L. Stankūnaitė tikino, kad nuolat stebi Neringą Venckienę.
„Iš Neringos Venckienė lūpų nuolat girdžiu, kad mano duktė buvo išpreivartauta tūkstančius kartų ir taip toliau. Tai yra kalbama nuolat visoje viešoje erdvėje. Kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą, prašysiu siuntimo atlikti ginekologinę ekspertizę. Jeigu jie kalba, kad mergaitė buvo iš visų pusių tūkstančius kartų prievartaujama, daktarai tai tikrai pamatytų“, - sakė L. Stankūnaitę.
Jos manymu, A. Ūso byla greitai bus baigta, nes nėra ko vilkinti, kaip tai buvo daroma anksčiau. O turėdama medikų pažymą, L. Stankūnaitė tikina priversianti N. Venckienę atsakyti už visą šmeižtą.
„Aš to nepamiršau, stebiu ir pasižymiu kiekvieną jos citatą ir visa tai panaudosiu teisme“, - sakė moteris.
Ji pripažino, kad Andrius Ūsas rodė jai dėmesį kaip moteriai, tačiau ji neatsakė į jo jausmus.
„Mano tikslai buvo visai kitokie, deja. Mano tikslas buvo vienintelis - susigrąžinti dukrą. Šiandien pagaliau tą rezultatą turiu“, - sakė L. Stankūnaitė.
A. Ūsas jai rodė dėmesį tuo metu, kai moteris artimai draugavo su vyru vardu Linas. Kitą savaitę jis kviečiamas liudyti teisme.
Paklausta, kaip dabar gyvena, L. Stankūnaitė atsakė, kad šauniai.
„Pagaliau galiu sakyti, kad gyvename labai gerai. Abi esame laimingos. Pagaliau po septynerių metų, visų kančių ir išgyvenimų, pagaliau gyvenam šviesų gyvenimą“, - sakė L. Stankūnaitė.
Ji pasakojo, kad jos duktė lanko mokyklą. Paklausta, kaip sekasi išvengti nepageidaujamo viešumo, L. Stankūnaitė sakė, kad N. Venckienė buvo pasitelkusi žmonių, kurie ją su dukra sektų.
„Tuo tikslu buvo labai daug dirbama, bet esu dėkinga Kriminalinės policijos biurui, kuris mus saugo ir puikiai atlieka savo darbą. Venckienei nepavyksta padaryti to, ko jinai labai norėtų, - sugriauti mums gyvenimą“, - sakė moteris.
Ji pasakojo, kad kartu su mergaite lankosi pas specialistus, pas psichoterapeutą. Jie ir kalbasi su mergaite apie praeities įvykius.
„Aš, kaip motina, ją dažniausiai išklausau. Kai ji nori kalbėti, ji kalba. Mes kalbame apie įvairiausius dalykus. Kai ji grįžta iš mokyklos, pasakoja, kaip jai praėjo diena, kaip sekasi, kas patinka ir panašiom temom. Gyvename taip, kaip ir visi kiti žmonės. Galiu pasidžiaugti, kad nors Venckienė buvo uždariusi mano dukrą kalėjimo sąlygomis savo namuose, per vasarą mes pasimokėme, pasitempėme. Ji, palyginus, gerai mokosi ir yra viena geriausių klasėje. Ji išgražėjusi, numetusi svorio ir pagaliau gyvena sveiką gyvenimą“, - apie dukrą pasakojo L. Stankūnaitė.
Ji tikino, kad jos pačios gyvenimas pastaruosius trejus metus yra apribotas, tačiau sakėsi bendraujanti su šeima ir draugais.
„Tai nėra kalėjimas ir tai nereiškia, kad mane apriboja nuo visko. Nesu nei įtariamoji, nei kaltinamoji. Galiu bendrauti su kuo noriu, tačiau tai turi vykti saugioje vietoje, saugiu metu, suderinta iš anksto.
L. Stankūnaitės duktė susitinka ir su savo pussesere, nužudytos V. Naruševičienės dukterimi.
Kedžiai rašo laiškus mergaitei, tačiau juos primiausia perskaito vaikų teisių specialistai. Kai nori, mergaitė jiems atrašo arba ką nors nupiešia. Tačiau L. Stankūnaitė tikino, kad tik pirmieji laiškai buvo korektiški, o paskutiniuose laiškuose jaučiamas „spaudimas, savivertės žeminimas“.