„Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktorė Jūratė Damulytė ir DELFI politikos žurnalistė Jurga Tvaskienė sklaidydamos spekuliacijas esą viskas iš tikro jau yra nuspręsta, sutartinai tvirtino, kad intriga dėl to, kas taps LRT vadovu, išlieka.
„Labai prognozuoti, kas nugalės, tam reikia labai daug laiko, pastangų, labai daug pokalbių, galų gale, kalbėtis su tarybos nariais, jų nuotaikas išsiaiškinti, o kas ten ką žaidžia po kilimu – visada yra ketinimų, norų žaisti, sąmokslo teorijų, kad kažkas jau čia susidėlioję, aš kol kas neskubu nerti į giluminius vandenis. Pamatysime, labai greitai viskas paaiškės ir matysime situaciją“, – sakė J. Damulytė.
Ji iš kandidatų išskyrė du, tarp kurių, jos nuomone, verda didžiausia kova – buvusi DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. J. Damulytė neatmetė, kad tarybos narių simpatijų gali sulaukti ir istorikas, politikos apžvalgininkas, TS-LKD narys Bernardas Gailius.
BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktorė nebuvo linkusi kaltinti LRT tarybos narių, kad jie yra priklausomi nuo juos delegavusių institucijų.
„Bandykime įsivaizduoti save tarybos narių vietoje, ar mes norėtume būti valdomi skiriančiųjų asmenų? Manau, kad tai labai priklauso nuo asmenybės – nuo kiekvieno tarybos nario, kaip jis suvokia savo vietą taryboje, kas jis yra, koks jo santykis su jį skyrusia institucija“, – kalbėjo J. Damulytė.
Tačiau ji neatmetė, kad įtaka jiems gali būti daroma. „Yra pakankamai daug kalbų ir gandų, kad kai kurie kandidatai yra užsitikrinę politinį užnugarį, bet kaip bus – labai sunku prognozuoti, nes mes nežinome, kiek tame yra realaus pagrindo“, – sakė J. Damulytė.
Veikia ir vidinės nuostatos
DELFI žurnalistė J. Tvaskienė teigė, kad žinant, kaip atrenkami LRT tarybos nariai, kalbėti apie sąmokslo teorijas yra ganėtinai sunku.
„Įvesta daug saugiklių, kad įtakos jiems būtų kuo minimalesnės. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad prezidentė išsikviečia savo deleguotus tris narius, išrikiuoja ir sako: dabar jūs balsuosite už tą ir už tą. Greičiau poveikis yra net ne trečių ar ketvirtų asmenų, o kiekvieno žmogaus viduje, kai jis bando atspėti, ką jį delegavęs asmuo labiau norėtų tame poste matyti. (…) Bando nujausti ir atitinkamai pasielgti“, – kalbėjo J. Tvaskienė.
DELFI žurnalistė taip pat užsiminė apie rizikas, kurios kyla dėl draugiškų santykių tarp LRT generalinio direktoriaus ir tarybos narių.
„Dabartinis LRT vadovas su bent dalimi tarybos narių tapo itin draugiškas ir kartais susidaro įspūdis, kad tai ne jie jį kontroliuoja, o jis, galbūt, užduoda toną kaip elgtis. Ir šita situacija kelia tam tikrų abejonių, ar LRT tarybos nariai, rinkdami naują vadovą, sugebės atsiriboti nuo ankstesnių nuostatų ir objektyviai rinkti patį geriausią kandidatą“, – sakė J. Tvaskienė.
Neatskaitingi delegavusioms institucijoms
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis priminė, kad LRT tarybos nariai yra skiriami šešerių metų kadencijai prezidento, Seimo institucijų, visuomeninių organizacijų.
„Pagal įstatymą, niekas šitų narių negali atšaukti. Tik patys nariai gali atsistatydinti arba (jeigu tris-keturis posėdžius praleidžia) gali būti atšaukti. (…) Tarybos narys jokio tiesioginio ryšio su ta organizacija, kuri jį delegavo, be skyrimo fakto, neturi“, – DELFI sakė Ž. Pečiulis.
Pasak LRT tarybos pirmininko, įtarti, kad tarybos nariams daro įtaką juos delegavusios institucijos, visada galima, bet iš tikro kiekvienas tarybos narys, išklausęs programas, pristatymus, turės savo matymą.
„O kaip balsuos, niekas nežino. Net jeigu kažkam iš tarybos narių kažkas lieptų, įsakytų, niekada tas prašytojas nežinos, kaip iš tikrųjų buvo balsuojama“, – sakė Ž. Pečiulis.
Santykį su vadovybe vadina konstruktyviu
LRT tarybos pirmininkas nemano, kad tai yra blogai, kad LRT tarybos ir generalinio direktoriaus bendravimas yra, pasak jo, konstruktyvus.
„Jeigu žmonės pasižiūrėtų į mūsų tarybos protokolus, kurie yra viešai skelbiami, tai ten yra įvairių klausimų. Praėjusiais metais LRT tarybos iniciatyva buvo atliktas išsamus išorinis valdymo auditas, vadinasi, LRT taryba turėjo priekaištų, klausimų“, – atkreipė dėmesį Ž. Pečiulis.
Rietenų ir skandalų, pasak tarybos pirmininko, nėra todėl, kad taryboje yra visuomenėje gerai žinomi, išsilavinę žmonės.
„Tas bendravimo lygis yra kitoks negu kai kuriose kitose mums žinomose organizacijose, kuriose diskusijos nėra visiškai konstruktyvios. Taryba prieš keletą posėdžių yra oficialiai padėkojusi už šimtmečio laidas, (…) be visokių problemų, kurios kiekvieną mėnesį posėdžiuose svarstomos, reikia konstatuoti, kad bendras programos lygis LRT tarybą tenkina“, – sakė Ž. Pečiulis.
LRT tarybos pirmininkas patikino, kad LRT taryba nėra finansiškai susijusi su generaliniu direktoriumi.
„Generalinis direktorius, gali sakyti, yra finansiškai susijęs, nes taryba tvirtina generalinio direktoriaus atlyginimą. O tarybos atlyginimas yra ne generalinio direktoriaus reikalas, ir jokių išmokų, jokio skatinimo generalinis direktorius neturi galimybės ir teisės tarybai skirti“, – sakė Ž. Pečiulis.
Varžosi 12 kandidatų
LRT taryba paskelbė naujo generalinio direktoriaus konkursą. Paraiškas iš viso pateikė 12 pretendentų. Tarp jų – A. Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkas istorikas konservatorius B. Gailius, buvęs BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, televizijos laidų vedėjas buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, signataras Zigmas Vaišvila, LRT darbuotojai Aldaras Stonys, Justas Senapėdis, rašė BNS.
Trys pretendentai nesutiko, kad jų pavardės būtų viešinamos.
Kovo 20-ąją jie turi pristatyti savo programas per uždarą LRT tarybos posėdį, nugalėtojas bus renkamas balsavimu.
Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį LRT ūkinės, finansinės ir vadybinės veiklos tyrimą.