Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose E. Macronas, pirminiais duomenimis, surinko 58,6 proc. balsų balsų ir įveikė kraštutinių dešiniųjų kandidatę M. Le Pen, gavusią 41,4 proc. rinkėjų balsų.
E. Macroną su pergale pasveikino įvairių pasaulio valstybių lyderiai – jis tapo pirmuoju perrinktu šalies vadovu nuo 2002 metų, kai tai pavyko pasiekti Jacques'ui Chiracui. Dar anksčiau tai buvo pavykę tik Fransua Miteranui.
Išryškėjo prancūzų nepasitenkinimas esama padėtimi: laukia dar vieni rinkimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Delfi komentuodamas rinkimų Prancūzijoje rezultatą, pastebėjo, kad europiečiai suskubo sveikinti E. Macroną, džiaugdamiesi, jog pavyko išvengti rizikingo scenarijaus, jei rinkimus būtų laimėjusi M. Le Pen.
„Turbūt tokia yra džiaugsmo priežastis, nes nemažai rinkėjų, atrodo, balsavo labiau prieš M. Le Pen nei už E. Macroną. Taip pat nemaža dalis apskritai neatėjo į antrą rinkimų turą – regis, apie 28 proc., kas yra didelis skaičius, lyginant su aktyvumu pastaraisiais dešimtmečiais“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Apklausų organizacijų skaičiavimais, sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė tik 72 proc., o tai yra žemiausias rodiklis per visus prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 metų. Atidavę tuščius balsalapius 6,35 proc. rinkėjų nebalsavo nė už vieną iš kandidatų, o 2,25 proc. savo biuletenius sugadino.
„Visa tai bei pirmojo turo rezultatai, kai beveik 60 proc. balsų surinko kandidatai, apibūdinami kaip kraštutinės dešinės arba kraštutinės kairės, rodo, kad Prancūzijoje tarp rinkėjų gana stipriai paplitęs nepasitenkinimas esama ekonomine, socialine padėtimi“, – įvertino VU TSPMI profesorius.
Jo teigimu, E. Macrono kalbos, pasakytos pergalei paminėti metu, akcentai rodo, kad politikas tai supranta.
„Kiek jam pavyks sumažinti tą nepasitenkinimą tuo pačiu neatsisakant savo ankstesnių planų – įgyvendinti pensijų ir kitas viešojo sektoriaus reformas Prancūzijoje – yra turbūt pagrindinis klausimas“, – akcentavo R. Vilpišauskas.
Tai, pasak jo, parodys birželio mėnesį vyksiantys parlamento rinkimai.
„Jie bus svarbūs būtent praktinio konkrečių tolesnių reformų įgyvendinimo požiūriu, nes jeigu juose visgi E. Macrono partija praras dabar turimą daugumą, žinoma, tai nebus naujas dalykas – ta vadinamoji kohabitacija yra gana įprastas reiškinys Prancūzijos politikoje, bet tai turėtų smarkiai komplikuoti E. Macrono idėjų praktinį įgyvendinimą“, – paaiškino politologas.
Panašiai kalbėjo ir VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius. Europa, anot jo, iš dalies gali atsipūsti.
„Nepaisant to, kad daugelis žmonių nemėgsta E. Macrono ir mano, kad jis per daug arogantiškas, jie balsavo už jį, nes nenorėjo balsuoti už M. Le Pen. Jei būtų ji laimėjusi arba pasirodžiusi geriau, aš manau, kad būtų didesnė tikimybė, jog jos partija dar geriau pasirodytų ir parlamento rinkimuose“, – komentavo ekspertas.
M. Le Pen, K. Girniaus vertinimu, gavo mažiau balsų nei tikėjosi jos rinkėjai ir tai apsunkins politikės pastangas laimėti didesnį mandatų skaičių parlamente. Visgi, kaip akcentavo politologas, E. Macronas vis tiek gali prarasti parlamento daugumą.
