Tokios diskusijos jau rado erdvės ir Jungtinių Tautų (JT) formate. Kaip jau skelbta, praėjusios savaitės pabaigoje neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šį klausimą aptarė su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Skelbiama, kad Minskas yra pasirengęs leisti Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją Baltijos jūros uostų link, tačiau su sąlyga, kad juose bus leista krauti baltarusiškus krovinius, skelbė BNS.
Sulaukė palaikymo verslo bendruomenėje
Mintis išgabenti Ukrainos grūdus per Baltarusiją sulaukė pritarimo ir mūsų verslo bendruomenėje.
„Pirmiausia, mes jau girdėjome, amerikiečiai pasiūlė šitą planą: atidarykime baltarusams Baltijos šalių, arba bent Lietuvos, uostus, ir mainais leiskime ukrainiečiams išgabenti grūdus. Manau, kad tą padaryti yra būtina“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas interviu „Žinių radijo“ laidai „Verslo pozicija“.
Jis aiškino, kad „padėti Ukrainai reikia ne tik siunčiant ginklus arba vežant autobusiukais humanitarinę pagalbą“.
„Ukraina turi apie keturis tūkstančius vagonų grūdų, kuriuos reikėtų išgabenti, nes jie po kažkiek laiko suges, arba dar blogiau, juos atims rusai.
Kitas dalykas, ukrainiečiai negali galvoti apie naują derlių, nes jie neturės kur sandėliuoti. Vagonai, elevatoriai užpildyti. Kiek su ukrainiečiais kalbėjome, jie fiziškai neturės kur dėti naujų grūdų“, – teigė S. Besagirskas.
Jo nuomone, kalio trąšos, kurios bus gabenamos, jos neduos tiek daug naudos Baltarusijai, kiek ukrainiečiai gautų naudos išgabenę grūdus.
„Manau, kad tą koridorių galima atverti kokiam pusmečiui. Reikia paskaičiuoti, per kiek galima išgabenti. Kitas dalykas, kiek žinau, nei Ukraina, nei Lietuva, neturi pakankamai vagonų išgabenti grūdus. Baltarusija turi. Yra daug niuansų, kur mes be Baltarusijos šiandien dienai neišsiversime“, – sakė S. Besagirskas.
Laidos pašnekovas neprarado vilčių, kad A. Lukašenką galbūt tokiu būdu būtų galima „atsukti į Vakarus“.
„O gal tai yra proga Lukašenką atsukti į Vakarus? Pradėti bendrauti, ir tai būtų pirmas žingsnis: „mes tą atlaisviname, jūs tą, bet jūs darykite nuolaidas ir demokratijos srityje“. Tuo labiau, kad kaip matome iš Lukašenkos retorikos, kad jis yra dvejojantis. Jis nepradėjo tiesioginio karo ir kitų dalykų. Jis yra gudrus žmogus, ir žiūri, kas laimės“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Tarp kitų argumentų jis minėjo ir tai, kad tokiu būdu Lietuva iš dalies kompensuotų nuostolius, kurių neteko Uostas ir Geležinkeliai.
„Krovos kompanijos turėtų darbo. Keli tūkstančiai darbuotojų grįžtų į darbus. Lietuvos geležinkeliai atleido kelis tūkstančius darbuotojų, dalis jų galėtų grįžti į darbą. Ir aplinkinės kompanijos, kurios iš to gyveno, – taip pat. Sakyčiau, kad penki-šeši tūkstančiai darbo vietų susikurtų dėl to“, – vardijo S. Besagirskas.
Pakištume Ukrainą
Tuo metu politikos ir karybos ekspertai griežtai tokioms idėjoms nepritaria.
„Mūsų verslo bendruomenė ir logistika turi savo interesus, bet šiuo atveju reikėtų juos truputėlį atitraukti į šoną. Klausimas yra visų pirma Ukraina: jūs norite apeiti ir pakišti Ukrainą šituo atveju, ar ne? Jūs norėtumėte padaryti judesį savo srityje Ukrainos sąskaita?“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, „Freedom House“ Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis.
