Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius savo įraše feisbuke atkreipė dėmesį, kad trečiadienį Maskvoje vyko Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus susitikimas su Rusijos Užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Ketvirtadienį Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas atvyksta į Minską, kur susitiks su A. Lukašenka.
Penktadienį Maskvoje lankysis Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas.
Per artimiausias dvi savaites turi įvykti Vladimiro Putino ir A. Lukašnekos susitikimas, pranešė S. Lavrovas.
„Jeigu tai yra pasirengimas skubiam Putino-Lukašenkos pakto pasirašymui, pagal kurį Baltarusija taps dar viena Rusijos provincija, tai Putinas turi suprasti, kad Lukašenkos parašas po tokiu paktu bus negaliojantis ir nieko nereikš, nes Lukašenka pralaimėjo rinkimus, o Baltarusijoje, net ir pagal „Lukašenkos Konstituciją“, šalies suverenitetas priklauso tautai, o ne rinkimus pralaimėjusiam Lukašenkai“, – rašė A. Kubilius.
Politikas stebėjosi, kad, „jeigu tai yra V. Putino planas, kaip parengti A.Lukašenką tam, kas yra neišvengiama, tame tarpe ir evakuacijai į Maskvą, tai ar tikrai reikia tokio ilgo ir sudėtingo spektaklio?“
„Putinas turėtų įsiskaityti į vieną iš plakatų, kuris sekmadienį pasirodė Minsko gatvėse: „Russia Today – Hague Tomorrow“ („Rusija šiandien – Haga rytoj“, – liet. k.). Daugiaprasmis plakatas – skirtas ir Lukašenkai, ir Putinui. Išvertus į suprantamą kalbą – šiandieninė draugystė su Putinu garantuoja rytdienos Hagos tribunolą. Ir joks Paktas nebeišgelbės!“, – rašė A. Kubilius.
Maskva pasirinko remti Lukašenką
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas dinamiškai besivystančių A. Lukašenkos ir Maskvos ryšių neskubėjo interpretuoti kaip pasirengimo susitarimui dėl būsimų šalių integracijos formų arba Baltarusijos absorbavimo į Rusijos sudėtį.
„Bet, visų pirma, tai yra labai aiškus ženklas, kad Rusija jau apsisprendė, ką darys šioje situacijoje. Tai yra, kad jie rems A. Lukašenką, nebandys pasinaudoti situacija, kad galbūt pakeistų jį, arba įsitrauktų kitomis priemonėmis, arba didintų dar labiau krizę Baltarusijoje, ir toje krizėje ieškotų kažkokių kitų galimybių.
Visi tie buvę galimi scenarijai turbūt yra nurašomi. Pagrindinė linija yra ta, kad Rusija labai akivaizdžiai remia A. Lukašenką. Klausimas tik – ką mainais už tai Rusija ketina pasiimti?“, – teigė T. Janeliūnas.
Tarptautinių santykių specialistas akcentavo, kad visiems šioje situacijoje yra aišku, kad Rusija ne veltui skirs resursus. Turima mintyje, pirmiausia, politinė parama. Neatmetama galimybė, kad būtų svarstoma finansinė, ekonominė parama Baltarusijos režimui, kad jis galėtų stabilizuoti situaciją. Galima ir parama žmogiškaisiais resursais – žiniasklaidos, kariniais, saugumo srities patarėjais.
„Už visą tą paramą neabejotinai A. Lukašenkai reikės atsimokėti. Kokia forma tas bus, tikriausiai sprendžiama tuose susitikimuose“, – sakė T. Janeliūnas.
Viską pakeistų nebent lūžis pasipriešinimo situacijoje
Politologas nebuvo linkęs sutikti su A. Kubiliumi, kad bet kokiu atveju Minsko ir Maskvos susitarimai realiai nieko nereikštų.
