G. Landsbergis pareiškė, kad jo šalis, kuriai anksčiau niekada nereikėjo didesnės pabėgėlių stovyklos nei 100 žmonių, vargsta bandydama apgyvendinti visus migrantus. „Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, atidarėme naują pabėgėlių stovyklą, kurioje telpa 800 žmonių, bet dabar ji beveik pilna“, – sakė jis. Taip pat Vyriausybė susiduria su augančiu vietos bendruomenių nepritarimu planams įrengti daugiau pabėgėlių stovyklų. „Gyventojai protestuoja, ir labai smarkiai, – nurodė G. Landsbergis. – Daugeliu atvejų tenka įsikišti policijai.“
Didžioji dalis šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančių migrantų yra Irako, Sirijos ir tokių Afrikos šalių kaip Kongo Demokratinė Respublika piliečiai, skelbia politico.eu.
Migrantų srautas turėtų padidėti, nes Aliaksandro Lukašenkos režimas tariasi dėl vizų liberalizavimo su Pakistanu ir pradėjo rengti skrydžius iš Islamabado į Minską.
„Ir tai dar ne viskas, – pridūrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. – Žinome, kad jis derasi dėl naujų kelionių krypčių su Vakarų ir Šiaurės Afrikos šalių vyriausybėmis. Taigi tai, ką dabar matome, gali būti tik pradžia.“
Kaip atrodytų blogiausias scenarijus?
„Tikėtina, kad vasaros pabaigoje turėsime 10 tūkst. migrantų, o galbūt net daugiau, – sakė G. Landsbergis. – Šiuo metu kas savaitę iš Stambulo į Minską atliekami 24 skrydžiai, iš Bagdado – aštuoni. Vieno skrydžio metu gali atvykti iki 170 žmonių, ir jeigu jie visi ieško prieglobsčio, per savaitę galime sulaukti iki 6 tūkst. naujų migrantų. Gal ir daugiau, nes pirmadienį buvo pranešta apie naujus skrydžius iš Arbilio. Taigi, Lukašenka gali dar labiau padidinti nelegalų srautą.“
Savo Europos Sąjungos (ES) partnerėms Lietuva nori pasakyti štai ką: „Tai ne 2015-ųjų migracijos krizė. Tai ne nuo karo Sirijoje bėgantys žmonės, bet hibridinis ginklas, galima sakyti, politinis ginklas, naudojamas Europos politikai pakeisti“, – teigė G. Landsbergis.
Ko Lietuva nori iš ES?
G. Landsbergis paragino imtis daugiaaspekčio atsako, t. y. didinti spaudimą Minskui įvedant daugiau sektorinių sankcijų bei didinti spaudimą migrantų gimtinėms.
„ES galėtų informuoti tokias šalis kaip Irakas, kad yra priemonių, pavyzdžiui, vizų programų ribojimų, kurias panaudos, jeigu nebus nutraukti skrydžiai į Minską, – pasiūlė užsienio reikalų ministras. – Juk žinome, kad tie žmonės į Baltarusiją skrenda ne pažintiniais tikslais.“
Taip pat jis pridūrė, jog ES „privalo užtikrinti, kad nė viena Europos įmonė neprisidėtų prie migrantų atvykimo. Pavyzdžiui, Europos įmonėms neturi būti leista nuomoti lėktuvų oro linijų bendrovėms, gabenančioms migrantus į pasienį. Lietuva neturėtų viena kontroliuoti pasienio. Techninė pagalba ir personalas turi būti parūpintas greičiau.“
Šios vasaros krizė
Lietuva paprašė ES rugpjūčio viduryje sušaukti neeilinę vidaus reikalų ministrų tarybą krizei aptarti.
„Ne kartą kalbėjau su Josepu Borrelliu, kitų institucijų vadovais. Jie yra sunerimę, supranta situacijos rimtumą. Bet manau, kad mums reikia įdėti gerokai daugiau pastangų, nes dabar siunčiame žinutę, kurios nepakanka esamai padėčiai pakeisti“, – samprotavo G. Landsbergis.
Kaip anksčiau minėjo premjerė Ingrida Šimonytė, siekiama pastatyti fizinę užtvarą pasienyje su Baltarusija. Šis planas iš dalies primena Donaldo Trumpo veiksmus.
G. Landsbergis supranta, kad tokia politika yra sprangus kąsnis ES: „Žinau, kad Europai tai būtų didelis žingsnis – nuo valstybių, statančių išorines užtvaras pasienyje su trečiosiomis šalimis, kritikavimo iki pagalbos pastatyti tokią užtvarą suteikimo. Tačiau manau, kad tai būtina padaryti. Statome sieną nuo Lukašenkos, kad jis negalėtų mūsų spausti ir priversti nuolaidžiauti. Be to, nemanau, kad statome labai jau didelę sieną. Mūsų atveju tai gali būti vienas iš būdų migrantų srautui kontroliuoti.“