LRT pastatų rekonstrukcijos suma verčia suglumti: gali kainuoti brangiau nei Vilniaus stadionas

LRT pastatų komplekso atnaujinimo ir planuojamų statybų architektūrinis konkursas ima kelti abejonių, ar jis iš tiesų vyko skaidriai, ar konkurso laimėtojas nebuvo iš anksto žinomas. Taip pat aiškėja, kad naujoji LRT būstinė gali kainuoti netgi brangiau nei nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje.

Pasiūlymo vertė - daugiau nei 179 mln. eurų

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sostinės savivaldybės ir koncesininko, investicijų bendrovės „BaltCap“ pasirašytą daugiau nei 160 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, iki 2024-ųjų pabaigos planuojama pastatyti UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu.

Tačiau gerokai daugiau nei 160 mln. eurų biudžetui gali kainuoti LRT būstinės statybos. Štai konkurso vertinimo komisijai yra pateikti 5 projektiniai pasiūlymai. Tačiau brangiausio vertė siekia 148 245 240 Eur be PVM. Pridėjus PVM suma išauga iki maždaug 179 376 740 mln. eurų.

Kaip matyti viešuose šaltiniuose, pirmojo pasiūlymo vertė – beveik 45 mln. Eur be PVM. Antrasis pasiūlymas – jau minėtas pats brangiausias. Trečiasis nėra nurodęs bendros projekto vertės. Ketvirto pasiūlymo kaina – daugiau nei 35 mln. eurų. Tiesa, čia nėra nurodyta, ši kaina su ar be PVM. Penkto pasiūlymo vertė – beveik 65 mln. eurų be PVM.

Nors vieno pasiūlymo vertė nėra nurodyta, šaltinių teigimu, ji mažesnė nei brangiausio konkurso pasiūlymo.

Gerai informuotų Delfi šaltinių teigimu, būtent brangiausias pasiūlymas už 179 mln. eurų sulaukė daugiausiai konkurso komisijos dalyvių simpatijų ir palaikymo.

Taigi, šaltinių duomenimis, komisijos narių favoritu tapo būtent projektinis pasiūlymas „Juosta“.

O kas yra jo autorius? Gerai informuoti šaltiniai sakė, kad šį pasiūlymą pateikė Lietuvos architektų rūmų vadovo Luko Rekevičiaus kontroliuojama įmonė.

Jei tai tiesa ir tikrai šis architektas pateikė šį pasiūlymą, projekte bendra projekto suma išskirta į 2 etapus. Pirmasis etapas – naujasis pastatas. Jo tūris – 251208 kub. m. Nurodytas įkainis – 530 Eur/ kub. m. be PVM. Taigi bendra suma be PVM siekia 133 140 240 Eur.

2 etapas – saugomas pastatas. Jei pirmojo pastato dydis buvo matuojamas kubiniais metrais, tai antrasis paraiškoje matuojamas kvadratiniais metrais. Iš viso 5035 kvadratinių metrų. Ir įkainis čia skaičiuojamas taip pat ne pagal kubinius metrus, bet jau pagal kvadratus. Suma siekia 3000 Eur kvadratiniam metrui. Tai sudaro 15 105 000 Eur be PVM.

„Prognozuojamos projektinės įgyvendinimo idėjos kaštai siūlomi skaičiuoti pagal A klasės verslo pastato analogą, t.y. su pilnu įrengimu tokio pastato 1 kvadratinis metras kainuoja apie 2000 Eur be PVM, o tokio pastato vieno kubinio metro statyba kainuoja apie 500 Eur be PVM. Kadangi LRT pastate yra didelio aukščio erdvių, tai siūloma kaštus skaičiuoti pagal pastato tūrį. Kartu su naujuoju pastatu tvarkomas sklypas, prieigos, tad tai dar pridėtų apie 30 Eur prie 1 kubinio metro tūrio.