Jo nuomonė yra kategoriška, kad be Ukrainos tokie klausimai apskritai neturi būti svarstomi.
„Aš nemanau, kad Ukraina tam pritaria, nes Ukrainai svarbu, kad atblokuotume Odesą. Čia, kad nebūtų taip, kad visas dėmesys yra ten, ir Odesą mes pamirštame“, – sakė V. Jurkonis.
Kartu jis pažymėjo, kad, jeigu vyksta kažkokie pokalbiai su Baltarusija, tai turi būti daugiašalis formatas.
„Kiek suprantu, ir JT čia bando atradinėti Ameriką, bet vis dėlto turi būti išmoktos tam tikros pamokos, kad tai turi būti ne vieno klausimo derybos, o turi būti kalbama apie visą paketą. Visi tie klausimai, kurie susiję su politinių kalinių išlaisvinimu, naujais rinkimais, negali būti nustumti į šalį“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Tikrieji veikimo tikslai
Jis atkreipė dėmesį ir į tikruosius A. Lukašenkos veikimo tikslus.
„Lukašenkos visas „modus operandi“ yra užversti tą puslapį: tarsi „mes jau užverčiame šitas represijas, dabar jau vėl būsime pagalbininkai. Pagelbėsime ir JAV, ir Vakarams, ir Ukrainai“. Ne, jie sprendžia savo uždavinius, nori nuimti dalį sankcijų, pradėti tranzitą, ir taip užversti puslapį. Čia yra pagrindinis jų tikslas, – grįžti į vadinamąjį balansavimo žaidimą. Todėl, kas besiderėtų, ar JT, ar kažkokios kitos institucijos, politiniai klausimai dėl represijų šalyje negali būti pamiršti“, – akcentavo V. Jurkonis.
Kartu jis pažymėjo, kad atsiskaitymas su Baltarusija turėtų vykti ne pinigais, kad jiems neatsirastų apyvartinių lėšų, kad režimas negautų papildomo deguonies, o kad būtų nurašomi tie kreditai, kuriuos Baltarusija yra gavusi, įsiskolinimai.
„Tai yra Baltarusijai tam tikras pliusas, bet tai nėra režimo maitinimas. Tokiuose rėmuose galima būtų svarstyti, bet vis tiek prioritetas turėtų būti Odesai, nes mes matome, ką rusai daro bombarduodami Mikolajevą ir kitur. Jeigu atidarytum uostus, tai būtų daug spartesnės ir didesnės apimtys. Tai ir turėtų būti prioritetas. Baltarusijos koridorius negali būti dėmesio nukreipimas nuo to, ką šiek tiek sudėtingiau spręsti“, – sakė V. Jurkonis.
Politologo neįtikina dvejonės ir klausimai, ar apskritai įmanoma tuos sudėtingesius klausimus spręsti.
„Klausimas, kurį mes uždavinėjome 2020 metais: o kiek yra įmanoma suorganizuoti laisvus ir nepriklausomus rinkimus Baltarusijoje? O kiek yra įmanoma sustabdyti karą Ukrainoje? Jeigu mes nieko ta linkme nedarysime, ir galvosime, kaip čia apeidinėti, kaip padėti režimams išsisukti, tai tas klausimas bus nuolatinis, ir mes nieko nepajudinsime.
Žinoma, mus spaudžia laiku, kitais klausimais, bando plėsti darbotvarkę, kad nekalbėtume apie karą Ukrainoje, kad nekalbėtume apie represijas Baltarusijoje. Dėmesio nukreipinėjimas veikia. Neturime tam pasiduoti“, – aiškino V. Jurkonis.
Pokalbiai turėtų kainą
VU TSPMI dėstytojas, karo ekspertas doc. Deividas Šlekys irgi buvo kategoriškas, kad į A. Lukašenkos žaidimą veltis nereikia.
