VSAT duomenimis, šįmet į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai migrantai bandė patekti 452 kartus. Tai, pasak G. Mišučio, – nedideli skaičiai.
„Šiemet yra 452, tai yra labai nedaug. 452 bandymai neteisėtai patekti, bet didžioji dalis jų yra <...> tokių, kurie net neįžengia į Lietuvos teritoriją. Jie pastebimi anapus fizinio barjero – fiksuojama vaizdo sistema, galbūt, net gyvai pasieniečių. Migrantai yra priartėję prie sienos iš Baltarusijos pusės, bet VSAT patruliai, pareigūnai operatyviai atsiduria toje vietoje ir jie net nebando eiti, yra atgrasomi nuo bandymo, <...> pasišalina atgal į Baltarusijos pusę. Tai mes net nelabai galime pasakyti jų pilietybių, ar jie čia pirmą kartą, ar antrą kartą“, – pasakojo G. Mišutis.
Skaičiai Latvijoje didesni 10 kartų
Latvijoje situacija kur kas sudėtingesnė.
„Pas juos dabar yra suaktyvėjimas <...>. Žvelgiant į pastaruosius kelis mėnesius, pas juos yra didesnis spaudimas iš Baltarusijos pusės. Latvijoje yra daugiau kaip 4 tūkst. neįleistų neteisėtų migrantų, skaičiuojama, kad 10 kartų daugiau nei pas mus“, – teigė VSAT atstovas.
Latvija, pasak jo, susiduria ir su neteisėta antrine migracija.
„Pasitaiko, kad jų siena tų neteisėtų migrantų iš Baltarusijos yra įveikiama, jie yra sulaikomi“, – pažymėjo G. Mišutis ir teigė, kad sulaikymai vyksta ir Lietuvoje.
„Stebime padidėjusį srautą, kai, dažniausiai, su gabentojų pagalba arba, rečiau, su maršrutiniais autobusais, migrantai bando vykti iš Latvijos per vidaus sieną į Lietuvą, iš Lietuvos į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą.
Prieš kelias dienas buvo sulaikytas ukrainietis, kuris gabeno keturis afganistaniečius. Tiesa, jie buvo pasiprašę prieglobsčio – čia kita kategorija. Vieni iš karto praeina sieną ir bando vykti, kiti prašosi prieglobsčio, patenka į Užsieniečių registracijos centrą. Prieglobsčio prašytojai turi teisę šalies teritorijoje ribotam laikui išeiti ir jie piktnaudžiauja ta teise <...>. Tai keturi afganistaniečiai nesulaukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir bandė pabėgti į Vakarų Europą“, – komentavo VSAT atstovas.
Kai kurie migrantai praslysta į Vakarus
Tiesa, jis pripažino, kad Lietuvoje sulaikomi tikrai ne visi neteisėtai iš Latvijos į Vakarų Europą vykstantys migrantai. Norint sulaikyti visus, esą reikėtų atstatyti vidinių sienų kontrolę.
„Formaliai, aišku, prie vidaus sienų – Šengeno erdvė, nuo 2007 metų vidaus kontrolė panaikinta, jos nėra. Bet, esant tokiai situacijai, skiriamas dėmesys ir vykdoma pasirinktina kontrolė tiek prie Lenkijos sienos, ten irgi ypač dažnai yra sulaikymų, tiek prie Latvijos sienos. Dėmesys kreipiamasis į maršrutinius autobusus žinant, kad jie bando jais pasinaudoti, automobiliai iš srauto stabdomi pagal kitus rizikos faktorius, ir sulaikymų yra.
Aišku, per tokią sieną su Latvija, kuri yra beveik 600 km, yra daugybė kelių ir kiekvieno nepatikrinsi. Tai į Latviją patekę migrantai, kurie juda į Vakarų Europą, tikrai nėra sulaikomi [visi].
Prie sienos su Lenkija – dar vienas barjeras, ten, aišku, siena trumpesnė, kelių mažiau, bet tai, vėlgi, – Šengeno erdvės siena.
Skaičiuojama, kad iš visų, kurie iš Latvijos bando atvykti, maždaug du trečdalius sulaiko Lietuvos pasieniečiai, dar iki trečdalio sulaiko Lenkijos pasieniečiai. Tada Lenkijos pasieniečiai perduoda [migrantus] Lietuvos pasieniečiams, Lietuvos pasieniečiai perduoda Latvijos pasieniečiams. Tai visi iš Latvijos patekę migrantai grįžta atgal į Latviją“, – apie tai, kaip atrodo antrinė migracija, pasakojo G. Mišutis.
Teigia, kad Lietuvos siena apsaugota geriau
Kodėl spaudimas prie Latvijos sienos dabar didesnis nei prie Lietuvos?
VSAT atstovo nuomone, tai susiję su sienų apsauga – esą latviai tik dabar pasienyje baigė statyti fizinį barjerą, ką Lietuva turi jau kelerius metus.
