Seimo narė Irina Rozova, faktinė Rusų aljanso vadovė ir lyderė, dirbanti Seime Lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų frakcijoje, rugsėjo mėnesį buvo kviesta dalyvauti Eurazijos moterų kongrese, kurio pagrindine globėja yra Rusijos vadovo Vladimiro Putino artimo rato veikėja Valentina Matvijenko.
I. Rozova į Sankt Peterburgą neišvyko, nes, LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, tam leidimo nedavė Seimo valdyba. Seimo valdyba buvo gavusi perspėjimą iš specialiųjų tarnybų, kad Seimo narė kviečiama tarpininkaujant Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje.
„Taip, buvo kvietimas, bet aš nevažiavau. Man nepaaiškino“, – sako I. Rozova.
Ar vizitui tarpininkavo Rusijos ambasada?
„Na, aš nežinau, gavau paštu kvietimą, ne iš ambasados. Iš Peterburgo, iš organizatorių. Tai aš nežinau, kas ten tarpininkavo“, – teisinasi I. Rozova. Ji teigia šio įvykio aplinkybių nežinanti, bet ir nesureikšminanti. Į Sankt Peterburgą ji būtų norėjusi vykti dar ir todėl, kad ten studijuoja jos sūnus.
Be to, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, I. Rozova nuo šių metų pradžios nebeturi teisės dirbti su slapta informacija.
Kai kitos politinės partijos – Rusų sąjungos – narys, Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas pareiškė, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas šaudė civilius gyventojus ir tuo sukėlė protestų bangą, kuri baigėsi tuo, jog teismas paskelbė šį tarybos narį sulaužius priesaiką, Rusų aljansas pareiškė nebalsuosiantis už apkaltą Titovui.
Nors, anot politologo, Klaipėdos tarybos nario Vyganto Vareikio, vis tik Rusų aljansas, lyginant su Rusų sąjunga, Klaipėdos klausimais yra patikimas partneris ir jame yra daugiau lojalių Lietuvai žmonių.
Rusų aljansas šiandien balansuoja ant likvidavimo ribos, paskutiniais duomenimis, kuriuos turi Teisingumo ministerija, šiuo metu Rusų aljanse yra 1996 nariai, tai reiškia – 4-iais per mažai, nei privaloma pagal Politinių partijų įstatymą. Tačiau net ir šių narių Rusų aljansas nebūtų turėjęs, o partiją būtų greičiausiai tekę reorganizuoti ar net likviduoti, jei ne Lenkų rinkimų akcijos pagalba. Iki 2016 m., kai turėjo įsigalioti Politinių partijų įstatymo pataisos, jog minimalus partijai egzistuoti reikalingas narių skaičius yra 2000, Lenkų rinkimų akcijos valdomame Vilnijos krašte vyko aktyvi narių į Rusų aljansą kooptacija.
LRT Tyrimų skyrius turi sąrašą žmonių, kurie papildė Rusų aljansą Vilnijos krašte. Lietuviai, rusai, baltarusiai, o daugiausia lenkai iš Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių rajonų įsitraukė į Rusų aljanso gretas – šiame krašte atsirado mažiausiai 200 naujų Rusų aljanso narių. Dauguma sąraše – Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarnautojų, seniūnijos darbuotojų, gimnazijų, vidurinių mokyklų ir progimnazijų mokytojų, nemažai pensininkų ir šiaip eilinių darbininkų.
Rusų aljanso nariai nežino savo partijos, klausia, kaip išstoti
„Žinokit, nepasakysiu dabar net. (...) Jūs aktyviai nedalyvaujat? Ne ne ne ne. Aš iš tikrųjų nelabai net ir žinojau, kad esu ten įstojus. Į kokią sakėt partiją esu įstojus? Rusų aljansas. Rusų aljansas? Tikrai, žinokit, nežinau,“ – sako moteris, lietuvė, kurios pavardė yra Rusų aljanso sąraše. Sąraše nurodytas teisingas buto, kuriame ji gyveno 2015 m. adresas, telefonas ir tėvų adresas.
Tokią jaunos moters reakciją sukėlė klausimas, kodėl ji įstojusi į Rusų aljansą.
Visus vardus ir pavardes kalbintųjų LRT Tyrimų skyrius turi, tačiau ne visi sutiko, kad viešai skelbtume jų tapatybę. Daugelis žmonių sutiko daugiau papasakoti neoficialiai.