(...) Kainos yra vertinant įprastas inžinerines sistemas. Specialiosios TV technologinės inžinerinės sistemos transliacijai, MCR ir pan. nėra įvertintos, nes trūksta viešai prieinamų analogų Lietuvoje, kuriais būtų galima pasiremti“, - nurodoma pateiktame pasiūlyme.

Ar tikrai nebuvo pažeistas konfidencialumas?

Tačiau yra ir dar viena labai įdomi detalė. Tokiuose konkursuose yra būtina užtikrinti konfidencialumą. Visi komisijai patekti darbai turi būti anonimiški, kad komisija iš anksto negalėtų žinoti, kuris konkretus architektas pateikė pasiūlymą.

Vis dėlto kyla abejonė, kad šiuo atveju konfidencialumas nebuvo išlaikytas, mat pateikto projekto skyriuje „Prognozuojamo projektinės idėjos įgyvendinimo kaštai“ yra paminėtas kitas projektas, prie kurio dirbo architektas L. Rekevičius.

„Rekonstruojamam pastatui reikalingi ne tik statybos, bet ir tvarkybos darbai. Pavyzdžiui, barokinio pastato Misionierių vienuolyno komplekso statybos ir tvarkybos darbų kaina yra apie 5000 eur/kvm. Kadangi saugomas LR pastatas yra be lipdinių, tapybos, polichromijos ir pan., tai kaštai būtų mažesni, bet technologijos vis tiek bus restauracinės, o ne statybinės, tad vertintina, kad tokio pastato statybos ir tvarkybos kaina būtų apie 3000 eur/kvm (be PVM)“, - nurodoma pateiktame „Juostos" pasiūlyme.

Ir čia pasiremta Misionierių vienuolyno ansamblio pavyzdžiu. Apie šio objekto tvarkybos darbų kainas, tikėtina, galėjo žinoti tik dvi šalys: architektas arba darbų užsakovas. Tačiau maža tikimybė, kad užsakovas dalyvautų LRT pastato architektūriniame konkurse. Todėl belieka architektas.

Į paieškos svetainę „Google“ įvedus „Misionierių vienuolyno statybos“ nesunkiai galima surasti Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektų tarybos 2019 m. 08 mėn. 28 d. išvadą dėl Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstravimo projekto.

Dokumente nurodyta, kad šio objekto projektuotojas yra UAB „Aketuri architektai“, projekto bendraautorius L. Rekevičius.

Taigi, kyla rimta abejonė, ar LRT pastatų atnaujinimo projekte nurodant konkretų objektą, kuris galbūt leistų identifikuoti paraiškos teikėją, nebuvo esmingai pažeistas konfidencialumas. Ar dėl to projekto autorius neturėtų būti pašalintas iš konkurso?

Rūsio mįslė

Kitas svarbus momentas, kad visos TV studijos pagal konkurso sąlygas turėjo būti suprojektuotos pirmame pastato aukšte. Tačiau pasiūlyme pavadinimu „Juosta“ studijos esą buvo suprojektuotos rūsyje.

Būtent tokią informaciją Delfi suteikė kitas konkurse dalyvavęs architektas, kuriam sėkmė nenusišypsojo.

„Sąlygose buvo aiškiai pasakyta, kad studijos turi būti pirmame aukšte, tačiau laimėtojo pateiktame pasiūlyme jos buvo rūsyje. Ir čia yra esminis konkurso sąlygų neatitikimas. Tačiau komisija žemai nusilenkė šio darbo autoriui ir jam leido projektą pataisyti. Taip pastatas pakilo bemaž 6 metrais. Studijos buvo perkeltos į pirmą aukštą, bet dėl to pakilo pats pastatas. Jūs supraskite, ką reiškia tokia korekcija. Tai yra kone naujas projektinis pasiūlymas. Buvo esminis projekto sąlygų neatitikimas. Tai reiškia, kad tokį darbą pateikęs architektas turėjo būti pašalintas iš konkurso. Bent jau taip būna kituose konkursuose“, - dėstė LRT pastatų statybos ir atnaujinimo konkurse dalyvavęs kitos architektų įmonės architektas, nenorėjęs būti viešai įvardytas.

