Deklaracijos prasmė
RESC analitikas Justinas Kulys laidoje pasakojo, jog minėta deklaracija yra dokumentas, apibendrinantis, ką šalių lyderiai sutarė per diskusijas tokiame susitikime.
„Madrido deklaracijoje galima matyti, kad buvo kalbama apie atgrasymą NATO Rytų flange. Bet jose gali būti ir mažiau formalių dalykų – kaip padėkos valstybei, partneriams, ar padėka valstybei, kuri priėmė NATO viršūnių susitikimą. Iš tikrųjų, tai yra oficialius, formalus dokumentas, kuris apibrėžia NATO viršūnių susitikimo rezultatus“, – laidoje teigė J. Kulys.
Jis sutiko, jog šis dokumentas nėra įpareigojantis valstybes vykdyti tai, kas įrašyta deklaracijoje. Tačiau jis rodo bendrą kryptį.
Ukraina drąsiai sako, kad eilinio pakartojimo apie jiems atviras aljanso duris Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime neužteks. RESC analitikas Adam Roževič laidoje „Delfi tema“ teigė, jog nėra buvo atvejo, kad į NATO būtų priimta kariaujanti šalis. Tad ir šį kartą tokio scenarijaus tikėtis sunku.
„Tikrai labai sudėtinga yra prognozuoti, kad Ukraina galėtų įstoti į aljansą, kol ji kovoja ir kol vyksta karas. Tokio precendento nėra buvę – įtikinti visus aljanso narius ir priimti tokį žingsnį tikrai bus sudėtinga.
Bet tai, kas gali būti įtrauktą į Vilniaus viršūnių susitikimą, kad mes sieksime kuo labiau integruoti Ukrainą į NATO per ginkluotės perdavimus, per bendrus doktrinos pokyčius“, – svarstė RESC analitikas.
A. Roževič priminė, jog Ukrainos kariuomenė ir dar ne iki galo atitinka NATO standartus.
„O tai yra vienas iš esminių faktorių, kurie gali lemti kaip greitai ir lengvai valstybė gali įsilieti į aljansą. Tad darbo tikrai yra daug, ypatingai – Rytų flango valstybėms: Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai, Bulgarijai. Jos gali siekti, kad būtų galima pritraukti Ukrainą kuo stipriau prie aljanso, suteikiant jai lengvą kelią įsitraukti į NATO, kai pasibaigs karas“, – teigė RESC analitikas A. Roževič.
Jis pabrėžė, jog jeigu NATO viršūnių susitikimo Vilniuje deklaracijoje atsirastų aiškus planas Ukrainai, tai būtų labai pozityvus žingsnis Kyjivui ir itin svarbus ėjimas pačiam aljansui.
„Nes tai būtų tam tikras įsipareigojimas ir pačiam aljansui, kad artimoje ateityje Ukraina galės įstoti į aljansą. Ir tai jau yra formalus praktiškas pasižadėjimas. Ir turint omenyje visą globalų kontekstą, matant, kaip Ukraina šiandien didvyriškai kovoja už savo nepriklausomybę, tai būtų signalas jiems, kad tai yra žingsnis į priekį dėl narystės NATO“, – laidoje „Delfi tema“ sakė RESC analitikas A. Roževič.
Ar bus dar kartą padaryta klaida?
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberas pirmą kartą nuo Rusijos pradėjo karo Ukrainoje pradžios lankėsi Kyjive. RESC analitikas J. Kulys paklaustas, ar tai tik simbolinis gestas, priminė, jog sprendimą NATO priima šalys narės, o ne generalinis aljanso sekretorius.
„Tam tikro simbolizmo ir svarbios žinios tame yra. Ypatingai kalbant apie tai, kad J. Stoltenbergas yra ilgametis NATO generalinis sekretorius, sukaupęs tikrai gana didelį politinį svorį, jis tarsi užtikrina NATO valstybių konsensusą daugeliu klausimų.
Todėl jo vizitas ir padrąsinantys žodžiai, drąsus kalbėjimas apie galimybę ateityje Ukrainai stoti į NATO yra tikrai svarbus parodymas, kad jis ir asmeniškai, bet ir aljanse yra pakankamai nemažai valstybių, kurios mato Ukrainos narystės NATO perspektyvą“, – įžvalgomis dalijosi RESC analitikas J. Kulys.
