Lyg iš kriminalinio trilerio: šaltakraujišką sutuoktinio nužudymą užsakiusi moteris už grotų sulaukė dar vieno smūgio

Buvusio savo sutuoktinio nužudymą organizavusi Trakų rajono gyventoja Janina Statkienė nuo teisingumo neišsisuko, tačiau iki šiol taip ir neprarado vilties, kad visos jai skirtos bausmės įkalinimo įstaigoje nereikės atklikti. Nors moters, kurios sąžinę turėtų slėgti itin sunkaus nusikaltimo užsakymas, elgesys nelaisvėje ir yra laikomas nepriekaištingu, o jai net sudarytos išskirtinės sąlygos, tačiau sugrįžti į namus neatlikusi bausmės ji negalės.

Taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, atsisakiusi patvirtinti pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą, kuriuo nutarta iki įkalinimo daugybę metų vaikų globo namuose dirbusią J. Statkienę į laisvę išleisti anksčiau laiko.

„Teismui kyla abejonių, ar bausmės vykdymo laikotarpiu J. Statkienė pakankamai pakeitė savo vertybines nuostatas, kurios leistų nenusikalsti lygtinio paleidimo metu; faktinės aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog nuteistoji pakankamai pakeitė savo elgesį, kad ją būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai“, – dar neįsiteisėjusioje nutartyje nurodė teisėja I. Narbutaitė.

Į laisvę J. Statkienė turėtų išeiti 2026 m. sausio 26 d. – teismo nuosprendžiu už savo sutuoktinio tyčinio nužudymo organizavimą moteriai teismas yra skyręs 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokia pati bausmė buvo skirta ir televizijos laidų ir serialų prodiuserio Rolando Skaisgirio vadovaujamoje bendrovėje dirbusiam J. Statkienės pusbroliui Česlovui Kuncevičiui – jis įvykdė organizatorės užsakymą ir nužudė šios buvusį vyrą Rimantą Statkų, dirbusį kūno kultūros mokytoju Aukštadvario (Trakų r.) mokykloje.

Prisėlino iš nugaros ir nušovė

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Statkienė dar 2008 m. pasiūlė savo pusbroliui Č. Kuncevičiui nužudyti jos buvusį sutuoktinį. Č. Kuncevičiui sutikus, J. Statkienė parengė nužudymo planą.

Vykdant šį planą J. Statkienė gruodžio 4 d. pavakary kitam asmeniui priklausančiu automobiliu atvežė ir paliko Č. Kuncevičių prie R. Statkaus gyvenamojo namo, o šis palaukė, kol nukentėjusysis vakare, kaip įprasta, eis pasivaikščioti po apylinkes, ir prisėlinęs iš nugaros iš neteisėtai laikomo medžioklinio šautuvo nušovė nukentėjusįjį. Mokytoju dirbęs vyras mirė iš karto.

Kai R. Statkus buvo nužudytas, namuose buvo jo sūnus – vaikinas tuo metu žaidė su kompiuteriu, todėl užsidėjęs ausines šūvio negirdėjo. Ir tik vėliau, pasigedęs tėvo, jį aptiko sodybos kieme.

Šį nužudymą tyrusių pareigūnų akys iš karto nukrypo į buvusią R. Statkaus sutuoktinę – kaip tik tuo metu teisme vyko procesas dėl turto padalijimo, o mokytojas buvo nušautas likus kelioms dienoms iki teismo sprendimo paskelbimo.

Po nužudymo buvo sulaikyta ne tik J. Statkienė, bet ir jos pusbrolis – jie ne kartą keitė savo parodymus. Pareigūnai išsiaiškino, kad moteris tuo metu televizijos serialuose vaidinusiam Č. Kuncevičiui ne kartą skundėsi, kad vyras esą visą turtą nori pasiimti sau, be to, tikino, jog prieš ją naudoja smurtą.

Č. Kuncevičiui sėdint už grotų atsirado vienas liudytojas, kuris kalėjime girdėjo kaskadininko žodžius, kad esą tai jis įvykdęs baisų nusikaltimą. Įslaptintas liudytojas teigė girdėjęs, kaip vyras kitam suimtajam pasakojo, kad J. Statkienė prieš tai buvo pasamdžiusi kitą žudiką, už tai net sumokėjo apie 3 tūkst. eurų, bet šis pažado taip ir neištesėjo.