„Taip, pasaulyje truks grūdų, ir tas kalbama nuo pat karo pradžios. Pats faktas, kad mes leistume vežti grūdus per Baltarusijos teritoriją į Baltijos valstybes neva dėl humanitarinių sumetimų, nes gabensime grūdus iš Klaipėdos ar Rygos uosto, legitimizuotų visą Lukašenkos veikimą, ir kartu netiesiogiai – Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Jie sukuria krizę, o paskui vaidina save pasaulio gelbėtojais, išnaudojant Baltijos valstybes? Ir mes „de facto“ pasakome, kad Odesos uostas yra prarastas?“, – kalbėjo D. Šlekys.
Pasak specialisto, pripažinimas, kad su jais galima kalbėtis, būtų ženkli politinė nuolaida.
„Šiuo atveju tai būtų absoliutus, pirmiausia, lietuviškas, o plačiąja prasme, jeigu ir Vakarai spaustų, ragintų tai daryti, tada – Vakarų diplomatijos ir pozicijos pralaimėjimas. Vienintelė sąlyga, kuri galėtų kažką į tą pusę judinti, tai, jeigu pats prezidentas Zelenskis tiesiogiai prašytų mūsų, kad leistų vežti grūdus per Baltarusiją. Ir tai būtų ukrainiečių prašymas, ir ukrainiečių suderintas dalykas. Kuo aš labai sunkiai abejoju. Visais kitais atvejais – kategoriškas ne“, – teigė D. Šlekys.
Ragina nepamiršti, kas kaltas
Kartu ekspertas ragino pasaulio nepamiršti, kas kaltas dėl susidariusios situacijos.
„Taip, grūdai pūva, suprantu, kad grūdai bus neparduoti, ir dalis pasaulio žmonių gyvens bado sąlygomis. Bet tai yra Rusijos sukurta situacija, kurią dabar jie naudoja kaip tam tikrą informacinį foną, triukšmą dėmesiui blaškyti: „žiūrėkite, mes nesame čia jokie blogiečiai. Tik susitarkime, ir viskas bus gerai“.
Tada mes tokiais veiksmais tikrai legitimizuojame Rusijos veiksmus Ukrainoje, žaidžiame Rusijos žaidimą dėl maisto saugumo. Nes dabar tai yra tarsi pagrindinė tema. Kai kuriais atvejais jau tarsi „nesvarbu, kas dedasi prie Sjeverodonecko, pakalbėkime, kaip iš bado mirs žmonės Egipte“. Man gaila Egipto žmonių, bet, pirmiausia, neužmirškime, kaip visa tai prasidėjo“, – sakė D. Šlekys.
Kartu jis ragino būti realistiškais logistiškai.
„Niekada traukinių srautas per Baltarusiją nekompensuos logistiškai to masto pardavimo, koks galėtų būti generuojamas leidžiant plaukti laivams iš Odesos. Geležinkeliais mes tokio kiekio grūdų neišgabensime ir neparduosime, kiek gali būti išgabenta vienu specializuotu laivu. Kelkime klausimą: ką darome su Odesa?“, – teigė D. Šlekys.
O ką darome su Odesa?
Pasak karybos eksperto, kalbant apie Odesą, Ukraina turi pati spręsti, ir turi būti rimtos garantijos iš Vakarų valstybių.
„Idėjos yra apie eskortavimą, kad atplaukia koviniai laivai, kurie palydi krovininius laivus. Tai yra nieko naujo karybos istorijoje. Abu pasauliniai karai, ypač antrasis, buvo eskortavimo pavyzdys, kaip tai vykdoma“, – sakė D. Šlekys.
Pasak VU TSPMI dėstytojo, didesnis klausimas yra, ar nepasinaudos Rusija ta situacija, jeigu Ukraina atvers Odesos uostą, kuris šiuo metu yra užminuotas.
„Turi būti Vakarų garantijos, kad, jeigu mes duodame kovinį laivą, tai tikrai prižiūrėsime, kad Rusijos laivai neprisidengs tais dalykais, ir neįplauks slapta į Odesos uostą, kuris bus tuo metu bus atsidaręs, kad būtų galima išgabenti grūdus. Čia turi būti konkrečios Vakarų saugumo garantijos ne tik žodžiais, bet ir laivas, laivo veiksmų protokolas.