Rengė LRT galimybių studiją

Delfi susipažinus su CVPP pirkimų svetainėje pateiktais dokumentais, susijusiais su VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vykdomu VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atviru architektūriniu projekto konkursu (pirkimo Nr. 554436), matyti, kad pirkimo dalyviams kilo klausimas, kuris teoriškai galėtų būti adresuotas L. Rekevičiui.

Štai 2021 08 03 dokumente „Dėl atsakymų į tiekėjo klausimus“ nurodytas toks tikėjo pateiktas klausimas: „Ar VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atvirame architektūriniame projekto konkurse turi teisę dalyvauti ir „LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studijos“, parengtos 2019 metais, rengėjai, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys?“

Tame pačiame dokumente nurodyta, kad LRT Viešųjų pirkimų komisija gavo tiekėjo klausimus dėl konkurso. Komisija išnagrinėjo gautus klausimus ir teikia atsakymus: „LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studijos“ 2019 m. rengėjai – tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys – gali / turi teisę dalyvauti „VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atvirame architektūrinio projekto konkurse.“

Ties tuo klausimu reikėtų stabtelėti. Jis užduotas konkurso dalyvio, kuris žinojo, kad 2019 m. L. Rekevičiaus įmonė 2019 metais parengė „LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją“.

Ją peržiūrėjus matyti, kad prie šios studijos rengimo prisidėjo ir L. Rekevičiaus įmonė „Aketuri architektai“. Registrų centro duomenimis, jis yra šios įmonės vadovas ir akcininkas.

CVPP svetainėje matyti, kad LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją parengė UAB „Optimalus progresas“. 2019 m. pasirašytos sutarties vertė siekia 50.699,00 Eur.

Būtent ten numatyta, kad reikalingas LRT pastatų atnaujinimas.

Tačiau tada studijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir L. Rekevičiaus įmonė, įvardyta projekto sąmata buvo kur kas mažesnė.

„Išanalizavus Vilniuje esančio NT panaudojimo alternatyvas nustatyta, kad didžiausia ekonominė nauda būtų sukurta S. Konarskio g. 49 esančiame žemės sklype išvysčius naują LRT veiklai pritaikytą pastatą, atitinkantį visus maksimalioje poreikių programoje numatytus reikalavimus. Bendra investicijų suma projektui sudarytų 47,53 mln. EUR (su PVM). Projektavimo darbus LRT galėtų pradėti 2021 m., o rangos darbus baigti 2025 m. pabaigoje“, - rašoma studijoje.

CVPP svetainėje pateiktame pasiūlyme matyti, kad tiekėjas UAB „Optimalus progresas“ pasitelkė ir subtiekėją UAB „Aketuri architektai“. L. Rekevičiaus vadovaujama įmonė buvo atsakinga už šias studijos dalis: efektyvaus patalpų panaudojimo galimybių analizė; administracinių patalpų standarto sukūrimas; projekto scenarijų nagrinėjimas architektūriniais – urbanistiniais aspektais.

Prie atsakingų specialistų nurodytas būtent architektas L. Rekevičius.

Brangiau nei VSD ir infekcinių ligų klinika kartu sudėjus

Kaip nurodyta galimybių studijoje, bendra investicijų suma projektui sudarytų 47,53 mln. Eur (su PVM). Tačiau dabar pažiūrėjus į pateiktą pasiūlymą „Juosta“, matyti, kad suma gerokai šoktelėjo ir siekia daugiau nei 179 mln. eurų.

Nors LRT atstovai dar tik skelbiant konkursą įvardijo kur kas kuklesnes sumas.

