius Siparis LRT dirbo sykiu su ja prodiuseriu) dalyvauja laidų pirkimo konkursuose ir juos laimi?
Anot portalo žurnalistų, būdamas LRT administracijos atstovas Giedrius Masalskis už laidų vedimą papildomai prie algos yra uždirbęs 6900 eurų.
LRT programų departamento vadovo Andriaus Korenkos sesuo Marija Korenkaitė už garsinimo paslaugas 2021 m. iš LRT užsidirbo 3 tūkst. eurų.
Dar būdamas eilinis LRT tarybos narys savo piniginę 2021 m. papildė ir dabartinis jos pirmininkas E. Valatka. Už domeno nuomą jam buvo sumokėta 2462 eurai. O profesoriaus vadovaujamas universitetas 2020 m. už vaizdo klipų transliaciją ir reklamos internete pardavimą iš LRT uždirbo 11 tūkst. 494 eurus.
„Pagal galiojančias procedūras konkurse LRT programoms sukurti gali dalyvauti visos kūrybinės grupės, atitinkančios LRT kvalifikacinius reikalavimus. Konkurse dalyvaujančių kūrėjų projektai vertinami Programų pirkimo komisijos, kuri geriausius pasiūlymus atrenka remdamasi aiškiai suformuluotais kriterijais. LRT tarybos pareiga užtikrinti, kad LRT veiktų atsakingai, atskaitingai ir, žinoma, nepriklausomai. Tad LRT administracija kiekvieną mėnesį pristato Tarybai rezultatus ir naujus planus, savo ruožtu Taryba kiekvienais metais teikia LRT veiklos ir finansines ataskaitas, tad Taryba privalo būti susipažinusi su pačia įvairiausia informacija“, - teigė LRT Tarybos pirmininkas E. Valatka.
Tuo metu Seimo Kultūros komiteto, kuriam savo finansines ataskaitas teikia LRT, vadovas konservatorius Vytautas Juozapaitis neįžvelgė problemų, kad etatiniai LRT darbuotojai nuolat laimi konkursus laidoms rengti ir vesti.
Kultūros komiteto narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, kad LRT finansines ataskaitas pateikia tik bendrais bruožais, o ataskaitų, kas yra įsigyjama neskelbiamos apklausos būdu, komitetas nėra matęs: „Pirmą kartą girdžiu, kad tiek daug visko LRT perka neskelbiamos apklausos būdu. Visa tai atrodo tikrai labai keistai.“
Sprendimas dėl V. Savukyno įrašo Feisbuke sukėlė ažiotažą
Primename, kad penktadienį kilo didžiulis ažiotažas Delfi paskelbus straipsnį apie tai, kad LRT laidų vedėjas Virginijus Savukynas dėl teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai nepalankaus įrašo Feisbuke sulaukė didelių nemalonumų.
Jis LRT etikos kontrolierės pripažintas pažeidęs 3 etikos kodekso straipsnius ir dėl to įpareigotas pašalinti įrašą, o LRT administracijai rekomenduota V. Savukynui skirti nuobaudą. Pats žurnalistas su tuo nesutinka ir kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas tokį sprendimą naikinti.
Delfi straipsnį apie tai galite rasti čia.
Socialiniuose tinkluose žurnalistas V. Savukynas sulaukė didžiulio palaikymo. Į situaciją sureagavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius savo Feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, kuriame teigė, kad jam šokas ir situacija yra tokia, kad blogiau ir būti negali.
„Man šokas. Yra blogai. Labai blogai. Blogiau ir būti negali“, – rašė jis.
„Daugybė LRT eteryje dirbančių žurnalistų savo Facebook paskyrose o ir laidose yra gerokai aštriau pasisakę apie buvusius premjerus, ministrus, merus ar net dabartinį Lietuvos Prezidentą ar kitų šalių politikus. Gerokai aštriau, pikčiau ir net, sakyčiau, užgauliau. Bet tai yra normalu demokratinėje šalyje.
Žodžio laisvės ir kritikos ribos yra plačios ir jos įtvirtintos Konstitucijoje bei daugybėje tarptautinių dokumentų. Visuomenės informavimo etikos kodeksas nustato daug standartų. Tačiau jis ne tik nedraudžia kritikuoti valdžios. Dar svarbiau, kad kodeksas aiškiai sako, kad žurnalistai privalo būti solidarūs gindami žodžio laisvę. Ir tą esame darę ne kartą bendromis jėgomis.
Todėl ir šis kartas yra svarbus egzaminas žurnalistų bendruomenei, ir visai visuomenei, ir LRT darbuotojams. Nes jei šis precedentas yra toks koks yra ir liktų toks, tuomet visuomenė galėtų revizuoti visus visų LRT žurnalistų pasisakymus Facebook ar kituose tinkluose. Ir tada jau galėtų reikalauti taikyti vienodus standartus visiems LRT kolegoms. Ar po tokio masinio revizavimo liktų daug LRT žurnalistų, kurie būtų nenubausti?
Todėl svarbiausia, kad LRT žurnalistai būtų apsaugoti ne tik nuo išorinio jų persekiojimo, bet ir nuo bet kokių vidinių grėsmių, kurios veda į savicenzūrą ar net cenzūrą. LRT nusipelno laisvos žurnalistikos. Ir mes turime teisę į tokią žurnalistiką“, – rašė D. Radzevičius.
Primename, kad nemalonumų V. Savukynas sulaukė dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. savo Feisbuko paskyroje paskelbto įrašo: „Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje.“
LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės rašte rašoma, kad galima daryti „prielaidą, kad žurnalisto Facebook paskyroje minėto įrašo teiginiai šios paskyros sekėjams galėjo sukelti regimybę, kad žurnalistas pasisako LRT vardu ir tas pasisakymas yra šališkas“.
Po Delfi publikacijos savo Feisbuko paskyroje sureagavo ir Europos humanitarinio universiteto lektorius, KTU politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius. Jo teigimu, kelia klausimų tai, kad LRT etikos kontrolierė nėra nepriklausoma.