„Aš manau, kad tai reali galimybė. Prieš penkerius metus buvo stebuklas, visos kitos partijos buvo demoralizuotos, o dabar per tuos penkerius metus Macronas savo sprendimais supykdė nemažai žmonių – jo priešų skaičius yra stipriai padidėjęs. Prieš 5 metus jis galėjo prisistatyti kaip nežinomas galimas išgelbėtojas, o dabar žmonės apie jį turi labai stiprias nuomones“, – paaiškino K. Girnius.
Be to, VU TSPMI ekspertas atkreipė dėmesį, kad kraštutinių radikalų yra tiek kairėje, tiek dešinėje, tad prancūzai turi pasirinkimų.
„Kairieji radikalai labai aiškiai pasakė, kad negalite balsuoti už M. Le Pen, bet jie turėtų surinkti nemažai balsų parlamento rinkimuose. Juk prezidento rinkimuose jų vėliavnešys Jeanas Lucas-Melenchonas surinko 22 proc. balsų. Prancūzijoje tradicinis nuosaikusis centras yra ryškiai sumažėjęs per pastarąjį dešimtmetį“, – akcentavo politologas.
K. Girnius paaiškino, kad po šių rinkimų elektoratas pergalvos, kurią partiją palaikyti parlamento rinkimuose.
„Čia bus labai įdomu, bet aš labai nustebčiau, jei Macronas laimėtų daugumą. Ta kohabitacija yra įprasta Prancūzijoje – tą turėjo Chiracas, Mitterrandas, kai prezidentas vienos partijos, o parlamentas kitos, bet reikia prisiminti, kad Prancūzijos prezidento galios yra tikrai ypatingos: jis gali diktuoti nemažai sąlygų parlamentui ir paskirti premjerą, nors negali pašalinti iš pareigų“, – sakė politologas.
R. Vilpišauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad daug dalykų priklausys nuo to, kokia apskritai bus naujos kadencijos Prancūzijos parlamento sudėtis.
„Jei remtumės pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatais, tai ji gali būti labai marga. Tai gali, viena vertus, palengvinti prezidento galimybes susitarti, bet, kita vertus, gali apskritai apsunkinti teisėkūros procesą Prancūzijoje bei dar labiau padidinti gyventojų nepasitenkinimą, o dėl jo turbūt vėl labiausiai atsakingu bus laikomas prezidentas“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Retorika Europos atžvilgiu gali tapti atsargesnė
R. Vilpišauskas pastebėjo, kad Prancūzijos užsienio politika neretai būdavo kritiškai vertinama iš Lietuvos pozicijų.
„Jei mes vertintume Lietuvos interesų požiūriu, tai, žinoma, išvengta blogesnio scenarijaus, bet prezidento rinkimų eiga ir rezultatai, manau, pastūmės E. Macroną labiau link tų pozicijų, kurios gali būti dar labiau kritiškai vertinamos Vilniuje tiek svarstant sankcijų Rusijai klausimus, tiek, kiek tai susiję su galimu dar didesniu kuro pabrangimu Europoje“, – pažymėjo pašnekovas.
Jo teigimu, tikėtina, kad E. Macronas dabar atsargiau vertins galimą rusiškų naftos išteklių embargą, nes tai labai paveiktų kuro kainas, dėl kurių Prancūzijoje netrūko protestų. Taip pat, pasak R. Vilpišausko, gali būti, kad E. Macronas, įvertindamas M. Le Pen akcentuotus aspektus, atsargiau kalbės ir apie transatlantinius santykius bei tarptautinės prekybos susitarimus.
„Dar vienas svarbus dalykas, kur irgi Prancūzijos atsargumas turbūt dar sustiprės ir kuris svarbus Lietuvai, tai būsimoji ES plėtra bei Ukrainos narystės perspektyvos klausimas. Nors E. Macrono perrinkimas apsaugo nuo dar blogesnio scenarijaus, nes būtų tikėtina, kad M. Le Pen apskritai vetuotų net ir narystės pažadą Ukrainai, bet visgi pats derybų pradžios ir pasirengimo tolesnei ES plėtrai procesas turbūt taps dar sudėtingesnis“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
Kalbėdamas apie europiečių viltis dėl bendro sutarimo, VU TSPMI politologas K. Girnius pažymėjo, kad, jo nuomone, E. Macronas yra rimčiausias politikas Europoje, tačiau tikėtis išskirtinių pokyčių nereikėtų.