Baltosios Vokės seniūnijos darbuotoja sako, kad į Rusų aljansą ji įstojo, nes norėjo pati. Baltojoje Vokėje aktyviau dirba viena Rusų aljanso aktyvistė, kuri kalbino žmones tiesiogiai. Narbuto gimnazijos Kalesninkuose, taip pat Šalčininkų rajone, direktorės referentė sako, kad į Rusų aljansą įstojo, nes jai patinka rusų kultūra ir dažnai važiuojanti į Rusų dramos teatrą. Tos pačios mokyklos rusų kalbos mokytoja Stela – labiau motyvuota, ji dalyvauja ir Rusų aljanso renginiuose. Ji pati – rusė.
Susisiekus su žmonėmis, kurių kontaktus pavyko rasti per viešus šaltinius, tikrai žinojo, kad yra Rusų aljanso nariai, mokytojai ir savivaldybių ar seniūnijų darbuotojai. Daugelis iš jų aktyviai dalyvavo rinkimų procese kaip rinkiminių komisijų nariai, kuriuos delegavo Lenkų rinkimų akcija. Tačiau formaliai jie – Rusų aljanso nariai.
Vis dėlto tie, kurie neina kokių nors pareigų savivaldybėse, nedirba seniūnijose, apie savo narystę Rusų aljanse sužinojo tik iš žurnalistų.
Lenke save vadinanti mergina, 2015 m. dirbusi vienoje privačioje bendrovėje, sakė, kad LRT Tyrimų skyriaus informacija, kad ji – Rusų aljanse, ją labai nustebino. Ji sakė, kad neprisimena, kad būtų pasirašiusi stojimo į partiją dokumentus. Ji apskritai sakė nesidominti jokia politika ir niekada nebūtų sugalvojusi stoti į partiją – ji net nežinanti Lietuvoje veikiančių partijų pavadinimų. Pokalbio metu ji teigia prisimenanti, lyg kažką ir pasirašiusi, tai greičiausiai buvo darbovietėje vykdoma palaikymo akcija, kurioje darbovietėje – ji teigia neprisimenanti.
„Dėl paramos tai aš tikrai galėjau pasirašyti, tai čia taip. Bet dėl įstojimo tai nieko. (...) O gal ten yra kokie nors kontaktai, kur galėčiau parašyti prašymą, kad aš noriu išstoti?“, – klausė mergina. Ji taip pat buvo labai nustebusi, kad Rusų aljanso centrinė būstinė yra Klaipėdoje. „Oho“, – tarė ji.
Moteris, gyvenanti Vilniaus rajono Sužionių seniūnijoje, atrodė taip pat gerokai nustebinta žinios, kad ji – Rusų aljanso narė.
„O nuo kada aš esu tame sąraše?“ – „Nuo 2015 m.“– „Nu, neprisimenu... Žinokit, tikrai neprisimenu.“ –„Ar gali būti, kad jus kažkas įrašė?“– „Nu, nežinau.“ –„Aš skambinu ir tikrinu, ar žmonės žinojo, kad juos įrašė į rusų aljansą.“– „Nu, neprisimenu, žinokit.“ –„Jūs lenkė?“ – „Taip.“– „Kas galėjo jus įrašyti į Rusų aljansą?“ – „Nu, nežinau, žinokit. Aš neprisimenu, 2015 metais, taip? Neprisimenu, žinokit, net nežinau, ką jums ir pasakyti.“ – „Gal jūsų prašė kas nors pasirašyti kokius nors popierius prieš rinkimus? Neprisimenate?“ – „Neprisimenu, žinokit, gal ir rašiau ką nors?Nu, paskambinsiu į seniūniją, gal jie mane įrašė? Nežinau, bet be manęs juk jie negalėjo manęs įrašyti? Taip? Paskambinsiu į seniūniją ir paklausiu, gal jie man ką nors pasakys.“
Paskambinus kitą dieną, toji pati moteris sakė, kad ji galiausiai prisiminė, jog Rusų aljanso atstovai buvo pas ją atvykę į namus ir ji pasirašiusi dokumentus. Tačiau dabar ji – jau Lenkų rinkimų akcijos narė. Kodėl moteris staiga pakeitė partiją, atsakė paprastai – man labai patinka lenkai. Ar ji išsibraukė iš Rusų aljanso, ji nežinanti – sakė, kad skambino nurodytu telefonu ir prašė ją išbraukti.
Dar vieną narį, kapų meistrą Česlavą iš Nemenčinės seniūnijos, Rusų aljansas susirado pakeliui į parduotuvę.