Jeigu jau Vakarams taip skauda širdį dėl to, kad grūdų nėra kažkur pasaulyje, tai jie turi padaryti visas sąlygas – karines, logistines, kurios suteiktų Ukrainai saugumo jausmą, kad „taip, gerai, prekiaujame, parduodame, išgabename“, ir, kad Rusijos pusė nepasinaudos ne tik, kad propagandine, bet ir fizine, karine prasme, ir nepradės kažko daryti Odesoje dėl to, kad staiga Ukraina atsivėrė, ir Vakarai nedavė pakankamai laivų“, – aiškino D. Šlekys.
Bando supainioti, kas tikrieji blogiečiai
Ekspertas nespėliojo, ar šiuo atveju Vakarų lyderiai nepuls baimintis, kad toks įsitraukimas būtų palaikytas tiesioginiu įsitraukimu į karą.
„Šiuo atveju čia jau Vakarų reikalas. Tada tegul jau jie apsisprendžia, ko jie nori. Rusija pasigavo šitą maisto klausimą. Pats esu kėlęs šitą klausimą savo socialinių medijų įrašuose: dėl ko mums turėtų labiau skaudėti širdį – dėl mirštančio Ukrainos vaiko, ar kur nors Etiopijoje iš bado ar kitų dalykų mirštančio vaiko?
Skausmingas ir neteisingas pasirinkimas. Negali rinktis tarp dviejų gyvybių. Bet, jeigu mes dabar pasiduosime Rusijos propagandiniam, labai rimtam, globaliam žaidimui, kuris realiai nukreipia dėmesį nuo įvykių Ukrainoje, ir padaro Vakarus ir Ukrainą kažkokia blogiete, nes „matai, dabar Egipte, Libijoje žmonės badaus, nes negali grūdų parduoti“. Tai, pirmiausia, užduokime klausimą sau, kodėl negali jų parduoti? Kas sunaikino grūdų rezervus? Kas neleidžia jų išgabenti? Pati Ukraina tai blokuoja, ar Rusija?“, – aiškino D. Šlekys.
Ekspertą piktina ir mintys, kurios tarsi suponuoja, kad Lietuva, mes esame blogiečiai, nes nesudarome sąlygų Ukrainai išgabenti ir parduoti jos grūdų.
„Ką reiškia, mes blogiečiai? Ar buvo Ukrainos valstybės prašymas leisti sandėliuoti Lietuvoje? Mano žiniomis, buvo tik planai, ir jie buvo patikrinti, ar įmanomas geležinkelio kelias iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdą. Šitas testas buvo padarytas, o galbūt net ir daugiau tų traukinių pravažiavo.
O kitais atvejais, ar buvo oficialus Ukrainos prašymas Lenkijai, Lietuvai: „duokite grūdų saugyklas. Mes norime atgabenti, saugoti, ir išgabenti vėliau per Baltijos jūrą į visą likusį pasaulį?“. Man atrodo, kad verslas spekuliuoja, neturėdamas faktų. Nes aš tikrai negirdėjau oficialių kreipimusi“, – kalbėjo D. Šlekys.
Politikai nepritaria
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad raginimai vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvą per Baltarusiją yra nesuderinami su Europos Sąjungos sankcijų Minskui politika. Šalies vadovas teigė nemanantis, kad šiuo metu Baltarusijos režimas turėtų būti vertinamas pozityviau, o sankcijų jo atžvilgiu būtina laikytis, rašė BNS.
Klaipėdos uosto atstovai teigia, kad grūdų vežimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln. tonų.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad gūdus vežti per Baltarusiją politiškai neįmanoma, nes niekas negali garantuoti, jog iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, kad pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos. Šiuo metu dalis jų į Klaipėdos uostą vežami per Lenkiją.
Eksportas iš Ukrainos per Baltarusiją buvo viena iš galimybių Jungtinių Tautų vadovaujamose diskusijose, kuriomis siekiama padidinti pasaulinį grūdų tiekimą, nes gresia didelė maisto krizė. Kita galimybė – atblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus.