„Ar norėtumėte, kad nei Seimas, nei Prezidentūra neskirtų nei vieno tarybos nario?“, – komitete svarstant laikinosios komisijos išvadas LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės klausė R. Karbauskis.
LRT vadovė informavo, kad Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pataria, kad valdymo organuose politikų atstovai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį narių. Šiuo atveju sudaro du trečdalius narių.
„Jei tokį pasiūlymą teiksite, aš manau, kad tai reikia svarstyti“, – sakė R. Karbauskis, kuris pabrėžė, kad laikinosios komisijos išvados yra tik rekomendacinės, o įstatymai bus rengiami jo vadovaujamame komitete.
Jo vertinimu, LRT Taryboje taip pat neturėtų būti žmonių, kurie priklauso politinėms partijoms.
Pasiūlymus išvadoms teikęs konservatorius Andrius Kubilius neslėpė savo skepticizmo, ir R. Karbauskio kalbėjimą vadino „užkalbėjimais“.
Baiminasi politizavimo rizikos
Valstiečių-žaliųjų lyderis pabrėžė, kad komisijos išvados nėra teisiškai įpareigojančios. Esą teisės aktus, tariantis su suinteresuotomis grupėmis, rengtų jau jo vadovaujamas Kultūros komitetas.
„Tai toli gražu nereiškia, kad mes turime daryti tai, ką siūlo komisija, bet mes nedaryti nieko negalime, nes tada reikia pripažinti, kad situacija, kaip pagrįsta tikrai rimta analize, situacija buvo bloga, ir, jeigu nedarome, reiškia, tikimės, kad situacija savaime, nieko nedarant spręsis. Nors tokia tikimybė yra minimali“, – sakė R. Karbauskis.
LRT generalinė direktorė pažymėjo, kad dalies išvadų neginčijame, ir pažymėjo, kad skaidrumo sieks nepaisant to, ar išvados bus priimtos.
„Tai jau pradėjome daryti. Dabar yra LRT įkurta speciali grupė darbuotojų, kurie įgyvendins mūsų vidinių teisės aktų pataisymus. Dėl skaidrumo ir bendros tvarkos mes nesiginčijame“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovė pabrėžė, kad jiems nerimą kelia išvadų dalis dėl valdysenos – siūlymai keisti Tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą Valdybą, ir kaip ta Valdyba bus formuojama.
„Šiuos žingsnius mes laikome žingsniais į LRT politizavimą. Mes galvojame, kad tai yra nesuderinama su demokratijos, skaidrumo ir žodžio laisvės principais. LRT yra visuomeninis transliuotojas, ir manau, kad diskusijos dėl bet kokių su juo susijusių teisės aktų turi būti labai plačios“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinė direktorė atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas dar nepriėmė sprendimo dėl Seimo narių grupės kreipimosi su prašymu ištirti, ar šis Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti LRT valdymo, finansinės, ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui.
„Mes galvojame, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai reikšmingas, ir kad būtų išmintinga palaukti sprendimo. Tai palengvintų Seimo darbą“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Posėdyje dalyvavusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad pagrindinis tyrimo tikslas buvo tirti ūkinę veiklą. Todėl jai yra sunkiai suprantama, kodėl išvados labiausiai remiasi dėl valdymo pertvarkos.
„Kritika, kuri yra išsakyta praeitai administracijai dėl jos veiklos, yra tikrai verta išgirsti, ir, manau, kad dabartinė administracija taiso klaidas, o buvusi administracija, jei yra dideli pažeidimai turi už tai atsakyti.
Bet tie siūlymai, kurie neramina, yra susieti Tarybos kadencijas su politikų kadencijomis. Apie tai yra daug šnekėta, bet aš vis tiek noriu pabrėžti, kad šitie siūlymai neturi jokios atramos tyrime. Todėl kyla klausimas, kodėl jie atsirado“, – sakė R. Kačkutė.
Prezidentės patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma keisti struktūrą, kurią jau daugelį metų tarptautinės organizacijos įvertino kaip pavyzdinę.
„Ne kartą mūsų žmonės važiavo į tarptautines konferencijas pristatyti tokią Tarybos struktūrą. Kitas dalykas – kad galima tobulinti Tarybos veiklą, administracinės komisijos veiklą, bet negalima pasakyti, kad neveikia valdymo struktūra“, – sakė R. Kačkutė.
Išsakydama abejones dėl galimo politizavimo, prezidentės patarėja pabrėžė, kad komitetas jau svarstydamas išvadas galėtų tuos klausimus apsvarstyti.
„Iš viso, kodėl reikia keisti valdymo struktūras“, – klausė R. Kačkutė.
Kultūros komiteto pirmininkas pažadėjo, kad tarptautinės organizacijos gaus išverstas išvadas.
„Tokiu atveju šnekėjimas, kad sistema tobula, kada mes turime tiek pažeidimų, (baigsis)“, – sakė R. Karbauskis.
Kultūros komitetas toliau išvadas svarstys antradienį per Seimo posėdžio pietų pertrauką. Pagrindinis komitetas, iš kurio laukiama nuomonės dėl šių išvadų yra Teisės ir teisėtvarkos.
Išvadas siūlė svarstyti skubos tvarka
Kaip rašė BNS, Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma patvirtinti LRT veiklos tyrimo išvadas. Tačiau nepritarė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymui svarstyti šias išvadas skubos tvarka.
Išvadomis siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, rašė BNS.
„Šiuo metu LRT taryba atlieka įprastines dalininkų, susirinkimo tarybos ir iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas viename organe silpnina visą LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą“, – Seimui pristatydamas išvadas teigė laikinosios komisijos pirmininkas iš valstiečių-žaliųjų frakcijos Arvydas Nekrošius.
Komisijai vadovavęs „valstietis“ teigė, kad „LRT taryba nesugebėjo užtikrinti esminių LRT funkcijų atlikimo, LRT taryba neturėjo ir profesinės kompetencijos daliai jai pavestų funkcijų atlikti“.
„Kaip, pavyzdžiui, klausiamas apie biudžeto valdymą, sąmatas, viešųjų pirkimų klausimus tuometinis tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis liudijo, kad taryba yra humanitarai ir negeba vertinti su finansais susijusių klausimų“, – pasakojo A. Nekrošius.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį dėl to kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką. Dėl tyrimo komisijos išvadų balsuos Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.