„Tai kam jums reikėjo į tą partiją stoti tada?“ – „Nežinau, negaliu pasakyti jums.“ –„Bet kaip jūs sugalvojot stoti į partiją?“ – „O tai kur man dabar stoti, kur jūs siūlot?“ – „Ne, aš nesiūlau, aš tik klausiu, kaip įstojot į Rusų aljansą? Kas jums tokią mintį pakišo?“ – „Niekas, pats.“
Ponas Česlovas sako, kad pagalvojo, jog rusai irgi žmonės, ir todėl įstojo į Rusų aljansą, pažįsta daug rusų, jam gaila, kad uždarys daug rusiškų mokyklų.
„Stovėjo prie „Maximos“ žmonės ir įrašydavo, žinokit. Stovėjo mašina ir stotelėse buvo.“ – „Tai, žodžiu, stovėjo prie „Maximos“ stotelės ir rašė žmones į partiją?“ – „Nu, kas nenori, tai nenori, žinokit. Kas nori, tai nori.“ – „Tai, vadinasi, Nemenčinėj prie parduotuvės stovėjo Rusų aljansas ir užrašinėjo į partiją?“ – „Nu, taip, taip.“ –„Tai jūs nuėjot ir užsirašėt?“ – „Nu, eini į parduotuvę, pavyzdžiui, sustabdys, paklaus, pasakys, ir viskas.“
„Bet jūs esate lenkas pagal tautybę?“ – „Taip, lenkas.“
Ponas Česlovas, tiesa, nežino, už ką balsuos. Jis sako, kad abejoja, ar šiandien balsuotų už Rusų aljansą.
Nežino, kaip Rusų aljanso sąraše atsidūrė ir du broliai iš Pabradės. Susisiekęs su vienu iš brolių ir paklausęs, ar jie yra Rusų aljanso nariai, LRT Tyrimų skyrius gavo atsakymą, kad „tikrai ne, čia kažkokia klaida, mes tokiose partijose nedalyvaujam“.
Tačiau vienas iš brolių kaip tik tuo metu, kai Rusų aljansas karštligiškai ieškojo žmonių, galinčių papildyti partijos gretas, dirbo vienoje iš kadaise buvusioje bendroje su Baltarusija miškininkystės darbais užsiimančioje įmonėje. Jos vadovas – Rusų aljanso narys. Jis teigė pažįstąs brolius, vienas iš jų buvęs jo darbuotojas ir nenustebo, kad broliai taip pat – Rusų aljanso nariai.
„Jūs jį pakvietėt?“ – „Nu, kaip, pakvietėm. Visi savo noru juk eina ir daro tokius dalykus.“ – „Bet jis – lietuvis ir dirbo jūsų įmonėje, čia negalėjo būti per darbą?“ – „Jis dabar mano įmonėje nedirba. Dirbo kažkada.“ „Dirbo kažkada, taip.“ „Bet gyvena Pabradėj, čia. Lenkai stipriai labai čia. Dalyvauja visur. Norim prisijungti.“ – „O kodėl ne Lenkų rinkimų akcija?“ – „Nu vat taip. Rusų aljansas ir Rusų aljansas.“ „Jie turbūt ne iš tų kraštų (broliai – I.M.)“ – „Kaip tai ne? Pabradiškiai jie. Vis tiek, ir prie rinkimų pagalbos. Visi kartu dirbam. Visi nori. Prie Rusų aljanso.“
Ar gali būti taip, kad darbdavys įrašė savo buvusius darbuotojus į Rusų aljansą, šiems nežinant ir negalint pasisakyti prieš?
„Ne, niekam nesakėm“, – sakė Pabradėje registruotos miškininkystės darbais užsiimančios įmonės vadovas.
