„Savo tyrime siekėme išsiaiškinti ne tik tai, koks yra Lietuvos paauglių sveikatos raštingumas, bet ir kaip jis susijęs su mokymosi pasiekimais bei mokyklose skiriamu dėmesiu sveikos gyvensenos ugdymui“, – sakė S. Šukys.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatos raštingumą apibūdina kaip kognityvinius ir visuomeninius įgūdžius, lemiančius žmonių motyvaciją ir galimybę siekti, suprasti bei naudotis informacija visais būdais, kurie skatina ir palaiko gerą sveikatą. Svarbu tai, kad sveikatos raštingumas nėra tik gebėjimas susipažinti ir suprasti su sveikata susijusią informaciją, bet ir veiksnys, kuris įgalina priimti su sveikata susijusius sprendimus bei veikti.
LSU mokslininkai tyrimo metu apklausė 2369 šalies 13–16 metų moksleivius (52,5 mergaitės, 47,5 proc. berniukai). Nustatyta, kad tik 17,4 proc. moksleivių būdingas aukštas sveikatos raštingumo lygis. Atitinkamai 70,5 proc. – vidutinis, o 12,1 proc. – žemas. Mergaičių sveikatos raštingumas buvo geresnis nei berniukų.
Pasak LSU mokslininkų, prieš metus analogiškas tyrimas buvo atliktas Suomijoje. Įdomu tai, kad Suomijos paauglių sveikatos raštingumo tyrime irgi nustatytas panašus procentas žemo sveikatos raštingumo moksleivių. Tačiau nerimą kelia kita: mūsų moksleivių, kuriems būdingas aukštas sveikatos raštingumo lygis, dvigubai mažesnis procentas nei analogiškai tirtų Suomijos moksleivių.
Kaip ir tikėtasi, geresni Lietuvos moksleivių mokymosi pasiekimai teigiamai susiję su aukštesniu sveikatos raštingumo lygiu. Tyrimo metu taip pat gilintasi, kaip moksleivių sveikai gyvensenai ugdyti skirtos veiklos mokykloje susijusios su sveikatos raštingumu. Nustebino tai, kad rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijai bei mitybos įpročių ir fiziniam aktyvumui skatinti skirtos veiklos mokyklose nesusijusios su moksleivių sveikatos raštingumu. Tačiau mokyklose vykdomos patyčių prevencijai skirtos veiklos buvo teigiamai susijusios su aukštesniu moksleivių sveikatos raštingumo lygiu. Šie rezultatai iš dalies atitinka sveikatos raštingumo koncepciją, kai jis siejamas ne tik su savęs, bet ir aplinkinių geresniu supratimu bei gebėjimu bendradarbiauti.
Nors pasaulyje daugiau tirta suaugusių žmonių sveikatos raštingumas, tačiau pastaraisiais metais vis labiau pabrėžiama vaikų sveikatos raštingumo tyrimų svarba. Naujausi tyrimai atskleidė, kad žemas vaikų sveikatos raštingumas susijęs su rūkymo, alkoholio vartojimo, nutukimo rizika, prastesniu savo sveikatos vertinimu bei žemesne savigarba.
Pabrėžiant sveikatos raštingumą kaip mokymosi rezultatą, akcentuojamas kur kas platesnis spektras žinių ir kompetencijų, kurios padeda vaikams geriau suprasti save, kitus ir aplinkinį pasaulį bei priimti pagrįstus su sveikata susijusius sprendimus.
LSU mokslininkų tyrimo rezultatai publikuoti prestižiniame moksliniame žurnale International Journal of Environmental Research and Public Health.