„Jis turi savo viziją, kuri skiriasi nuo kitų ir nėra visiškai priklausoma nuo Amerikos. Aš manau, kad tai sveikas dalykas. Jo įtaka bus didelė, bet nereikia laukti stebuklų. Vargu, ar jis įtikins Vokietiją atsisakyti dujų. Nemanau, kad Macronas ir per daug to reikalaus“, – sakė K. Girnius.
Visgi, pasak jo, E. Macronas yra pasiryžęs veikti kitaip.
„Prisiminkime, kad artėjant krizei Ukrainoje, jis labai dažnai kalbėjo su Putinu, bandė jį paveikti, skirtingai, pavyzdžiui, nuo lietuvių politikų, raginančių Putiną izoliuoti. Aš manau, kad E. Macronas turi savo nuomonę, ja pasitiki ir jis bus aktyvus. (…) Ta prasme jis yra aktyviausias Europos politikas“, – pažymėjo politologas K. Girnius..
Ryškus nusivylimas tradicinėmis partijomis
Abu politologai pastebėjo, kad Prancūzijoje jaučiamas stiprus nusivylimas sisteminėmis, tradicinėmis partijomis.
„Pirmame ture socialistų partijos kandidatė gavo apskritai labai mažai balsų, taip pat labai smarkiai, lyginant su 2017 metų rinkimų rezultatais, nukrito ir respublikonų kandidatės populiarumas. Abi kandidatės net nepasiekė tos ribos, nuo kurios iš valstybės biudžeto yra padengiamos rinkimų kampanijos išlaidos. Tai iš tiesų yra, galima sakyti, katastrofiškas šioms partijoms pasirodymas“, – Delfi komentavo R. Vilpišauskas.
Tai, pasak jo, rodo, kad Prancūzijoje politikai ir visuomenė vis labiau poliarizuojasi bei auga kraštutinių pažiūrų populiarumas.
„Tiesa, skirtingai nei JAV, M. Le Pen ir pirmojo turo metu kandidatavę kitų partijų atstovai iškart pripažino savo pralaimėjimą. Čia matome gana svarbų skirtumą, lyginant su Donaldu Trumpu ir tai rodo, kad Prancūzijoje demokratinės institucijos yra tvirtos.
Tai geras ženklas, bet, kita vertus, remiantis tuo, kas vyksta JAV ir kaip tas vidinis susiskaldymas vis labiau riboja Amerikos užsienio politiką bei jos dalyvavimą sprendžiant pasaulio klausimus, įskaitant ir mums aktualius Europos saugumo reikalus, tikėtina, kad ta politinė poliarizacija Prancūzijoje gali vis labiau riboti šalies prezidento galimybes rodyti iniciatyvą, lyderystę, sprendžiant ES reikalus“, – teigė R. Vilpišauskas.
Kaip pastebėjo K. Girnius, seniai matoma tendencija, – kad prancūzai nemėgsta savo politikų.
„Tik du prezidentai buvo perrinkti antrai kadencijai. Pagrindinės partijos, kaip ir kadaise komunistų partija, kuri buvo galinga, ir socialistai, šiemet pirmame ture surinkę mažiau negu 2 proc., faktiškai yra išnykusios, tad tas politinis peizažas yra smarkiai pakitęs“, – įvertino pašnekovas.
Jis priminė ir faktą, kad prancūzai yra linkę demonstruoti savo nepasitenkinimą įvairiais politiniais sprendimais ar susiklosčiusia padėtimi protestuodami.
„Metus ar du ūkininkai labai smarkiai protestavo prieš padidėjusias benzino kainas ir turėjo platesnį palaikymą. Prancūzai turi kažkokias savo revoliucines tradicijas, kurios neišnykę per 200 metų“, – komentavo K. Girnius.