Dar vienos mokyklos mokytoja iš Vilniaus rajono taippat prisipažino, kad 2015 m. buvo įstojusi į Rusų aljansą, bet menkai ką teprisimena. „Į rusų? Aš net neatsimenu, kada čia buvo. O dieve, aš net neprisimenu, kaip kas ten buvo.“ – „Jūs toje veikloje aktyviai nedalyvaujat?“ – „Aš dabar labiau su lenkais.“ – „Bet jūs iš Rusų aljanso neišstojot?“ – „Nu, ne, kažkaip aš net pamiršau. Vis tiek ten ir pažįstami mano buvo, o lenkai ir rusai buvo kartu, tai galvojau, koks skirtumas kur.“ – „O jums norėjosi įstoti į kokią nors partiją?“ –„Nu, dabar sunku pasakyti. Kad aš net nelabai atsimenu. Sakau, niekaip negaliu taip iškart pasakyti. Aš net ir pamiršau apie tai.“
Rusų aljanse taip pat yra Romualdos Poševeckajos, buvusios Pirmojo Baltijos kanalo žurnalistės, aktyviai veikusios su Lenkų rinkimų akcija, tačiau nesančios nei Lenkų rinkimų akcijos, nei Rusų aljanso nare, dukra ir giminės. Antonas Poševeckij yra lenkas, dirba Vilniaus rajono Buivydiškių gimnazijoje. Sakė, kad jam įstoti į Rusų aljansą pasiūlė, ten yra ir jų giminaitė – Romualda Poševeckaja.
Iš visų Vilnijos krašte Rusų aljanso narių nario mokestį moka viso labo tik du – tokie oficialūs duomenys. Visi LRT Tyrimų skyriaus kalbinti Rusų aljanso nariai teigė jokio mokesčio nemokantys, ir tik pora žmonių sakė, kad dalyvauja renginiuose – daugiau nė vienas kitas kalbintas jokio ryšio su partija, kuriai priklauso, nepalaiko.
Rusų aljansui narių mokesčių – nereikia
I. Rozova sako netikinti, kad jos partijoje yra žmonių, kurie nežino, kokiai partijai priklauso.
„Taip, reikėjo papildyti, Klaipėdoje dar buvo papildymų. Žodžiu, visur visur. Negaliu tuo patikėti, nes žmogus, jei nori įstoti į partiją, turi pasirašyti ir dėti savo parašą. Taip iš tikrųjųir buvo“, – sako I. Rozova, tačiau pripažįsta, kad, jei žmonės nežino, situacija nėra normali, ir sakė peržiūrėsiantys savo narių sąrašą.
Rytų Lietuvoje, kaip LRT Tyrimų skyriui aiškino Rusų aljanso vadovė, aktyvia veiklajie neužsiima. Labiausiai orientuojasi į Klaipėdą.
„Vilniuje darom.“– „Ir atvažiuoja kas nors?“– „Taip, hm. Retai, bet darom.“– „Kiek kartų jau darėt?“– „Gal porą kartų buvo, bet šiaip Klaipėdoj daugiausia, žinoma“, – sakė I. Rozova.
Tai, kad iš daugiau nei poros šimtų sąrašo vos du žmonės moka nario mokestį Rusų aljansui, neturėtų stebinti – Rusų aljansas apskritai nerenka mokesčių iš savo narių.
„Mūsų partijoje nėra mokesčio. Mūsų manymu, žmonės apskritai nelabai nori dalyvauti partinėj veikloj, tai jei dar reikėtų mokėti, tai ne tiek mes gautume tų pinigų, kiek gautume problemų.“
Anot Seimo narės, Rusų aljansas išsilaiko savomis lėšomis.
„Nu, kažkaip, savo lėšomis. Turim iš procentų truputėlį pinigų, bet šiaip iš savo lėšų. Valdybos nariai, mūsų partijos vadovybė“, – sakė LRT Tyrimų skyriui I. Rozova.
Seniūnams – užduotis surinkti narių broliškai partijai
„Dėl Rusų sąjungos nieko negirdėjau, nieko negaliu pasakyti“, – sako Šalčininkų rajono Poškonių seniūnas Rimantas Stočkus, vienintelis lietuvis, kurio seniūnija tarsi padalinta: pusiau lietuviška, pusiau – lenkiška. „Tik vaikštinėja čia Darbo partija, ir darželis, ir mokykla va – už konservatorius, laksto jie čia, prašo. Pas mus čia tokia įvairiaspalvė seniūnija. Kad būtų vienpusiška, nėra čia. Nežinau, kaip čia būtų, gal sutiktų, gal nesutiktų, čia reikia su žmonėmis kalbėti. Manęs asmeniškai niekas šito neprašė. Svarbiausia, galiu dar pakartoti, – kad kuo daugiau ateitų į rinkimus. Tai pagrindas. Geriau, kad ateitų į rinkimus, negu kad bet ką išrinktų. Juk vis tiek ką nors išrinks, ar ne?“ – ir Poškonių seniūnas pakartoja, ką LRT Tyrimų skyriui sakė ir kiti Šalčininkų rajono seniūnai, kad vienas svarbiausių uždavinių, kurie yra keliami seniūnams, – rinkimų aktyvumas.
