Teismo nuomone, V. Gailiui buvo priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma - ši suma nuo 25 tūkst. litų buvo sumažinta iki 10 tūkst. Lt.
Ginčas nagrinėtoje byloje iš esmės kilo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai”, panaikinimo pareiškėjui bei jo atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų. Leidimas buvo panaikintas nustačius V. Gailiaus asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Nagrinėtoje byloje LVAT vertino, jog pareiškėjo nepatikimumas buvo grindžiamas iš esmės mažareikšmiu, atsitiktiniu faktu (vengė tuoj pat užpildyti tam tikrą klausimyną) bei vienintele nepalankia tyrimo poligrafu išvada, kuri nesant jokios kitokios neigiamos, kompromituojančios informacijos apie pareiškėją ir jo aplinką, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina tik prielaidomis.
LVAT teisėjų kolegija vertino, jog šioje byloje nurodyti faktai, aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir jų visuma nepatvirtino išvados, kad V. Gailius dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. Be to, LVAT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės saugumo departamentas, poligrafu tikrindamas V. Gailių, tikrino ne jo asmens patikimumą apskritai, bet konkrečią informaciją apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų perdavimą tretiesiems asmenims, nors teismui nebuvo pateikta daugiau jokių įrodymų, nenurodyta argumentų, kuriais galėtų būti grindžiami tokie įtarimai V. Gailiui.
Nustatęs, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija V. Gailiui buvo panaikintas nepagrįstai, LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino įsakymą dėl V. Gailiaus atleidimo iš FNTT direktoriaus pareigų. Atsižvelgęs į tai, kad V. Gailius yra išrinktas 2012-2016 metų kadencijos Seimo nariu, LVAT pažymėjo, jog apsisprendęs tapti Seimo nariu, V. Gailius būtų turėjęs atsisakyti tarnybos FNTT vadovo pareigose, ir todėl jo atleidimo iš tarnybos šiose pareigose data turi būti nukeliama iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Tuo remiantis, V. Gailiui buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą būtent iki šios dienos.
Rugsėjo 16-ąją šis teismas paskelbė, kad V. Gailiaus pavaduotojas Vytautas Giržadas iš tarnybos atleistas neteisėtai.
Ir V. Gailius, ir V. Giržadas pernai laimėjo bylas dėl atleidimo iš darbo. Teismas tada panaikino du buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir atleidimo iš tarnybos.
Į Seimą išrinktam V. Gailiui teismas priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą, bet nusprendė, kad jis neturi būti grąžintas į pareigas.
V. Giržadą teismas grąžino į pareigas, jam priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai kompensuoti, po daugiau nei 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.
Vidaus reikalų ministerija šiuos sprendimus apskundė.
Ministerija teigia, jog priimdama sprendimus dėl buvusių FNTT vadovų įstatymų nepažeidė. Anot jos, teisėjų kolegija neįvertino visų šios situacijos aplinkybių, pagrindiniai VAAT argumentai dėl V. Giržadui palankios nutarties rėmėsi tuo, jog VRM pažymą apie šį asmenį pateikęs VSD poligrafo tyrimą atliko pažeisdamas procedūras.
V. Gailius žada siekti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo posto neteisėtai atleistas Vitalijus Gailius teigia ketinąs kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų nustatyti atsakingieji asmenys bei iš jų išieškota žala. Į Seimą išrinktas buvęs FNTT vadovas sakė neketinąs grįžti į buvusią tarnybą.
"Aš teismų sprendimus gerbiu, o toliau yra teisėsaugos institucijų kompetencijos ir atsakomybės klausimas, kad asmenys, kurie priėmė neteisėtus ir, mano nuomone, nusikalstamus sprendimus būtų patraukti atsakomybėn ir iš jų išieškota padaryta žala. Manau, kad prokuratūra imsis tokių veiksmų, nes teisme pasisakyta, kad priimti teisės aktai yra neteisėti ir atsakys, ar tyčia, ar nusikalstamai veikė ir įvardins asmenis, kurie padarė didelę žalą valstybei tiek turtine, tiek valstybės interesų prasme", - BNS komentuodamas jam palankų teismo sprendimą pirmadienį sakė V.Gailius.
Jis teigė nesitikintis, kad generalinis prokuroras Darius Valys pats inicijuotų tokį tyrimą, todėl sakė ketinąs teikti prašymą dėl tyrimo pradėjimo
"Tuo, kad ponas D.Valys pats reaguos, tai turbūt jūs irgi netikite. Tai turbūt susipažinęs (su nutartimi - red.) kreipsiuos ir paprašysiu, kad atliktų tyrimą", - teigė V.Gailius.
Buvęs FNTT vadovas priminė, jog jau yra prašęs prokuratūros pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro galimai neteisėtų veiksmų ir dokumentų klastojimo, tačiau prokuratūra atsisakė atlikti tyrimą.
"Esu kreipęsis į prokuratūrą, teismas du kartus įpareigojo, prokuratūra vis tiek neatliko tyrimo ir šiai dienai Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas apeliacine tvarka mano skundas dėl prokuratūros atsisakymo pradėti tyrimą.(...) Turiu omeny R.Vaišnoro išgyvenimų ir pojūčių pagrindu parengtą tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu vėliau viskas ir buvo padaryta - atsirado Raimundo Palaičio (buvusio vidaus reikalų ministro - red.) įsakymai, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, atsirado žala ir taip toliau. Atsirado tyrimas daug vėliau, negu jį reikėjo pradėti dėl informacijos nutekinimo ir buvo prarasti svarbūs duomenys, daug veiksmų iš to sekė", - kalbėjo V.Gailius.
Į Seimą išrinktas buvęs FNTT vadovas sakė neketinantis grįžti į buvusią tarnybą.
"Teismas pasisakė, kad esu išrinktas Lietuvos žmonių, manimi žmonės pasitikėjo ir aš negaliu jų nuvilti. Tai mane ši sprendimo dalis tenkina", - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys V.Gailius. Jis Seime vadovauja Antikorupcijos komisijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad V.Gailius pernai vasarį iš FNTT direktoriaus pareigų buvo atleistas nepagrįstai.