Įslaptinto liudytojo teigimu, Č. Kuncevičius prisipažino, kad nušauti R. Statkų jo paprašė pusseserė, kuri nesėkmės atveju žadėjo prisiimti kaltę, nes esą moterys už nužudymą gauna švelnesnę bausmę. Tačiau to ji nepadarė – apgavo. Už tai, kad nušaus mokytoją, Č. Kuncevičiui esą buvo pažadėtas žemės sklypas.

Kad J. Statkienė iš buvusio sutuoktinio nori atimti visą turtą, pareigūnams nurodė ir Žemaitijoje gyvenanti jo sesuo.

„Jų vaikai gyveno su tėvu, o ne su motina, todėl Rimantas norėjo gauti išmokas už vaikus, o Janina jį ne kartą gąsdino, grasino atimti visą turtą, kartu su savo motina reiškė pretenzijas dėl namo, kurį brolis pats pasistatė“, – sakė nužudytojo sesuo.

Degė neapykanta vaikų tėvui

Kad J. Statkienė grasindavo buvusiam sutuoktiniui ir jo netgi nekentė, paaiškėjo ir peržiūrėjus nužudytojo telefone rastas SMS žinutes: (kalba netaisyta) „Nusmurgėli, impotente. Gydykis, jei nieko negali pastatyti. Galvoji pasibrūžysi, pačiulpsi ir užteks...“; „Esi DIDELIS ŠŪDAS ir nenoriu kad smirdėtum MANO namuose. Jei pats nesusiprasi – išmesiu“; „Niekam nereikalingas debilas. Ilgiau kaip tris paras niekas nešeria. Valkata“.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti J. Statkienė ir Č. Kuncevičius tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė jiems pateiktus kaltinimus, o Č. Kuncevičius kaip įmanydamas bandė klaidinti tiek tyrėjus, tiek teisėjus.

„Atvirai pasakysiu: pavargau skaičiuoti, kiek buvo versijų – meluota tiek, kad užtektų kelioms baudžiamosioms byloms“, – yra sakęs baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas. Tiesa, jis pripažino, kad taip ir nebuvo įrodyta, jog moteris buvusio sutuoktinio mirties siekė norėdama užvaldyti šiam priklausantį turtą – esą vis tiek viskas būtų atitekę vyro vaikams.

Dėl iš anksto suplanuoto nužudymo kaltės nepripažinę J. Statkienė ir Č. Kuncevičius net buvo pateikę versiją, kad esą R. Statkus už tai, jog J. Statkienė pasimatytų su ne su ja gyvenančiais savo vaikais, reikalaudavo oralinio sekso, todėl esą nužudymo dieną jie buvo sumąstę nufotografuoti, kaip vyras negražiai elgiasi su savo sutuoktine. O nuotraukas jie ketino pateikti teismui, nagrinėjančiam bylą dėl turto padalijimo, ir Aukštadvario mokyklos, kurioje dirbo R. Statkus, mokytojams.

Vis dėlto, teismas tokią versiją atmetė: „Aišku, tas dalykas įdomus, tik neįtikėtina, kad R. Statkus, esant blogiems santykiams, reikalautų oralinio sekso ir dar šaltu oru.“

Č. Kuncevičius teisme taip pat buvo nurodęs, kad nužudymo vakarą atvyko prie R. Statkaus namų, su savimi turėjo ginklą, tačiau nieko nenušovė – esą kol laukė į kiemą išeinančio buvusio pusseserės vyro, kažkas kitas jį nušovė. O tas kitas jam pasirodė esantis nepilnametis R. Statkaus sūnus.

Tuo metu su tėvu gyvenęs jauniausias jo sūnus pareigūnams nurodė, kad būtent tėvas, o ne motina, visokeriopai rūpinosi ir juo, ir broliais.

„Tėvas man buvo sakęs, kad motina yra atsiuntusi SMS žinučių ir kad jį žadėjo išvaryti iš namų ar kitaip susidoroti, – nurodė nužudytojo sūnus. – Tėvas su motina norėjo susitarti gražiuoju, be teismo, bet ji nesutikdavo.“

Panašiai kalbėjo ir kiti R. Statkaus sūnūs, pažymėję, kad tėvas jiems skundėsi ir tuo, jog grasinimų sulaukia ir iš Č. Kuncevičiaus.

