Kaimynystėje ruošiasi statyti tikrą monstrą
DELFI bendravo su kaimo gyventojais. Jie dar visai neseniai sužinoję apie verslininko ir savivaldybės planus puolė gilintis į situaciją ir aiškintis, ką iš tiesų ketinama statyti šalia jų namų.
Vietiniai su žurnalistais pasidalino nuogąstavimais, kad savivaldybėje galbūt buvo sufalsifikuoti jų sutikimai, nes esą nė vienas kaimo gyventojas nėra davęs sutikimo pramoninio objekto statyboms Klevinėms kaime.
DELFI ėmusis aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad Klevinės kaime, Sūkurio g. 2, ketinama statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Ir gyventojams nieko nežinant statytojui palankūs sprendimai skinasi kelią žaibišku greičiu.
Pagal detalųjį planą sklypas yra gyvenamojoje teritorijoje. Aplink nėra jokių pramonės objektų – vien gyvenamieji namai. Šią gyvenvietę pamėgę naujakuriai dėl ypatingai gražios gamtos – šalia yra didelis miškas ir unikali pelkė.
Registrų centro duomenimis, sklypas, kuriame planuojamos statybos, priklauso Valdui Želniai ir jo sutuoktinei Jūratei Želnienei.
Įdomu tai, kad šis sklypas yra labai mažas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad jis tesudaro 11,17 aro.
Tačiau sklypo užstatymo tankumas gerokai didesnis nei greta esančių sklypų – 48,7 proc. Kaip ir užstatymo intensyvumas – 0,56.
Projekte nurodoma, kad pastate planuojama įrengti ne tik sandėliavimui skirtas patalpas, bet ir administracines patalpas. Tačiau jos užimtų gerokai mažiau vietos nei sandėliavimo patalpos.
Be to, projekte rašoma, kad pastato bendras plotas – 622,58 kvadratiniai metrai, pastato tūris – 4000 kubinių metrų. Numatomas aukštis – 8,30 metro.
Svarbu ir tai, kad šiaurinėje ir rytinėje pusėse numatomos pasikrovimo/iškrovimo rampos. Tai reiškia, kad prie šio pastato važinės sunkvežimiai, atveždami ir išveždami tam tikrą produkciją.
Mįslingai pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas
Klevinės kaime ruošiamasi statyti pramoninį objektą, tačiau pagrindinė daikto naudojimo paskirtis to daryti neleido. Ir čia Marijos Rekst vadovaujama Vilniaus rajono savivaldybė surado būdą, kaip uždegti žalią šviesą planuojamoms statyboms.
Aplinkinių sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, kad pradėtų veikti sandėlis, reikėjo korekcijų.
Administracijos direktorius nutarė savo įsakymu padaryti korekciją, nors, teisininkų nuomone, su kuriais konsultavosi DELFI žurnalistai, šiuo atveju reikėjo keisti detalųjį planą.
Tiesa, detaliojo plano keitimas užtruktų ilgiau, nes sprendimą turėtų priimti rajono taryba. Ilgesnės ir plano korekcijos procedūros.
DELFI Vilniaus rajono savivaldybės paklausė, kodėl nebuvo keistas detalusis planas, tačiau savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič į šį klausimą konkrečiai neatsakė. Tik dar kartą pakartojo jau žinomą informaciją, kad teritorijos naudojimo būdą pakeitė administracijos direktorius.
„Savivaldybės teritorijos planavimo organizatorius pagal Teritorijų planavimo įstatymo 1 str. 34 p. Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. 6 str. 2 d. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Konkrečiu atveju teritorijos naudojimo būdas buvo pakeistas administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, - sakė J. Gulbinovič.
Net dar kartą paklausus, kodėl rajono tarybos nebuvo keistas detalusis planas, ji tik pakartoto tą patį, kad korekcijas padarė administracijos direktorius.
Taip pat ji paminėjo, kad Žemės paskirtį pakeitė Nacionalinė žemės tarnyba dar 2016 metais.
„Žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalintas ir pakeista žemės paskirtis į kitą 2016 metais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu. Konkretaus sklypo teritorijos naudojimo būdas pakeistas į pramonės ir sandėliavimo – 2018 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu”, - aiškino savivaldybės atstovė.
Vis dėlto DELFI rado ankstesnį Valstybinės teritorijų planavo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, kad keičiant žemės paskirtį turėtų būti rengiami detalieji planai: „Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 77-2975; 2009, Nr. 159-7205) 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti, rengiami detalieji planai. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364) (toliau – Taisyklės) 27.1.1 punktą detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus”, - teigiama viešai pasiekiamame išaiškinime.
Savivaldybė sako, kad su gyventojais nieko derinti nereikia
Kad ir kaip būtų, vietos gyventojai sakė, kad tiek keičiant žemės paskirtį, tiek naudojimo būdą, su jais niekas derinta nebuvo ir apie šias procedūras jie esą nieko nežino. Kad parengtas statybos projektas, gyventojai teigia irgi nieko nežinoję. Jie netgi įtaria, kad sutikimai gali būti sufalsifikuoti.
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė turi paaiškinimą. Ji įsitikinusi, kad gyventojų sutikimo nereikia. „Pažymime, kad vietos gyventojų sutikimas nėra privalomas, jeigu yra laikomasi nustatyto statybos reglamentu pastato atstumo nuo sklypo ribos”, - aiškino J. Gulbinovič.
DELFI klausė, ką numatoma sandėliuoti planuojame statyti sandėlyje, tačiau savivaldybė tai linkusi laikyti paslaptyje. „Privaloma nurodyti tais atvejais, kai numatoma sandėliuoti pavojingas medžiagas ar atliekas, šiukšles ar radioaktyvaus turinio bei sprogstamąsias medžiagas, banko pinigus ar ginklus”, - teatsakė savivaldybės atstovė.
Taip pat ji neatsakė į žurnalistų klausimą, koks atstumas nuo numatomo statinio iki artimiausių kaimynų sklypų. Atsakydama į šį klausimą, ji tik pasakė, kad statinio aukštis – 8,3 metro.
Be to, savivaldybės atstovė yra įsitikinusi, kad šiam objektui nereikia parengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Šiame sklype, palyginti su kaimyniniais, gerokai didesnis užstatymo intensyvumas ir tankumas. Ar buvo įvertinta, kaip tai paveiks kaimyninių namų gyventojų kokybę? Tokį klausimą uždavėme savivaldybės atstovei. Tačiau nuo tikslaus atsakymo ji ir vėl išsisuko. Valdininkė atsiuntė atsakymą, kuris su klausimu nėra susijęs.
„Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ Statytojas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, taip pat reikalingi nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama”, - dėstė J. Gulbinovič.
Apie šį atvejį informaciją perdavėme Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Į redakcijos pašto dėžutę atkeliavo informacija, kad bus pradėtas tyrimas, kurio metu bus aiškinamasi, ar teisėtai pakeisti teritorijų planavimo dokumentai.
Ar nepasikartos Alytaus situacija?
Matydami, kaip Alytuje pramoniniame pastate kilo milžiniškas gaisras, vietos gyventojai nerimauja, ar naujasis pastatas gaisro atveju neužsiliepsnos it fakelas. Ir kaip nelaimės atveju būtų užtikrinamas gyventojų ir jų turto saugumas.
Gaisro akivaizdoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguota vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė aiškino, kad didelė klaida gyvenvietėse leisti veiklą vykdyti pramoniniams objektams, kurie gaisro atveju tampa tikru nuodų katilu.
Tačiau tai pačiai politinei jėgai atstovaujanti Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst, regis, turi visai kitą poziciją. Jos atstovė J. Gulbinovič perdavė, kad savivaldybė vadovaujasi statytojo informacija ir iškėlė hipotezę, kad naujose įmonėse turėtų būti pasirūpinta priešgaisrine sauga. Tačiau ar pasirūpinta šiuo atveju, ji neatsakė.
