Paklaustas, ar ne per anksti Vyriausybė atlaisvina varžtelius, M. Stankūnas teigė, kad atsakymas – sudėtinis.
„Ir taip, ir ne. Manau, kad mes galime pagyventi truputėlį laisviau, nei gyvenome balandį ar kovą, kai buvo epidemijos pats pikas. Bet visą laiką sakau, kad negalima per daug atsipalaiduoti, jie gali stipriai smogti atgal“, – teigė jis.
LSMU profesorius teigė, kad iš to, ką pats mato, neatrodo, kad gyventojai atsipalaidavo per stipriai.
„Kol kas aš nematau, kad jie būtų labai atsipalaidavę, kiek iš viešosios erdvės žiūriu, kiek teko viešose erdvėse būti. (…) atsiranda, atrodo, toks sąmoningumas. Jei jis išliks, aš tik pasidžiaugčiau dėl to. Ir manau, kad mes galime pagyventi truputėlį laisvesnėmis sąlygomis“, – tikino jis.
Iranas, Moldona, Pietų Korėja savo kailiu patyrė, kad atsisakius griežtų taisyklių, naujų koronaviruso atvejų daugėja. M. Stankūnas sutiko, kad tai gąsdina ir jį.
„Ta rizika visą laiką išlieka“, – laidoje sakė LSMU atstovas M. Stankūnas.
LSMU profesorius teigė, kad įveikus pirmąjį pandemijos etapą, būtina pagalvoti apie padarinius – psichologinę sveikatą.
„Su tomis prognozėmis yra labai nedėkingas dalykas. Viskas turi būti labai pasverta. (…) Karantino sąlygos vieną problemą padeda spręsti, kita atsiranda. Visa mokslinė literatūra kalba apie įvairiausių psichologinių problemų didėjimą. Sakykime, net ir pati PSO paskutinėmis dienomis išplatino naujienlaiškį, kuriame rašo, kad vien Britanijoje buitinių smurto atvejų padaugėjo kartais“, – niūra statistika dalijosi M. Stankūnas.
„Lazda su dviem galais“, – situaciją vertino pašnekovas.
„Karantinas yra svarbus, svarbu laikytis rekomendacijų. Bet perlenkti lazdos, kad tikrai nereikėtų, apeliuoju į Lietuvos žmonių sąmoningumą“, – tikėjo jis.
LSMU profesorius laidoje „Delfi Diena“ svarstė, kad naują ligos atvejų piką gali išauginti ir masiniai protestai. Didelės žmonių grupės susiburia vardan socialinio teisingumo, pamiršdami kartais ir socialinę distanciją, apsaugos priemones.
„Labai tikėtina, ji gali gana greitai atsirasti. Apie tai dabar kalbama mokslinėje spaudoje, forumuose apie tai diskutuojama. Šita visa piketų prieš rasizmą banga gali prisidėti, kad ta antra banga atsiras. Didelis žmonių susibūrimas, nelabai kas kreipia ten dėmesį į apsaugos priemones“, – sakė jis.
Ir dar pridūrė, kad tai „gali būti jungiklis antram pikui“.
Kartu M. Stankūnas skubėjo raminti, kad apie antrąją ir dar stipresnę bangą kalbama remiantis ispaniškojo gripo pavyzdžiu. Tačiau tai nereiškia, kad tai atsitiks ir su koronaviruso plitimu.
„Aš manyčiau, kad didžiausia grėsmė būtų spontaniški susibūrimai žmonių. Tokios kaip šventės, kur žmonės nesilaiko net atstumų, higienos“, – laidoje „Delfi Diena“ sakė M. Stankūnas.