„Neatmetu galimybės, kad motina galėjo organizuoti tėvo nužudymą dėl turto“, – teisme sakė vienas jų.

Po ilgos tylos – netikėtas prisipažinimas

Neįtikėtina, bet praėjus daugiau kaip metams po žudikams paskelbto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, prokurorai sulaukė J. Statkienės motinos pareiškimo – 74 metų Bronė Mažuolienė pareiškė, kad už grotų sėdi nekalti žmonės, nes žudikė esą yra ji pati.

„Nebegaliu daugiau meluoti, turėjau prisipažinti, supraskite mane“, – tada ašaras liejo Čižiūnų kaimo gyventoja, kuri prabilo praėjus beveik septyneriems metams po R. Statkaus nužudymo.

Prabilti apie tai, kad esą nušovė savo žentą, B. Mažuolienė ryžosi tik tada, kai dukra pateko už grotų.

„Iki tol labai bijojau dukros – bijojau, kad ji manęs išsižadės, pasmerks, – tada sakė pensininkė. – Šią paslaptį visą laiką nešiojausi savyje, norėjau išeiti iš šio gyvenimo ir išsinešti su savimi, bet kai nuėjau išpažinties pas Aukštadvario kleboną, jis man pasakė, kad jokiu būdu, sese, negali taip pasielgti, turi prisipažinti. Ir taip gavosi, kad turėjau prisipažinti – norite tikėkite, norite – ne, bet papasakojau tai, ką seniai turėjau padaryti.“

Ji teigė, kad tą 2008-ųjų gruodžio vakarą pėsčiomis grįžo iš parduotuvės Aukštadvaryje, kai pakeliui esą važiavęs R. Statkus sustojo ir ėmė įžeidinėti.

„Jis sakė, tai ką, viedma, šiandien susitiksime“, – B. Mažuolienė tvirtino, kad supratusi, jog žentas vėl ateis į namus ir esą ims siautėti. Todėl grįžusi į namus ji pasiėmė ginklą, kurį nelegaliai laikė jos prieš daugelį metų savo noru iš gyvenimo pasitraukęs vyras.

„Aš norėjau tik pagąsdinti, niekada nebuvau to ginklo laikiusi rankose – o kad taip iš karto pataikyti... – tada verkė pensininkė. – Juk vyras su šiuo šautuvu tik varnas, šunis baidydavo, būdavo toks garsas pokšt, ir čia taip buvo... Nesuprantu, kaip taip nutiko – galvojau, kad jis išsigąs to garso ir daugiau neateis pas mus į namus, o mes galėsime ramiai gyventi.“

B. Mažuolienė sakė, kad nušovusi savo žentą labai išsigando, tačiau apie tai niekam nepasakojo, bandė apsimesti, jog nieko apie jo nužudymą nežinojo.

„Gavosi, kaip gavosi, dabar teiskite, darykite su manimi ką norite, man nesvarbu, tegul mane sodina, galiu ir iki gyvos galvos atsėdėti, turiu atsakyti už tai, ką padariau“, – tada kalbėjo ji.

J. Statkienės motinos pasakojimas, kad būtent ji, o ne jos dukra ir pusbrolis nužudė R. Statkų, neįtikino nei prokurorų, nei teisėjų – atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo nutrauktas. Savo nutarime prokurorai nurodė, kad „atlikus visus įmanomus proceso veiksmus, siekiant patikrinti B. Mažuolienės nurodomas aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms dėl bylos faktinių aplinkybių bei nuteistųjų kaltės, negauta“.

Be to, kaip pažymėjo prokurorai, svetimą kaltę prisiimti bandžiusi moteris nesugebėjo atpažinti ginklo, kuriuo buvo nušautas jos žentas, taip pat suklydo pasakodama apie maišelį, kuriame buvo slepiamas ginklas. Buvo ir daugiau neatitikimų, todėl prokurorų atlikto tyrimo medžiagą patikrinęs teismas pažymėjo, kad neabejotinai nustatyta, jog būtent J. Statkienė kartu su Č. Kuncevičiumi nužudė R. Statkų.