Sa.lt 2021 m. rugsėjo 21 d. rašė, kad LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel anksčiau teigė, jog LRT būstinę tikimasi pastatyti iki 2025 metų, ji turėtų kainuoti apie 47,5 mln. eurų.

Palyginimui, Valstybės saugumo departamentas 2013 m. skelbė, kad žvalgybininkų naujo pastatų komplekso Pilaitėje statybos siekė 278 milijonus litų (maždaug 81 mln. eurų). Tai yra bendra ir galutinė viso projekto suma, įskaičiuojant naujausią informacinių technologijų, archyvavimo įrangą, apsaugos sistemas, baldus ir pan.

O štai 2019 metų pabaigoje Santariškių klinikų miestelyje atidaryta moderniausia Rytų Europoje infekcinių ligų klinika, atitinkanti aukščiausius saugumo reikalavimus, kaip skelbė žiniasklaida, kainavo 14,5 mln. eurų. Dar 2 milijonus eurų kainavo visa būtina įranga.

LRT jau įvykdė 2 pirkimus

Šaltinių teigimu, LRT dėl vykdomo konkurso yra gavusi dvi pretenzijas. Dėl to, kaip nurodė konkurso dalyviai, pirkimas buvo sustabdytas.

LRT atstovė Miglė Savickaitė Delfi nurodė, kad LRT iš tiesų buvo sustabdžiusi pirkimo procedūras.

„VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vykdo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atvirą architektūrinį projekto konkursą, kurio antrieji dalyvių pasiūlymų vokai turėjo būti atplėšti spalio 29 d. Tačiau spalio 28 d. buvo gauta tiekėjo pretenzija, todėl Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 103 str. 2 d., nedelsdama sustabdė Pirkimo procedūras, kurios vėl atnaujintos.

Šiuo metu toliau vyksta viešųjų pirkimų procedūros, todėl informacija susijusi su konkursu yra prieinama tik konkurso dalyviams“, - nurodė M. Savickaitė.

Delfi klausė, kiek iš viso buvo gauta pretenzijų ir koks jų turinys, tačiau LRT šios informacijos nepateikė.

Taigi, po LRT pirkimo procedūrų sustabdymo turėtų būti grįžtama į pasiūlymų vertinimo stadiją. Todėl teoriškai konkurso laimėtojas gali ir pasikeisti. Tačiau gali ir likti tas pats.

„Buvo tiesiog patenkinta pretenzija ir sugrįžta į pasiūlymų vertinimo stadiją. Dabar LRT tęsia procedūras toliau. Įmanoma, kad pasikeis ir laimėtojas, o gal tik bus pašalinti procedūriniai trūkumai ir niekas nepasikeis. Laimėtojai jau kaip ir buvo žinomi, bet dabar formaliai jie turės būti išrinkti iš naujo“, - Delfi teigė konkurse dalyvaujantis architektas.

Kad būtų surengtas architektūrinis konkursas, LRT 2021 03 24 pasirašė pirkimo sutartį su Lietuvos architektų sąjunga. Jos vertė – 32.307,00 Eur. Sąjunga turėjo parengti su konkursu susijusius dokumentus.

Ir tai dar nėra vienintelis pirkimas, susijęs su LRT pastatų atnaujinimo konkursu. Štai VšĮ nacionalinis radijas ir televizija 2021 01 21 pasirašė 4.000,01 Eur vertės sutartį su MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Ja nusipirkta ekspertinio vertinimo ir konsultavimo dėl LRT naujo pastato architektūrinio konkurso paslauga.