50 proc. aktyvumas – tokia užduotis. Jei seniūnijoje rinkimų aktyvumas siekia 40 ar 45 proc., vadinasi, seniūnas dirbo blogai. Taip LRT Tyrimų skyriui sakė nenorėję savo pavardžių viešinti Šalčininkų seniūnai.
Tačiau prieš kelerius metus, kai Rusų aljansui iškilo grėsmė išnykti, o Lenkų rinkimų akcijai trūko rinkėjų nacionaliniu mastu, seniūnams buvo neoficialiai pasakyta, kad „reikia padaryti daugiau narių Rusų aljansui“ – suteikti paslaugą partneriams. Tiesiogiai esą to pats Valdemaras Tomaševskis nenurodė, tačiau jo buvo pasakyta, kad, kadangi Lenkų rinkimų akcija eina su Rusų aljansu į rinkimus, „pažiūrėkite, ar pas jus teritorijoje yra būrelis (Rusų aljanso) ir ar yra žmonių, kurie norėtų eiti su Rusų aljansu“, – taip LRT Tyrimų skyriui sakė vienas iš seniūnų.
Kai kuriose Šalčininkų rajono savivaldybėse gausiau rusų tautybės žmonių, kai kuriose – mažiau. Surinkti į Rusų aljansą žmonių, pavyzdžiui, iš Baltosios Vokės – nebuvo sunku – čia daugiau rusų. O, pavyzdžiui, Jašiūnuose kooptacija į Rusų aljansą kėlė vietos bendruomenės pyktį – tuomet dirbusi seniūnė esą liepė žmonėms stoti į Rusų aljansą.
Vanda Kravčionok, Lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos narė, sako, kad tokiais dalykais netiki. Nesutinka ji ir su tuo, kad Lenkų rinkimų akcija išgelbėjo ir toliau gelbsti Rusų aljansą nuo likvidavimo, nes partija balansuoja ant būtino partijos narių skaičiaus ribos.
„Tai kodėl jie ne mūsų partijoje, aš noriu jūsų paklausti?“–juokais klausia Vanda Kravčionok.„Tai ir aš klausiu, kaip atsitiko, kad lenkai – ne Lenkų rinkimų akcijoje, o Rusų aljanse?“– sulaukė ji tokio klausimo iš LRT Tyrimų skyriaus žurnalistų.
„Tai tegul pasako man...Tegul man pasako. Netikiu. O kodėl jį gelbėt? Ką, Klaipėdoj žmonių nėra? Ten rusų tiek daug, kaip niekur, ir Lenkų sąjungos yra visas skyrius. Kam jiems čia Šalčininkuose ieškoti? Bet jei surado, reiškia, žmonės sąmoningai tai daro“, – taip Seimo narė reaguoja, išgirdusi, kad buvo prašymas Šalčininkų rajono savivaldybėje seniūnams pasistengti, kad Rusų aljansas pasipildytų trūkstamais nariais iki 2016 m.
Pats Lenkų rinkimų akcijos vadovas, Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis sakė, kad politikų sprendimas padidinti privalomą partijos narių skaičių nuo 1000 iki 2000 narių buvusi visiška nesąmonė, o jo partijos ir Rusų aljanso bendradarbiavimas yra labai geras pavyzdys, kaip turėtų bendradarbiauti partijos visoje Lietuvoje.
Vis dėlto artimas bendradarbiavimas tarp Rusų aljanso ir Lenkų rinkimų akcijos nėra vienareikšmiškai priimamas nei Vilniuje, nei Lenkijoje, nei tarp pačių Lenkų rinkimų akcijos narių. Kai kurie aktyvūs lenkai turėjo užleisti savo pozicijas Rusų aljanso veikėjams ir neteko palankių pozicijų rinkimų sąraše. Tačiau planas eiti į nacionalinius rinkimus su vienu sąrašu po Lenkų rinkimų akcijos vėliava ne tik I. Rozovą, bet ir daugiau Lenkų rinkimų akcijos narių atvedė į Seimą daugiamandatėje apygardoje.
Lenkų ir rusų draugystė paženklinta parama iš Kremliaus?
Ar Lenkų rinkimų akcija išgelbėjo Rusų aljansą nuo žlugimo, klausė LRT Tyrimų skyrius I. Rozovos.
