Kaip skelbiama LVAT pranešime spaudai, nagrinėtoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo, kuriuo netekusiu galios buvo pripažintas ankstesnis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikintu 2021 m. liepos 2 d. įsakymu buvo suderintos pareiškėjo, asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ vadovo Raimondo Grinevičiaus 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamos eitynės Gedimino prospektu ir mitingas prie Seimo rūmų. Kitaip tariant, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišdavė leidimo „Lietuvos šeimų maršui“ rengti eitynes ir mitingą.
„Lietuvos šeimų maršo“ vadovas R. Grinevičius tuomet apskundė šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, konstatavęs, kad šis sprendimas buvo grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais. Tąkart teismas nutarė, jog sprendimu neišduoti leidimo eitynėms ir mitingui buvo apribota Konstitucijoje įtvirtinta susirinkimų laisvė, įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir proporcingumo principai.
Šį „Lietuvos šeimų maršo“ vadovui R. Grinevičiui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacine tvarka apskundė LVAT, prašydamas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti.
LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad pagrindinės aplinkybės, lėmusios tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neišdavė leidimo „Lietuvos šeimų sąjūdžiui“ 2021 m. rugsėjį rengti eitynes ir mitingą, buvo susijusios gautu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos raštas dėl sutrikdyto jos darbo per 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingą, kuris pasibaigė riaušėmis prie Seimo, su Lietuvos policijos generalinio komisaro Renatos Požėlos ir kitų policijos atstovų nuomone, kad masiniai renginiai prie Seimo negalimi, su naujai gauta Valstybės saugumo departamento informacija apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.
LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas byloje, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad reikėjo apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves, ir taip apriboti pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę. Anot LVAT, atsakovo nurodytos aplinkybės, sudariusios pagrindą atšaukti anksčiau planuotą „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ susirinkimą, nebuvo naujai paaiškėjusios. Taip pat, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė svarstyti priemonių, kurios mažiau ribotų pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę.
Apibendrindama bylos faktines ir teisines aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. LVAT skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė.
Ši LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.