Nors Delfi CVPP sistemoje rado konkrečią pirkimo sutartį, klausimus nusiuntus konkursą laimėjusios įmonės vadovui M. Marozui, jis neigė turintis ką nors bendro: „Ne, jūsų minimo atviro architektūrinio projekto konkurso sąlygų ir specifikacijos nerengėm.“

Patikslinus pirkimą ir nurodžius konkrečią sumą, M. Marozas kitame laiške nurodė: „Jūsų minėtame pirkime yra nurodytos perkamos paslaugos – ekspertinės konsultacijos dėl LRT naujo pastato architektūrinio konkurso organizatorių konkursinės medžiagos rengimo.“

M. Marozas taip pat turi ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe. Apie tai Delfi jau rašė rugpjūtį. Tuo metu Delfi išsiaiškino, kad jo įmonė kartu su mero Remigijaus Šimašiaus partnerės Gilmos Teodoros Gylytės įmone „Do Architects“ dirba kartu viename savivaldybės projekte.

„„Do Architects“, kartu su kitomis komandomis - „Martyno Marozo architektūra ir planavimas", „Vilniaus apšvietimas", „Gyvo miesto iniciatyva" - rengia gatvių standartą, t.y. gatvių projektavimo taisykles. Patikrinimui, kaip jos veikia, teoriškai modelis išbandomas ant skirtingų gatvių. Gatvių standarte yra tokia sąvoka „šeimininko metras", t.y. kai įveiklinama palei pastatą esanti gatvės/šaligatvio dalis, įrengiami įėjimai, kuo įvairesnė funkcija ir pan.

(...) Pažymėtina, kad projektas yra iniciatyvos/konsultacijų stadijoje, finansavimas šiam projektui nėra numatytas, taip pat neatliekami jokie viešieji pirkimai“, - tuo metu Delfi nurodė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.

Kaip bebūtų, savivaldybei tuo metu turėjome dar keletą klausimų. Norėjome sužinoti, kuris konkrečiai savivaldybės darbuotojas pakvietė prisijungti įmonę „Do Architects" rengti gatvių projektavimo taisykles? Ar buvo paskelbta vieša informacija, kad gali prisidėti visi norintys? Pagal ką buvo atrinkti juridiniai asmenys?

Tačiau savivaldybė konkrečių atsakymų, kas pakvietė šias įmones dalyvauti projekte, nepateikė.

Kokie ryšiai su komisijos pirmininku?

LRT pastatų atnaujinimo atviras architektūrinis konkursas buvo paskelbtas šių metų liepos 9 d. O štai rugsėjo 23 diena buvo paskutinė, kai buvo galima teikti savo projektinius pasiūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) būstinei. Rugsėjo 28 d. Lrt.lt portalas pasidalijo pranešimu, kad sulaukta 5 kandidatų paraiškų, jos paviešintos specialiame konkursui skirtame tinklalapyje.

Spalio 4 d. prie projektų ekspozicijos turėjo vykti viešas projektų pristatymas, konkursui pateiktus projektus pristatė recenzentai architektai Darius Linartas ir Ignas Lukauskas.

Spalio 5 d. buvo numatytas uždaras vertinimo komisijos posėdis.

Pirmosios vietos laimėtojui planuojama skirti 12 tūkst. eurų, antrosios – 8 tūkst. eurų, trečiosios – 5 tūkst. eurų dydžio premijas.

‎‎Na, o dabar pažiūrėkime į komisiją, sprendusią, kuris pateiktas projektas geriausias ir verčiausias laimėtojo vardo.

Ją sudarė septyni nariai. Komisijos pirmininkas yra Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas. Kiti nariai: architektas Gintaras Balčytis; architektas Audrius Ambrasas; architektė Irena Kliobavičiūtė; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.

Taigi, komisijos pirmininkas yra Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, o trys nariai deleguoti LRT.

Jei šaltinių informacija teisinga ir komisijos favoritu tikrai tapo L. Rekevičius, verta panagrinėti jo ryšius su komisijos nariais.

Šis architektas viešai palaiko Vilniaus miesto vyriausiojo architekto M. Pakalnio sprendimus net ir tada, kai jų atžvilgiu viešojoje erdvėje kyla kritikos banga. Taip pat L. Rekevičius kartu su miesto meru R. Šimašiumi dalyvavo rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Tačiau politiniam mero bendražygiui pritrūko balsų ir į tarybą jis nepateko.