„Jie darbus pradėjo vėliau ir tik dabar planuoja sienų stebėjimo sistemas <...>, kur pas mus siena stebėjimo sistema yra uždengta jau seniai. Mūsų fizinis sienos sustiprinimas daug anksčiau padarytas, ir natūralu, kad tie, kurie organizuoja neteisėtų migrantų kelią į Vakarų Europą per tris šalis, įskaitant Lenkiją, tiek valstybės struktūros, kurios iš Baltarusijos pusės dalyvauja ir spaudžia šias tris šalis su neteisėta migracija, renkasi, kur tikimybė įgyvendinti tikslus didesnė“, – vertino G. Mišutis ir neatmetė galimybės, kad didesnis Baltarusijos spaudimas, išnaudojant migrantus, yra ir atsakas į politinius Latvijos sprendimus.
Nepaisant to, jog Lietuvoje neteisėtos migracijos situacija dabar – stabili, ramūs, pasak G. Mišučio, būti negalime.
„Skaičiai jau ne kartą kito. Pavyzdžiui, 2021 metais pas mus bandymų [kirsti sieną] buvo du kartus daugiau negu Latvijoje. Kai prasidėjo krizė metų viduryje, pas mus buvo virš 8 tūkst., o pas juos – 4 tūkst. 2022 metais, vėlgi, pas mus buvo virš 11 tūkst. apgręžimų, pas juos – 5 tūkst. Pas lenkus – dar daugiau, daug didesni skaičiai“, – vardijo jis.
Nauji iššūkiai pasieniečiams
„Mygtukai spaudinėjami tenai, anoje pusėje, režimas labai greitai gali pakreipti [srautus] nuo Lenkijos sienos, nuo Latvijos sienos. Bet šiuo metu tie 430 per šiuos metus, kai jau praėjo aštuoni mėnesiai, yra... Krizės pradžioje būdavo dienų, kai po porą šimtų neįleistų [migrantų] būdavo per porą dienų. Lietuva dabar tikrai nėra spaudimo epicentras, bet istorija rodo, kad kalneliai būdavo“, – pažymėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar Lietuva iš savo pusės dar turi kažką nuveikti dėl neteisėtos migracijos ir bandymų patekti į šalį, ar esminius darbus esame padarę ir dabar svarbu toliau vykdyti kontrolę, G. Mišutis tvirtino, jog esamas lygis turi būti palaikomas. Bet, anot jo, dabar reikia ne tik to: pasieniečiai turi būti pasirengę ir įvairiems galimo konflikto scenarijams.
„Fizinis barjeras ir sienos stebėjimo sistemos, aišku, buvo labai didelis, jeigu ne lūžis, tai labai didelis įrankis pasieniečiams. Bet čia, aišku, yra ir kiti dalykai: tarnybos aprūpinimas, gebėjimas reaguoti, nes kamera užfiksuoja, o aprūpintas, motyvuotas, gaunantis normalų darbo užmokestį, turintis normalias darbo priemones, ginkluotę, transportą pasienietis turi sureaguoti. Galų gale, jis turi būti profesionaliai parengtas. Tai tas lygis, kuris pasiektas, ir ta sustiprinta apsauga, kuri, beje, yra iki šiol, nepaisant to, kad skaičiai yra mažesni, turi būti palaikomas. Su tuo susiję ir finansiniai, ir techninio aprūpinimo klausimai.
Bet paskutiniais metais pasieniečio svarba yra ne tik sulaikyti neteisėtą migrantą. Geopolitiniame kontekste tarnyba, modeliuojant situacijas ir grėsmes, galimo konflikto atveju, tampa pirmuoju barjeru, kuris tam tikrą laiką turėtų veikti pasienyje. Mes ir pagal įstatymą karo atveju tampame ginkluotųjų pajėgų dalimi. Čia šalia tos neteisėtos migracijos yra ir visos tos grėsmės, kurios karo Ukrainoje kontekste yra išryškėjusios, ir VSAT turi būti pasirengusi ir kitiems scenarijams. O tai vėlgi susiję su ginkluote, su transportu, su pasieniečių pasirengimu ir motyvacija <...>. Tai, kad viskas yra pasiekta ir galime sakyti, kad galime nusiraminti, tai tikrai to nėra. Ir vargu, ar taip bus, kol šalia turėsime tokius kaimynus – ir vienus, ir kitus“, – teigė G. Mišutis.
Baltarusija yra artima Rusijos, pradėjusios karą prieš Ukrainą, sąjungininkė. Baltijos šalys kaip ir Lenkija kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukešanką organizuotai gabenant migrantus prie Europos Sąjungos išorės sienos.
Išvyko padėti kolegoms latviams
Išaugus migrantų, bandančių neteisėtai kirsti Latvijos sieną, srautams, Lietuva latviams ateina į pagalbą – Lietuvos pasieniečiai išvyko padėti Latvijos kolegoms.
