Ketvirtą kadenciją Seime dirbantis M. Bastys, pasak saugumo, turi nederamų artimų ryšių su Rusijos verslininkais ir lobistais, Rusijos interesų gynėjais ir propaguotojais, taip pat Lietuvos kriminaliniu pasauliu.
Socialdemokratas paskelbė kreipsiąsis į Generalinę prokuratūrą, kad išsiaiškintų, ar jo veikla pažeidė Lietuvos įstatymus.
Bet juk niekas M. Basčio nekaltina pažeidus įstatymus, tiesiog konstatuoja, jog dėl savo ryšių jis tapo pats pažeidžiamas, todėl negali dirbti su valstybės paslaptimis.
2016 metų lapkritį ketvirtą kartą Seime prisiekęs socialdemokratas M. Bastys ginasi, kad šios priesaikos nesulaužė, nusikaltimų nepadarė.
Valstybės saugumas teigia, kad M. Bastį sieja asmeniniai ryšiai su lietuvių kilmės Rusijos televizijos žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, kuris dirba propagandinėje RTR televizijoje.
Jo vedamose laidose apie Lietuvą dažnai skleidžiama neigiama ir klaidinanti informacija
Lietuvos pareigūnų duomenimis, M. Bastys su E. Mackevičiumi susipažino prieš penkerius metus, kone kiekvieną vasarą susitinka Palangoje „Auskos“ viešbutyje vykstančiame festivalyje „Atvira jūra“.
Renginį organizuoja Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Stanislavas Tichonovas.
Per festivalį į uždarus renginius kviečiami Lietuvos politikai, žurnalistai ir verslininkai.
Šiuose renginiuose dalyvavo ir M. Bastys bei E. Mackevičius. VSD mano, kad dėl šių ryšių M. Bastys yra pažeidžiamas.
VSD vertinimu, pavojų valstybės paslapčių saugumui kelia ir M. Basčio ryšiai su „Dujotekanoje“ dirbančiu Piotru Vojeika.
Šis esą prašė M. Basčio paramos sprendžiant „Dujotekanos“ bei su ja siejamos Kauno termofikacinės elektrinės problemas.
2013-aisiais M. Bastys prašė paremti savo pažįstamus, o P. Vojeika patvirtino, kad „pinigai į jo nurodytą sąskaitą bus pervesti artimiausiu metu“.
P. Vojeika – dirbo KGB pirmosios žvalgybos valdyboje, palaiko ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Saugumo išvadoje rašoma, kad M. Bastys maždaug dešimtmetį palaiko artimus ryšius su Lietuvos piliečiu Jevgenijumi Kostinu.
J. Kostino tėvas – KGB karininkas, brolis Aleksejus Kostinas – Rusijos federalinės saugumo tarnybos karininkas.
„Taip, aš pažįstu profesorių Kostiną. Jis yra dirbęs Vilniaus universitete. Aš jį pažįstu būtent kaip akademinės visuomenės atstovą. Taip, jis yra kalbėjęs kaip Lietuvos pilietis, norintis kurti akademiją“, – sakė Seimo LSDP frakcijos narys M. Bastys.
Tarptautinės Baltijos akademijos rektoriumi J. Kostinas tapo 2003-aisiais.
Ši mokslo įstaiga buvo Rygoje veikiančio Baltijos rusų instituto filialas.
Šių įstaigų veiklą finansavo Rusijos tėvynainių organizacija, Maskvos vyriausybė.
Anot ekspertų, akademijoje buvo dėstoma pagal ideologizuotas Rusijos programas.
Maskva siekė, kad studijuotų kuo daugiau su valstybės paslaptimis dirbančių asmenų.
Pareigūnams buvo taikomos nuolaidos, o kai kuriems tuometis Maskvos meras J. Lužkovas skyrė 400 dolerių stipendijas. Kilus skandalui, Baltijos rusų institutas Lietuvoje uždarytas.
Anot VSD, J. Kostinas tapo „Rosatom“ lobistu, rūpinosi Baltarusijos atominės elektrinės įvaizdžiu.
VSD išvadoje teigiama, kad M. Bastys J. Kostino prašymu 2013-ųjų vasarį atvedė „Rosatom“ padalinio „Rusatom Overseas“ direktorių Rytų Europai Aleksandrą Merteną pas tuometį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą.
M. Bastys tikina, kad jis rūpinosi Ignalinos atominės uždarymu.
„Buvo pristabdytas Ignalinos AE uždarymo klausimas, mūsų visiems mokesčių mokėtojams tai grėsė labai didelėmis sumomis. Tai aš kaip tik inicijavau susitikimą, kad tie klausimai būtų sprendžiami tinkamai, kad Lietuvos valstybė neturėtų savo lėšomis uždarinėti AE“, – sakė M. Bastys.
Neaišku kaip „Rosatomo“ atstovas galėjo padėti spręsti Lietuvoje uždaromos atominės finansavimo ES lėšomis problemą.
Negana to, V. Gedvilas pripažino, kad A. Mertenas kalbėjo ne vien apie „Rosatomo“ bendrovės „Nukem“ vykdomus projektus Ignalinos atominėje.
„Jie pasakė, kad statys atominę elektrinę Baltarusijoje ir Kaliningrade, paklausė dėl mūsų galimybių, tai sakiau, kad mes svarstom dėl atominės energetikos ateities“, – dar 2013 metų vasario 23 dieną sakė tuometinis Seimo pirmininkas V. Gedvilas.
2013-ųjų vasarį, kai M. Bastys organizavo „Rosatomo“ atstovams susitikimus su aukščiausia Lietuvos vadovybe, Maskvoje ir Minske buvo apsispręsta Rusijos gamykloje pradėti gaminti Baltarusijos atominei skirtus reaktorius.
Šią savaitę, kai Saugumo departamentas pateikė neigiamą išvadą dėl M. Basčio galimybių susipažinti su valstybės paslaptimis, Seimo opozicija pažadėjo apkaltą, o socialdemokratai ėmė piktintis, kad išvada dėl partijos bičiulio tapo vieša.
„Praeitos kadencijos Seimas yra priėmęs įstatymą ir pareikalavo, kad informacija apie asmenį, kuris kreipiasi dėl leidimo dirbti su dokumentais „slaptai“, būtų vieša“, – sakė VSD vadovas Darius Jauniškis.
Vienas iš kandidatų į socialdemokratų partijos pirmininko postą Gintautas Paluckas apgailestauja, kad dėl M. Basčio susidariusi situacija pakenks ir taip jau įvairių skandalų iškamuotai partijai: „Aš manau, kad tai tikrai nepridės populiarumo ir nepridės reitingo balų, nes minimi galimi ryšiai su Rusijos ar buvusiais specialiaisiais agentais ar kažkokiomis neaiškiomis verslo struktūromis garbės tikrai nedaro.“
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, jei M. Bastys paprašytų jo patarimo, siūlytų prisiminti kito partijos bičiulio Vytenio Andriukaičio sprendimą panašioje situacijoje: „Aš tą ir patarčiau – paimti Vytenio pavyzdį, nes ta istorija nesibaigs taip paprastai. Mus visa laiką kritikuos. Kiekvienas turim įvertinti, ką mes savo partijai duodam arba atimam. Bet jis matyt, galvoja kitaip.“
Penktadienį M. Bastys susitiko su VSD vadovu, tačiau ką išgirdo D. Jauniškio kabinete, atskleisti nepanoro.
Mūsų šaltiniai socialdemokratų partijoje sako, kad artimiausiame partijos valdybos posėdyje planuojama kelti M. Basčio suspendavimo partijoje klausimą.