Taip pat Delfi jau anksčiau išsiaiškino, kad L. Rekevičius yra projektavęs kartu su mero partnere G. T. Gylyte.

Taigi, stebint viešąją erdvę galima užfiksuoti, kad M. Pakalnis ir L. Rekevičius susiklosčius įvairioms aplinkybėms vienas kitą palaiko.

Be to, M. Pakalnis yra L. Rekevičiaus vadovaujamų Lietuvos architektų rūmų narys.

Turi bendrų reikalų

L. Rekevičius ir komisijos nariai G. Balčytis, A. Ambrasas, I. Kliobavičiūtė ir M. Pakalnis yra Lietuvos architektų sąjungos nariai. Nuo 2020 m. G. Balčytis yra Sąjungos tarybos narys.

2020 m. spalio 14 d. pakartotinio XXII Lietuvos architektų sąjungos eilinio rinkiminio ataskaitinio suvažiavimo protokole nurodyta, kad komisijos narė I. Kliobavičiūtė išrinkta į LAS etikos komisiją.

Registrų centrui pateiktame 2018 m. balandžio 19 d. pakartotinėje Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje į Vilniaus skyriaus Architektūrinę-urbanistinę ekspertų tarybą išrinkti M. Pakalnis L. Rekevičius ir I. Kliobavičiūtė.

Kaip jau minėta, L. Rekevičius yra Lietuvos architektų rūmų vadovas. Taip pat jis kartu su A. Ambrasu 2017 – 2020 m. yra buvę rūmų tarybos nariai.

Tuo metu Lietuvos architektų rūmų narių pakartotinio susirinkimo 2020 10 07 protokole nurodyta, kad į L. Rekavičiaus vadovaujamų rūmų profesinio atestavimo komisiją išrinkta I. Kliobavičiūtė.

O į Vilniaus apskrities ekspertų sąrašą įtraukti L. Rekevičius ir I. Kliobavičiūtė.

Taip pat A. Ambrasas ir L. Rekevičius kartu yra buvę komisijos nariai Panevėžyje, kuomet spręsta, ką statyti vietoj buvusio „Garso“ kino teatro.

Panevėžyje bendrų reikalų L. Rekevičius turėjo ir su kita LRT pastato atnaujinimo komisijos nare K. Kliobavičiūte. 2017 m. vykdant Laisvės aikštės ir miesto centro atnaujinimo konkursą I. Kliobavičiūtė buvo komisijos narė, o L. Rekevičius – recenzentas.

Geriausiai įvertino kitus pasiūlymus

Ryšiai su komisijos nariais klausimų sukėlė ir kitam LRT pastatų komplekso atnaujinimo konkurse dalyvavusiam architektui. Jis teigė, kad konkurso organizavimo skaidrumas kelia abejonių.

„Atsižvelgiant į tai, kad galbūt buvo pažeistas konkurso anonimiškumas, pateikiant nuorodą į Misionierių objektą. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso laimėtojas nebuvo pašalintas dėl to, kad neįvykdė konkurso sąlygų ir studijas pakišo po žeme. Jam buvo leista pakeisti projektą. Žinant, kad jis pats rengė ir galimybių studiją. Ir suprantant komisijos narių ryšius su laimėtoju, tikrai yra daug klausimų, ar laimėtojas nebuvo iš anksto žinomas. Tie ryšiai su komisija yra akivaizdūs. O kaina tai tiesiog iškalbinga“, - teigė konkurso dalyvis, nenorėjęs būti viešai įvardytu.

O štai recenzentas D. Linartas „Juostos“ projektinį pasiūlymą apibūdino kaip galbūt mažiau reprezentatyvų.

„Architektas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinis įėjimas į LRT būstinę numatytas už dabartinio Radijo pastato. Kaip teigė D. Linartas, nors toks sprendimas galėtų būti priimtinesnis dabartinį LRT pastatą pažįstantiems lankytojams, jis gali būti mažiau reprezentatyvus, nes įėjimas nebūtų pastebimas nuo gatvės“, - rašoma Lrt.lt publikacijoje.