„Kaip informavo statytojas, jų įmonė prekiauja profesionalia restoranų įranga, tiekia įrenginiams atsargines dalis, atlieka įrangos pritaikymą klientų patalpose. Alytaus įmonėje užsidegė saugomi dideli kiekiai automobilių padangų. Kaip įprasta, perspektyvios įmonės įdiegia priešgaisrinę signalizaciją, įrengia dūmų detektorius ir planuoja automatinius sprinklerinius ar drenčerinius įrenginius gaisro gesinimui”, - aiškino J. Gulbinovič.
Ar naujojo pastato priešgaisrinė sauga iš tiesų patikima, DELFI paklausė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, tačiau atsakymo taip ir nepavyko gauti.
Statybos leidimo kol kas išduoti negali
Vis dėlto Vilniaus rajono savivaldybė prieš išduodama statybos leidimą dar turės pereiti vieną filtrą. Projektą privalės suderinti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vilniaus departamento atstovas Darius Karmaza teigė, kad kol kas centro specialistai iš savivaldybės jokių žinių nėra gavę.
„Informuojame, kad prieš gaunant statybos leidimą sandėlio statybai, techninis projektas privalės būti pagal kompetenciją patikrintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Atkreipiame dėmesį, kad NVSC, kaip projektą privalantis patikrinti subjektas, projektavimo dokumentų vertinimą atlieka tik gavęs per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) pranešimą apie prievolę pagal kompetenciją patikrinti statybos projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams ir statybos projektų sprendinių atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams vertina pagal techninio projekto rengėjo pateiktus duomenis IS „Infostatyba“, - dėstė D. Karmaza.
DELFI turėjo nemažai klausimų sandėliavimo paskirties pastato architektui Laurui Paulauskui. Tačiau jis į klausimus neatsakė, apsiribojo tik labai trumpa žinute: „Sklypai suformuoti „žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu" ne detaliuoju planu, kurį tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Čia skirtingos procedūros.”
Verslininkas nesuprato, ko nori žurnalistai
Nekalbus buvo ir naujojo statinio statytojas verslininkas V. Želnia. Su DELFI žurnalistais jis bendravo ganėtinai įžūliu tonu. Išgirdęs klausimus, iš karto paklausė, kas yra žiniasklaidos priemonės vadovas ir ketino su juo susisiekti.
Sužinojęs, kad DELFI domisi jo statybomis, V. Želnia paklausė: „O prie ko čia jūs?” Atsakius, kad žiniasklaida turi teisę imtis temų, kurios žurnalistams atrodo svarbios, V. Želnia atkirto: „Jūs čia norit sensaciją sukelti? Toks solidus portalas, ar jums ne gėda?”
Į nė vieną klausimą jis taip ir neatsakė, tik nukirto, kad jo statomas pastatas nėra sandėlis. Uždavus konkretų klausimą, jis sakė: Į„ klausimą neatsakysiu. Kas jūsų vadovas?” Taip pokalbį pabaigė sandėliavimo paskirties pastatą Klevinės kaime besiruošiantis statyti V. Želnia.
DELFI pasidomėjo, kas yra šis verslininkas, kuris nemato reikalo visuomenei suteikti informacijos apie planuojamą statyti pastatą.
Jis vadovauja UAB „Rovabo”, kurios savininkė yra sutuoktinė J. Želnienė. 2018 metais šios įmonės pardavimo pajamos siekė 2226932 Eur, 2017 metais – 1842477 Eur. Tuo metu grynasis pelnas pernai siekė 84261 Eur, 2017 metais – 28584 Eur.
Taip pat V. Želnia iki 2009 metų vadovavo įmonei „MBR parduotuvių ir restoranų įranga”. Jis yra šios įmonės akcininkas, valdantis pagrindinį akcijų paketą.
Pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 969361 Eur, 2017 metais – 772856 Eur. Grynasis pelnas 2018 metais buvo 25871 Eur, 2017 metais įmonė patyrė 14892 Eur nuostolį.