„Nenorėčiau sakyti, kad išgelbėjo. Kadangi mes dirbame kartu, esam draugai ir vieni kitiems reikalingi, yra gera patirtis mūsų darbe, tai normalūs dalykai“, – sako Seimo narė.
Daug reikalų su Rusų aljansu ir Rusų sąjunga – dar viena rusakalbių partija – turintis Klaipėdos tarybos narys politologas Vygantas Vareikis sako, kad Valdemaro Tomaševskio schema prieš 2016 m. Seimo rinkimus suveikė todėl, kad valstybės atsakingos institucijos užsimerkė ir nematė, kaip rinkimuose dalyvavo Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas ir koks tarpusavio pagalbos paktas buvo pasirašytas.
O schema buvusi tokia. Rusų aljanso lyderiai Irina Rozova, Oleg Marinič, Tamara Šuklina, Andrej Kugmerov, Aleksandr Fiodorov, Natalija Viktorova išstojo iš Rusų aljanso ir papildė Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos rinkimų sąrašą. Už šį sąrašą, kuris formaliai nebuvo koalicinis, balsavo ir lenkai, ir rusai ir pagal jį į Seimą pateko šeši sąrašo politikai. I. Rozova tapo Seimo nare.
Dar du Lenkų rinkimų akcijos nariai Seimo rinkimus laimėjo vienmandatėse apygardose.
Rusų aljanso nariai, kuriais buvo papildytas Lenkų rinkiminis sąrašas, taip pat įvairių visuomeninių organizacijų veikėjai – ne visuomet vienareikšmiškai vertinamos asmenybės. Kai kurių veikla yra susidomėjusios Lietuvos specialiosios tarnybos, jie pastebimi renginiuose, kuriuos organizuoja Rusijos federacijos diplomatinės atstovybės Lietuvoje. Jie yra dažnai kalbinami Rusijos valstybinę propagandą platinančio „Pervyj baltyjskij kanal“ laidose.
„Bet tokiu būdu sutvarkius reikalus arba gudriai sužaidus V. Tomaševskiui, kurio pozicija atrodo yra aiški, nepatinka ji Varšuvai, bet Kremliui ši pozicija patinka, buvo sudaryta dar prieš praeitus rinkimus tylint Vyriausiajai rinkimų komisijai, vadovaujamai gerbiamo Vaigausko“, – sako V.Vareikis, kurio manymu, nė viena rusų ar lenkų partija pavieniui nebūtų galėjusi patekti į Seimą taip gausiai.
Tarp Rusų aljanso ir Lenkų rinkimų akcijos „buvo, realiai šnekant, sudaryta koalicija. Bet ten nebuvo įforminta kaip koalicija. Formaliai tai buvo Lenkų rinkimų akcija. Lenkų rinkimų akcija Vilniaus krašte –Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose– visada paims ir pridės vieną kitą balsą. Toks junginys turėjo būti pavadintas koalicija, jam turėjo būti taikytas 7 proc. barjeras, kurį jie vargu ar būtų pražengę. Rusų aljanso nariai buvo integruoti į Lenkų rinkimų akcijos sąrašą ir pateko į Seimą.“
Dėl tokio bendradarbiavimo esą buvę svarbu padėti Rusų aljansui prisirinkti naujų narių, kad partija galėtų egzistuoti – tam talkino ir lojalūs vietinei valdžiai lenkai.
Nei VRK, nei Teisingumo ministerija šiandien negali patikrinti, kas ir kokie nariai yra, pavyzdžiui, Rusų aljanse ir būtent iš Rytų Lietuvos. Jokių sankcijų politinėms partijoms už tai, kad jų sąrašuose – apie tai nežinantys piliečiai, nėra. Nebent dėl įtarimų pasinaudojus privačių asmenų duomenimis tyrimą pradėtų teisėsaugos institucijos.
„Kas galėtų paneigti, kad tokiais metodais veikdama politinė partija užsitikrino minimalų įstatyme numatytą narių skaičių, išliko ir toliau dalyvauja visuose politiniuose procesuose? Aš manau, kad Teisingumo ministerija pasitiki partijų pateikiama informacija“, – sako dabartinė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.
Tačiau jei žmonės turi įtarimų, kad prieš jų valią ar jiems nežinant jie galėjo būti įrašyti į kurios nors politinės partijos sąrašus, jie gali pasitikrinti Teisingumo ministerijos puslapyje www.tm.lt/tm/partijos ir kreiptis į ministeriją, kad būtų išbraukti iš tų partijų sąrašų, kurių veikloje jie dalyvauti nenori.