Paklausti, kuris iš projektų labiausiai atitinka LRT poreikius, architektai teigė detaliau to komentuoti negalintys, tačiau kitas recenzentas I. Lukauskas nurodė, kad bene labiausiai į reikalavimus įsigilino trečiojo „L5AV90“ ir penktojo projekto „Vingis“ kūrėjai, rašė Lrt.lt.

Tačiau šie projektai, Delfi šaltinių teigimu, konkurse nelaimėjo.

Delfi prašė recenzento D. Linarto pateikti recenzijas apie pateiktus projektinius pasiūlymas, tačiau jis recenzijų nepateikė.

Delfi bandė susisiekti su L. Rekevičium, tačiau jis situaciją komentuoti atsisakė. „Peržiūrėjau jūsų užklausą. Kadangi konkurso procedūros nėra baigtos, visi dalyvių darbai vis dar anonimiški, o vokai su šifrais dar neatplėšti, man būtų neetiška kažką komentuoti apie konkurso eigą ir kitus niuansus. Taigi labai atsiprašau, negalėsiu kažko plačiau pasisakyti“, - nurodė L. Rekevičius.

LRT: labai apmaudu, kad konkurso dalyviai galimai nesilaiko konfidencialumo susitarimo

Kaip teigė LRT atstovė M. Savickaitė, šiuo metu vyksta pirkimo procedūros, todėl LRT plačių komentarų pateikti negali. Vis dėlto ji pateikė apibendrintą situacijos vertinimą.

„Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, ir mes, pagal teisės aktus, neturime teisės komentuoti detalių – informacija, susijusi su konkursu, yra prieinama tik konkurso dalyviams. Atkreipiame dėmesį, kad sudaryta projekto pasiūlymų eilė yra preliminari, o konkurso laimėtojas dar nėra nustatytas. Dalyviai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu bei konkurso sąlygomis, turi teisę pateikti pretenzijas – kelti aktualius klausimus, į kuriuos privaloma atsakyti – ši procedūra yra ne tik formalumas, bet ir padeda atrinkti geriausią architektūrinę idėją moderniam visuomeniniam transliuotojui, išvengti galimų netikslumų ar klaidų tvirtinant galutinį konkurso laimėtoją“, - nurodė LRT atstovė.

Taip pat klausėme, koks vaidmuo buvo deleguotas architekto M. Marozo įmonei.

„LRT nuo pat pradžių siekė, kad LRT naujo pastato konkursas būtų viešas, skaidrus ir visuomenė turėtų galimybę susipažinti su idėjomis. To siekdami dar 2019 m. parengėm LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją, su kuria galima susipažinti svetainėje apie.lrt.lt. Taip pat buvo organizuojamos dirbtuvės, kurių metu buvo siekiama išsiaiškinti LRT darbuotojų poreikius darbo aplinkai ir nusibrėžti ateities poreikius. Siekdami sklandaus konkurso, skelbėm LRT naujo pastato architektūrinės idėjos konkurso organizatorių konkursą – būtent šiuose pasirengimo etapuose ir buvo bendradarbiaujama su architektu Martynu Marozu (MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“)“, - dėstė M. Savickaitė.

Be to, prašėme LRT pateikti recenzentų recenzijas. Tačiau LRT atstovė teigė to padaryti negalinti: „Recenzentų parengtos recenzijos, pagal vykstančio konkurso sąlygas, gali būti viešinamos tik pasibaigus konkursui, t.y. paskelbus nugalėtoją – tą ir ketiname padaryti.“

Ir galiausiai M. Savickaitė pridėjo: „Labai apmaudu, kad konkurso dalyviai galimai nesilaiko konfidencialumo susitarimo, ir paviešinta informacija gali pakenkti šio konkurso eigai.“