Svajoja apie laisvę, bet dar – ne laikas

Beveik 8 metus už grotų praleidusi ir šiuo metu lengvosios grupės sąlygomis kalinti J. Statkienė jau svajoja apie laisvę – įkalinimo įstaigoje pirmą kartą buvo apsvarstyta galimybė ją paleisti į laisvę lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą. Ir pirmasis kartas buvo beveik sėkmingas – visi Lygtinio paleidimo komisijos nariai nutarė, kad moteris jau gali taisytis laisvėje. Kaip pažymėjo komisija, nuteistoji 11 kartų statinta, nėra bausta, savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, taip pat tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, programose.

„Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nustatyta žema smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė“, – komisija taip pat pabrėžė, kad nuteistoji jau atlygino žalą.

Tačiau tokiam sprendimui nepritarė prokuratūra – Vilniaus apylinkės prokuroras Armandas Vainauskas teismui pateikė skundą, prašydamas netvirtinti J. Statkienei palankaus nutarimo.

Anot valstybės kaltintojo, J. Statkienė įvykdė labai sunkų nusikaltimą, už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – daugiau kaip 4 metai.

„Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra skatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, – pažymėjo A. Vainauskas. – Nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistoji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės. Lygtinai paleidus nuteistąją J. Statkienę būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis.

Šiuo metu teigiama J. Statkienės charakteristika tik patvirtina, kad ji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl taikant nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.“

Pasak prokuroro, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo: „Tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“.

Valstybės kaltintojo pozicijai pritarė ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nepatvirtinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja I. Narbutaitė pabrėžė, kad jai kilo abejonių, ar bausmės vykdymo laikotarpiu J. Statkienė pakankamai pakeitė savo vertybines nuostatas, kurios leistų nenusikalsti lygtinio paleidimo metu.
Anot teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl tyčinio nužudymo J. Statkienė kaltės neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, be to, ji nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje.

„Pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistoji kaltę pripažino ir atsakomybę prisiėmė, kartu su nusikaltimo bendrininku atlygino nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą“, – teismo teigimu, J. Statkienė pagaliau pripažino, jog siekė savo buvusio sutuoktinio mirties.

Vis dėlto, pabrėžė teismas, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas atsietai nuo įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo, nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėja: dar nepasiekti bausmės tikslai

„Bylą nagrinėjant teisme J. Statkienė savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, savo vaidmenį dalyvaujant nusikalstamos veikos organizavime ir vykdyme stengėsi neutralizuoti, kas rodo, jog ji savo elgesį vertino kaip savaime priimtiną ir tinkamą, dėl savo veiksmų, kuriais buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – asmeniui atimta gyvybė, nesigailėjo, jo nevertino kritiškai, – pabrėžė teismas.

– J. Statkienė padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, jo metu veikė kaip organizatorė, o tai parodo jos didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistosios interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, jog teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas ir ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti ignoruojami ir į juo visiškai neatsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.“

Pasak teisėjos, J. Statkienei iki bausmės pabaigos liko daugiau kaip 4 metai, o tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl nuteistąją paleidus lygtinai nebūtų užtikrintas teisingumo principas ir bausmės tikslai.

Anot teisėjos I. Narbutaitės, kiekvienas nuteistasis privalo tinkamai atlikti bausmę, tai nėra jokia išskirtinė aplinkybė, todėl „teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad ji jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.“

Nors teikime taikyti lygtinį paleidimą buvo pažymima, kad nuteistoji palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau, pasak teismo, šeimą nuteistoji turėjo ir su ja palaikė socialinius ryšius dar iki tol, kol padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista.

„Net ir tvirti šeiminiai ryšiai nesustabdė jos nuo nusikalstamo elgesio prieš artimą asmenį – buvusį sutuoktinį“, – teisėja pabrėžė, kad nuteistosios ir jo artimųjų gebėjimas šiuo sunkiu šeimai metu išlaikyti artimus santykius yra jų pačių pasirinkimas, kuris vertinamas teigiamai, tačiau būtent dėl pačios J. Statkienės apsisprendimo padaryti nusikaltimą atsirado tokia sudėtinga jos šeimai situacija, kai nuteistoji buvo nuteista griežta – laisvę suvaržančia bausme.

Pasak teismo, lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

„Nuteistoji turėtų toliau nuosekliai vykdyti jai nustatytus įpareigojimus, toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jos pakartotinio nusikalstamo elgesio“, – nurodė teisėja.