Jo teigimu, galbūt ta perspektyva nebus po metų, ar dvejų, bet kariniam konfliktui pasibaigus yra vilties, suteikus aiškų planą, ką šalis turi padaryti, kaip turi pritaikyti savo kariuomenę.
„Manau, kad tikrai nemaža dalis tiek Rytų Europos valstybių, tiek ir Šiaurės Europos valstybių sieks to, kad Ukrainai bus suteikta šiek tiek daugiau nei viršūnių susitikime Bukarešte, kuris šiuo metu yra prisimenamas kaip tam tikra istorinė klaida“, – tvirtino J. Kulys.
RESC analitikas sutiko, jog planuojamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvykimas į viršūnių susitikimą suteiks papildomo spaudimo NATO lyderiams. Tačiau tai paveiks ne visus, prognozavo laidos „Delfi tema“ pašnekovas.
„Bet turbūt didžiąja prasme daugumai šalių suveiks vidaus politikos klausimai, kai kurie politiniai lyderiai, pavyzdžiui Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neslepia skepticizmo dėl to, kad Ukraina galėtų būti NATO narė. Vargu, ar V. Zelenskio buvimas ar nebuvimas galėtų paveikti jo nuomonę.
Tai tikrai pridės politinio svorio Ukrainos siekiams tapti NATO nare, gauti kažkokį konkretų planą, tačiau labiausiai lemiantys bus pačių NATO lyderių sprendimai labiausiai lemiantys“, – kalbėjo jis.
Vokietija ir nuo savęs bando nusimesti tam tikrą politinę naštą?
Daug susidomėjimo sulaukia ir nauji bloko gynybos planai, ypač aktualūs Rytiniam flangui. RESC analitiko A. Roževič teigimu, NATO aljanse jau įvyko tam tikras lūžis.
„Nes pradedama kalbėti apie gynybą nuo pirmosios valandos „X“. Pradedama kalbėti, kad mes negalėtume atiduoti kažkiek teritorijos agresoriui ir bandyti tik po to ją atsiimti. Tai yra labai svarbu mums – rytiniam flangui. Kadangi mes matome, kad įvyko Bučoje, Irpinėje ir Mariupolyje – kas iš tų miestų lieka ir kaip kariauja Rusija.
Mums tas principas, kad mes ginsimės nuo pirmos sekundės, nuo pirmos valandos yra labai svarbus. Ir taip pat labai svarbu, kad mus gins iš karto ir patys sąjungininkai. Tai reiškia, kad jie neatvyksta vėliau vaduoti, bet įsitraukia į veiksmus nuo pirmosios valandos“, – pabrėžė laidos pašnekovas A. Roževič.
Anot jo, NATO rytinis flangas yra itin pavojingoje zonoje. Ir dėmesys būtent šiam regionui Lietuvai yra naudingas, tikino RESC analitikas.
„Ir tie signalai apie atnaujintus gynybos planus yra labai teigiamas signalas mums. Šiuo metu dėl Vilniaus viršūnių susitikimo reikėtų bandyti pirmiausia bandyti kuo labiau įtraukti vokiečius – jų brigadą, čia. Tie signalai, kurie šiuo metu eina yra pozityvūs. Bet klausimas, ar būtų efektyviau turėti Vokietijos brigadą, kuri būtų vadovaujama vokiečių, ar vadovaujama NATO. Galima manyti, kad Vokietija ir nuo savęs bando nusimesti tam tikrą politinę naštą. Klausimas – ar tai mums palankus sprendimas, ar ne“, – klausimus kėlė A. Roževič.
Kinijos vaidmuo
Tikėtina, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus keliamas ir santykis su Kinija. RESC analitikas J. Kulys sakė tikintis, jog tai bus svarbi šio susitikimo dalis.
„Ypatingai dabar, kai matome ypatingai daug debatų – kaip turėtų NATO reaguoti į Kiniją. Ir apskritai kas yra Kinija?
Matėme labai skirtingus Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitus į Pekiną, kurie skiriasi kaip diena ir naktis. (…) Todėl manau, kad vienas įdomiausių dalykų Vilniaus viršūnių susitikime bus pamatyti kaip NATO valstybės kaip bendra visuma apibrėš Kiniją. (…) Bus labai įdomu pamatyti, ar politikai sugebės sutarti dėl to, kaip mes įvardijame Kiniją ir dėl to, kokių veiksmų mes iš to turėtume imtis“, – laidoje „Delfi tema“ sakė J. Kulys, jis pridūrė, jog tai nulems labai daug dalykų ateityje.