„Simuliacijos ir vaizdiniai tyrimai yra neatsiejama mokymosi dalis, – pasakojo LSMU Kardiologijos instituto mokslininkas Arnas Karužas. – Simuliacijos yra puiki galimybė studentams ankstyvose stadijose išmokti ir pajausti, kas yra tie tyrimai, kol jie nėra tiesiogiai prisilietę prie paciento.“
Studijų tikslams Kardiologijos institute naudojant simuliatorių, pasitelkiant ultragarsinį spindulį, galima matyti ir anatominį širdies modelį bei pamatyti ultragarsinį vaizdą.
Tokie simuliatoriai naudojami ir rengiant slaugos specialistus. Kiek daug galima išmokti naudojant tokį simuliacinį pacientą? „Visus pagrindinius klinikinius įgūdžius, – pasakojo LSMU Slaudos fakulteto profesorė Aurelija Blaževičienė. – Injekcijos į raumenis, injekcijos į veną, poodinės injekcijos, paciento zondavimas, paciento klizmavimas, elektrokardiogramos rašymas, burnos ertmės priežiūra, patalynės keitimas, saugus patalynės keitimas, kad būtų saugi padėtis tiek darbuotojui, tiek pacientui, prausimas – visus šituos dalykus galima išmokti.“
Netikrus pacientus, arba vadinamuosius fantomus, naudoja ir odontologijos studentai. „Pagrindinis tikslas – supažindinti studentą su galimomis klinikinėmis situacijomis. Kad studentas prieitų prie klinikos etapiškai, jis turi pereiti tam tikrą etapą, kurį mes vadiname simuliacija. Šiuo atvejų jų pirminė simuliacija yra fantomas“, – „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ kalbėjo LSMU Odontologijos fakulteto lektorius Albertas Kriaučiūnas.
Vadinamieji fantomai įrengti odontologams skirtoje klasėje, kurioje studentai gali pasijusti lyg odontologijos kabinete. Čia atėję jie atsineša iš universiteto gautas priemones, fantome įtvirtina dirbtinį žandikaulį su dantimis ir dirba. Tik vėliau prasideda kiti etapai taip pamažu žingsniuojant tikro paciento gydymo link.
Simuliaciniu principu LSMU galima atlikti ir žmogaus skrodimą. Medicinos fakultete yra žmogaus dydžio ekranas, kuriame vienu piršto judesiu galima apžiūrėti žmogų su oda, be odos, pasididinti vieną ar kitą organą bei vertinti įvairias ligas.
„Šis simuliatorius yra visiškai naujas ir kitoks mūsų universitete, tai vienas iš virtualių pacientų atstovų. Jei kai aš dar buvau studentė, mokiausi tik iš žmonių palaikų ar vadovėlių visokių, knygų anatominių atlasų, tai šiandien mūsų studentai jau galės pradėti naudotis ir tokiu anatominiu stalu, – kalbėjo LSMU Medicinos fakulteto Medicininės simuliacijos centro vadovė Greta Kasputytė. – Jūs matot paciento kūną ir jis gali būti visaip preparuojamas.“
LSMU studentams paruoštų simuliacijos yra ir kitokių formų. Pavyzdžiui, Farmacijos fakultete yra įrengtos net kelios imitacinės vaistinės. „Mūsų studentai turi galimybę nuo pat pirmo kurso susipažinti, kas yra vaistinė, kas yra joje padėta ir kas svarbiausia – mokytis: dera vaistai ar nedera vienas su kitu“, – pasakojo LSMU Farmacijos fakulteto profesorė Jurga Bernatonienė, demonstruodama vaistinės kompiuteryje įdiegtą programą, kurioje įvedus kelis vaistų pavadinimus vaistininkas pamato informaciją, ar galima juos derinti, ar ne, koks poveikis gali kilti. Tokiose imitacinėse vaistinėse besimokančius studentus dėstytojai gali stebėti ir iš kitos patalpos, mat joje įrengtos filmavimo kameros.
Farmacijos fakultete profesorė aprodė ir ateities medicinai skirtą 3D spausdintuvą, kuriuo galima spausdinti vaistus. Prof. J. Bernatonienė pasakojo, kad yra apskaičiuota, kad vyresnio amžiaus žmogus per dieną išgeria 7-9 kapsules medikamentų, visas jas galima sutalpinti į vieną 3D spausdintuvu spausdintą kapsulę, šiuo spausdintuvu vienoje tabletėje telpa ir net 6 antibiotikai. „Galime įdėti labai daug veikliųjų medžiagų ir reguliuoti kiekvienos medžiagos atsipalaidavimą. Viena gali ištirpti skrandyje, kita gali ištirpti žarnyne“, – spausdintų vaistų privalumus vardijo prof. J. Bernatonienė.
Dar viena svarbi medicinos sritis – reabilitacija. LSMU Slaugos fakulteto profesorius Raimondas Kubilius „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ aprodė ir dar visai naujai įrengtas reabilitacijai skirtas erdves. O jose – ir unikaliai įrengtas baseinas, kurio dugne – bėgimo takelis, o per vidurį – stiklinė siena. „Tuo metu, kai pacientas žengia žingsnius vandenyje, nusikrauna įvairios sistemos, pacientui eiti yra iki 5-6 kartų lengviau“, – kalbėjo profesorius R. Kubilius ir rodydamas į stilinę sieną viduryje baseino pridūrė, kad kineziterapeutas gydymo proceso metu turi unikalią galimybę visa tai stebėti.
„Delfi“ komanda universitete apžiūrėjo ir audiovizualinę laboratoriją, kurioje studentai gilina savo įgūdžius konsultuojant pacientus. Besimokant komunikacinių įgūdžių, dėstytojai studentus gali stebėti per stiklinę sieną, kuri persimato tik iš vienos pusės, tad studentams sukuriamas jausmas, lyg jie su tariamu pacientu yra vieni.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas „Delfi“ taip pat aprodė ir maisto laboratoriją bei pasidalijo sveikatinimuisi skirto kokteilio receptu. Šiam, iš Meksikos kilusiam, kokteiliui, Jums reikės poros apelsinų, paprastos ar žalios citrinos, šviežio burokėlio, mėtų šakelės ir natūralaus saldiklio. Išspaudę citrusinių vaisių sultis ir supjaustę burokėlį viską dedame į kokteilinę, pagardiname mėtos šakele, saldikliu ir ragaujame.
Laidoje „Ar galiu užeiti?“ universiteto bendruomenė aprodė ir daugiau studentų ugdymui skirtų erdvių ir pademonstravo, kaip vyksta mokymosi procesas. Laidą galite rasti čia.
Nuotraukų galerijoje – laidos „Ar galiu užeiti?“ filmavimas Lietuvos sveikatos mokslų universitete: