Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Budrys paskelbė, kad buvusį I. Staškevičiaus vairuotoją D. Šulskį pripažįsta kaltu dėl neteisėto asmeninės informacijos rinkimo, turto prievartavimo ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir 68 šoviniais – jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ją nuteistasis privalės atlikti pataisos namuose.
Tuo metu jo žmona P. Šulskienė, anksčiau dirbusi komercijos vadove vaistinių tinkle, įkalinimo išvengė – teismas ją pripažino kalta dėl neteisėto asmeninės informacijos rinkimo ir turto prievartavimo ir skyrė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. Šulskienė įpareigota neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą.
Teismas iš nuteistųjų I. Staškevičiui priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei ir 175 tūkst. 450 Eur – turtinei žalai atlyginti. Be to, Šulskiai privalės sumokėti beveik 4 tūkst. Eur už I. Staškevičiui atstovavusio advokato paslaugas.
Kaip pažymėjo apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs teisėjas A. Budrys, nors kaltinamieji Šulskiai savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jų kaltė yra visiškai įrodyta.
„D. Šulskis, veikdamas kartu su P. Šulskiene, neteisėtai įrenginėjo vaizdo įrašymo priemones nukentėjusiojo buvimo, lankymosi vietose, nukentėjusiojo automobilyje slapta įrengė pasiklausimo bei sekimo prietaisą, nustatinėjo nukentėjusiojo buvimo vietą, stebėjo nukentėjusįjį vizualiai, sekė prie darbovietės techninių priemonių – žiūronų pagalba, klausėsi jo privačių pokalbių, sekė nukentėjusįjį ne tik Vilniuje, bet ir po visą Lietuvos Respubliką, duomenis neteisėtai fiksavo techninių priemonių pagalba, juos įrašinėjo, kaupė, – nuosprendyje pažymėjo teismas.
– Kaltinamoji P. Šulskienė duodavo patarimus D. Šulskiui dėl sekimo, suteikdavo priemones, perkeldavo, kopijuodavo ir saugojo pastarojo surinktą informaciją apie nukentėjusįjį bei kartu ją su D. Šulskiu analizavo, sprendė, kaip surinktus duomenis panaudoti, taip pat pati betarpiškai sekė, stebėdama bei klausydamasi nukentėjusiojo pokalbių. Informaciją apie nukentėjusįjį abu kaltinamieji rinko ne tik viešoje, bet ir privačioje erdvėje, informacijos rinkimas buvo slaptas, buvo naudojamos specialiosios priemonės informacijai surinkti, o rinkimo būdai buvo tokie, kuriems reikalingas teismo leidimas.“
Pasak teisėjo, duomenys apie asmens privatų gyvenimą, jo kelionės automobiliu, jo buvimo vietos, jo privatūs pokalbiai vienareikšmiškai yra žmogaus privataus gyvenimo dalis, todėl renkant tokius duomenis buvo pažeista I. Staškevičiaus teisė į privatumą.
Nuosprendyje taip pat pažymima, kad D. Šulskis, veikdamas kartu su žmona P. Šulskiene, prievartavo didelės vertės turtą.
„Šią nusikalstamą veiką, kaip ir informacijos apie nukentėjusiojo privatų gyvenimą neteisėtą rinkimą, kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, nes kartu aptardavo nukentėjusiojo sekimo būdus, sekimo metu gautos informacijos panaudojimo strategiją, kartu kūrė tekstinių pranešimų, kurie buvo siunčiami nukentėjusiajam siekiant prievartauti jo turtą, turinį, rengė susitarimo su nukentėjusiuoju tekstą, aptardavo prievartavimo būdu gautų pinigų panaudojimą ir realizavimą, ir pan., – pažymima nuosprendyje. – Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, tiek suvokė, kad savo veiksmais renka informaciją apie nukentėjusiojo privatų gyvenimą ir norėjo tai daryti, tiek siekė, kad už neteisėtai surinktos informacijos, kurios atskleidimas nukentėjusiajam yra nepageidautinas, nukentėjusysis be teisėto pagrindo perduotų turtą, kuris vertinamas kaip didelės vertės.“
Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – nuteistieji jį galės apskųsti apeliacine tvarka. Neabejojama, kad tokia teise jie pasinaudos, tad jeigu šioje byloje nuosprendis bus apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, jis nebus vykdomas, kol nebus išnagrinėti skundai. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Šulskis yra paliktas laisvėje.
Bylos duomenimis, koncerno „VP Grupė“ akcininkas I. Staškevičius buvo sekamas apie pusantrų metų, o buvę pavaldiniai už asmeninės informacijos neviešinimą iš jo reikalavo net 1,5 mln. eurų. Dalį pinigų verslininkas sumokėjo.
300 tūkst. Eur buvo įforminti kaip dovana pas notarą, o 12 tūkst. Eur jis davė grynaisiais. Pasirašydamas pinigų dovanojimo sutartį I. Staškevičius taip pat sumokėjo visus privalomus mokesčius.
DELFI šaltiniai atskleidė, kad I. Staškevičius buvo sekamas nuo 2015 m. rudens iki 2017 m. vasario. Už tai, kad nebūtų paviešinta privataus pobūdžio informacija, I. Staškevičius vieną kartą D. Šulskiui perdavė 4 tūkst. Eur, bet kai šis pareiškė, jog ši suma – per maža, verslininkas sutiko sumokėti dar 8 tūkst. Eur.
Bet sutuoktiniams buvo maža – kadangi nuolat I. Staškevičiui buvo grasinama paviešinti vaizdo įrašus, kurių vienas verslininkui net buvo parodytas, šis sutiko pas notarą įfominti apsimestinį sandorį ir dovanojimo sutartimi padovanojo 300 tūkst. Eur.
Nors gana neįprastas pinigų dovanojimo sandoris sukėlė įtarimų jį tvirtinusiam notarui, prie sutarties buvo pridėti įvairūs raštai, patvirtinantys, kad D. Šulskis yra vertas tokios dovanos.
Bet net ir tokia pinigų suma Šulskiams buvo per maža – po pusės metų po dovanojimo sutarties pasirašymo sutuoktiniai iš I. Staškevičiaus pareikalavo 1,5 mln. Eur.
Paaiškėjo, kad jie ir toliau slapta klausėsi verslininko pokalbių automobilyje. Būtent čia I. Staškevičius kalbėjosi apie 3 mln. Eur sandorį. Pareigūnai išsiaiškino, kad I. Staškevičius buvo stebimas visur, kur tik jį veždavo vairuotojas.
Apie šias vietas jis žinojo iš anksto, todėl prieš tai spėdavo slapta įrengti vaizdo filmavimo kameras.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti sutuoktiniai neigė jiems pateiktus kaltinimus. Jie buvo sulaikyti 2017 metų vasarį – jau tada I. Staškevičius buvo kreipęsis pagalbos į pareigūnus. D. Šulskis buvo sulaikytas, kai iš verslininko buvo paėmęs 10 tūkst. Eur. Vėliau buvęs verslininko asmeninis vairuotojas net pusmetį praleido už grotų.
Kaip yra sakęs I. Staškevičius, Šulskius įkvėpė nesutarimai tarp „VP grupės“ akcininkų. Tačiau tuo metu, kai buvo reikalaujama pinigų to jis dar nežinojo ir svarstė, ar kilusias problemas spręsti pačiam, ar kreiptis pagalbos į teisėsaugą.
„Tuo metu norėjosi geriau suprasti, kas čia vyksta, kokia informacija tie žmonės disponuoja, bet aš neslepiu, kad buvau sutrikęs ir įbaugintas šiuo klausimu, – sakė jis. – Aš dabar gerai suprantu, kaip telefoniniai sukčiai išvilioja pinigus iš žmonių, pasinaudodami kažkokios jų baimėmis, silpnybėmis, kažkokiomis situacijomis, kai nenori ne tik apie savo asmeninį gyvenimą kalbėti, bet ir yra įvelti kiti žmonės, verslo dalykai. Juk tai ir verslo klausimai, manau, turėjo reikšmės ir pasitraukiančių iš mūsų grupės akcininkų veiksmai – yra ir byloje duomenų, manau, kad ir šie kaltinamieji yra įkvėpti Mindaugo Marcinkevičiaus veiksmų. Man buvo grasinama, kad informacija bus perduota konkurentams, oponentams ir panašiai. “
„Aš patyriau nusikaltimą, prievartą, dabar tenka tai pripažinti, bet tuo metu, žinote, buvau ilgai ir slaptai sekamas – ne tik aš, bet ir mano šeimos nariai, įvairiose vietose filmuojamas, fotografuojamas, įrašinėjami pokalbiai, buvo grasinama paviešinti asmeninę informaciją, – sakė I. Staškevičius. – Aš jaučiau grėsmę ir savo, ir šeimos saugumui. Skaitydavau žiniasklaidoje apie kitus verslininkus, kurie patyrė panašius dalykus...“
I. Staškevičius neslėpė, kad su sutuoktiniais buvo įsivėlęs į konfliktą: „Aš sulaukiau priekaištų, kad per mažai rūpinuosi jų gerove, kad jie atiduoda man daugiau nei aš jiems, be to, manęs buvo prašoma paskolinti pinigų, aš atsisakiau.“
Verslininkas taip pat prisipažino, kad jo asmeninis vairuotojas, kaip ir žmona, gaudavo pakankamai gerą atlyginimą – transporto vadybininku dirbusiam D. Šulskiui buvo mokamas komercijos vadybininko atlyginimas.