„Jie nieko nereikštų tik vienu atveju, jeigu pakankamai greitai įvyktų lūžis pasipriešinimo situacijoje. Ir tas lūžis būtų toks reikšmingas, kad A. Lukašenka būtų priverstas arba nusišalinti, arba imtis labai radikalių reformų – galbūt konstitucinės reformos, skelbti naujus rinkimus, ir tokiu būdu pripažintų, kad reikalavimai iš visuomenės pusės yra priimtini.
Jeigu tokio lūžio neįvyks, ir, jeigu A. Lukašenka išlaikys savo pozicijas, tai natūralu, kad, nepaisant abejonių rinkimų skaidrumu ir kitais dalykais, jis bus pripažintas ir Rusijos, ir daugelio kitų valstybių, kaip de facto lyderis. Tie susitarimai reikš, kad A. Lukašenka juos ir turi įgyvendinti“, – sakė T. Janeliūnas.
Tačiau, pasak politologo, tokiu atveju vėliau, jei net ir po ilgesnio laikotarpio vėl kils kažkoks pasipriešinimas, ir iš naujo bus verčiamas A. Lukašenka, gali kilti argumentų, kad Baltarusija turi teisę nesilaikyti susitarimų, nes juos pasirašė ir vykdė neteisėtai išrinktas prezidentas.
„Bet čia jau yra tolimesnių scenarijų interpretacijos, kurios šiuo metu nelabai realios“, – sakė T. Janeliūnas.
Lūžio variantas mažai tikėtinas
Penktadienį Rytų Europos studijų centre bus pristatoma studija, kurioje bus apžvelgti galimi situacijos Baltarusijoje raidos scenarijai. Pasak vieno iš studijos autorių T. Janeliūno, kol kas yra mažai ženklų, kad įvyktų kažkas staigaus.
„Dabartinė situacija, kai jau eina trečia ketvirta situacija po rinkimų, rodo, kad laikas žaidžia A. Lukašenkos naudai. Bėgant laikui, sulig kiekviena savaite, tas pasipriešinimas arba natūraliai silps, arba režimas ras priemonių, kaip jį suvaldyti, visuomenę prispausti psichologiniais, ekonominiais svertais“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, šiuo atveju opozicijai reikia reikšmingų veiksmų, kurie ne tik tęstų tai, kas jau buvo matyta, tai yra mitingus gatvėse, streikus įmonėse, bet ir turėtų būti kažkas kokybiškai naujo, kas vėl suteiktų didžiulį impulsą.
„Tokia tikimybė vis dar išlieka, nes protestuose kartais ir po lėtesnės pauzės įvyksta netikėtų dalykų. Turime Ukrainos pavyzdį, kada po kelių mėnesių įvyko smurto prasiveržimas, kuris tapo tuo lūžio tašku. (…) Tokios tikimybės atmesti tikrai negalime, (…) bet be abejo, kad tai yra ne pagrindinis scenarijus“, – sakė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, kaip rodo atlikta ekspertų apklausa, pagrindinis scenarijus yra toks, kad pasipriešinimas Baltarusijoje po truputį slops, ir režimas išlaikys savo įtaką.
Lukašenkos teisinė atsakomybė – ateities klausimas
Politologas sutiko su A. Kubiliumi, kad ateityje A. Lukašenkos veiksmai ateityje galėtų būti vertinami tarptautinės teisės požiūriu.
„Bet tas neįvyks dabar. Visada realybės užfiksavimas vyksta taip, kad buvusių diktatorių veiksmai yra vertinami po tai, kai tie diktatoriai praranda valdžią. Kol jie išlaiko jėgos struktūrų paklusnumą, kol jie yra pakankamai saugūs savo valstybių viduje, tai nebent tai būtų labai akivaizdūs nusikaltimai žmogiškumui, genocido apraiškos, visais kitais atvejais tiesiog pritrūksta įrodymų, faktų, kad būtų galima pradėti bylas tarptautiniuose teismuose“, – sakė T. Janeliūnas.