„Jų algos buvo adekvačios, mano sąžinė dėl to rami, netgi tada, kai jie buvo atleisti, išeitinės kompensacijos, kurias jie gavo, sakykime, buvo gerokai didesnės“, – kalbėjo I. Staškevičius.
Pasak jo, sutuoktiniai buvo įspėti, kad jis dėl turto prievartavimo ir grasinimų paviešinti asmeninio pobūdžio informaciją gali kreiptis į teisėsaugą, tačiau net ir tai Šulskių esą nesustabdė.
„Yra byloje užfiksuotas tiesioginis įspėjimas, kad tu darai sunkų nusikaltimą, mes ateityje negalėsime susitarti, ar jūs galvojate, ką darote“, – sakė I. Staškevičius.
Jis pripažino, kad pas notarą buvo pasirašęs 300 tūkst. Eur dovanojimo sutartį, o vėliau pinigus pervedęs per banką. „Aš buvau įbaugintas“, – paklaustas, kodėl sumokėjo pinigus, sakė I. Staškevičius.
Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiąja pripažinta dabar jau buvusi prekybos centrų „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Už tai, kad nebūtų paviešinta asmeninė informacija, galinti ją sukompromituoti, dabar jau buvęs itin artimas jos draugas Andrius Dambrauskas pareikalavo sumokėti 18 tūkstančių eurų. „Norėčiau, jog kiekviena moteris žinotų, kad kartais linksmi vaikinai nebūtinai yra tokie, kokiais dedasi“, – šiandien sako K. Meidė.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad A. Dambrauskas jam inkriminuojamas veikas, įtariama, padarė nuo praėjusių metų balandžio 24 iki gegužės 14 dienos – iki tol vyras palaikė draugiškus santykius su K. Meide. Tačiau konfliktas tarp jų esą įvyko tuomet, kai K. Meidė atsisakė patenkinti savo draugo prašymą – įdarbinti „Maximos“ apsaugos vadovu, nors tuo metu kaip tik buvo atsilaisvinusi ši vieta. Siekdamas paveikti K. Meidę, A. Dambrauskas jai siuntė dviprasmiškus elektroninius laiškus ir grasino paviešinti ją sukompromituoti galinčią filmuotą medžiagą. Dviprasmiški laiškai buvo išsiųsti ir į „Maximą“ bei generalinės direktorės kolegoms.
O vėliau, gegužės 14 d. vakare A. Dambrauskas susitiko su K. Meide ir šio susitikimo metu parodė filmuotos medžiagos fragmentus, o kad visas kompromituojantis vaizdo įrašas nebūtų viešai išplatintas, anot baudžiamosios bylos duomenų, vyras iš „Maximos“ generalinės direktorės pareikalavo 18 tūkst. Eur. Be to, įtariama, jis pateikė ultimatumą – iki vidurnakčio K. Meidė į jo banko sąskaitą turi pervesti 500 Eur.
Moteris tokiam reikalavimui pakluso – beveik prieš vidurnaktį atliko bankinį pavedimą. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, taip pasielgė tik dėl to, kad būtų užfiksuotas pinigų pervedimas – kitą rytą, kai pinigai buvo A. Dambrausko sąskaitoje, į jo namus pasibeldė policijos pareigūnai.