„Grasinti išrinktų pareigūnų saugumui nėra protestas. Tai – maištas, – trečiadienio pavakarę po 4 valandų Kapitolijaus apgulties pareiškė išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas. – Pasaulis stebi. Kaip ir daugybė kitų amerikiečių, esu sukrėstas ir nuliūdintas, kad mūsų valstybė, taip ilgai buvusi šviesos švyturys ir demokratijos viltis, pasiekė tokį tamsų momentą.“
Tai, kad po sausio 6-osios įvykių Kapitolijaus pastate Vašingtone, kurį šturmavo ir nusiaubė dabartinio prezidento rėmėjų minia, nuskambėjo žodis „maištas“, nėra atsitiktinumas. Jo svoris – didelis, ypač tokioje valstybėje, kaip JAV, kur į grėsmę valdžiai reaguojama kuo rimčiausiai.
Trumpui pratrūkus aktyvavo slaptą planą
Trečiadienį pirmą kartą po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro atakų buvo aktyvuotas Valdžios tęstinumo operacijų planas: dalis Kongreso narių evakuota į netoliese esančią „Fort McNairo“ bazę, skirtą atvejams, jei dėl branduolinio karo, teroristinės atakos ar kito panašaus įvykio metu aukščiausia šalies vadovybė sunaikinama ir iš anksto paskirti pareigūnai užtikrina valdžios perėmimo procesą.
Į dangų iš Merilande esančios oro pajėgų bazės skubiai pakilo orlaivis E-4B Nightwatch, o virš Vašingtono pasirodė ir kitas panašus lėktuvas – Boeing E-6 Mercury. Abiejų misijos šiek tiek skiriasi, tačiau abu skirti pasaulio pabaigos scenarijams ir veikia kaip skraidančios vadavietės, kuriose esantys kariškiai gali priimti lemtingus sprendimus dėl branduolinių ginklų panaudojimo arba siekiant užtikrinti valdžios tęstinumą.
Bet dar paradoksaliau tai, kad minią įkvėpęs Donaldas Trumpas buvo staiga atribotas nuo sprendimo priėmimų proceso. Neseniai jo paskirtas ir laikinai pareigas einantis JAV gynybos sekretorius Christopheris C. Milleris viešai informavo, kad pasitarus su JAV aukščiausia karine vadovybe, viceprezidentu Mike'u Pence'u, Atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi ir dar keliais senatoriais buvo priimtas sprendimas aktyvuoti Nacionalinę gvardiją.
Tačiau tokį sprendimą gali priimti tik JAV prezidentas, kuris, anot pranešimų, iš pradžių nenorėjo to daryti. Galiausiai D. Trumpą nuo ryšio su pasauliu atjungė ir socialiniai tinklai „Twitter“ bei „Facebook“ – iš pradžių jo pasipylę įrašai buvo žymimi kaip ginčytini, kurių net negalima pamėgti, komentuoti ar dalintis, bet galiausiai jie buvo ištrinti, o D. Trumpo paskyros suspenduotos.
Tokie sprendimai pakurstė kalbas, kad D. Trumpo elgesys ne šiaip privertė trauktis jo artimiausius bendražygius, pasigirdo spėlionių ir dėl prezidento būklės. 25-oji Konstitucijos pataisa numato, kad prezidentą galima nušalinti nuo pareigų, jei jis nesugeba jų eiti dėl sveikatos sutrikimų. O kol to oficialiai neįvyko, netrūko ir spėlionių dėl to, kas vadovauja šaliai. Mat prezidentas yra ne tik šalies lyderis, bet ir ginkluotųjų pajėgų vadas, vienintelis, galintis įsakyti panaudoti branduolinius ginklus.
„Ar Amerikos branduoliniai ginklai saugūs“, – toks Stanfordo universiteto mokslininko Asfandyaro Miro klausimas sukėlė nemenką diskusijų bangą „Twitter“, tačiau jis pats paaiškino, kad tai ne šiaip pasišaipymas iš JAV, kurios įprastai tokius klausimus adresuoja nestabilioms trečiojo pasaulio valstybėms bei jų maniakiškiems lyderiams. Mat žmogus, kuris ragino maištauti, dar dvi savaites gali priimti sprendimą panaudoti branduolinius ginklus.
Ir nors D. Trumpas jau prasidėjus chaosui Kongrese dar spėjo viešai paraginti žmones eiti namo, o vėliau pripažino pralaimėjimą rinkimuose, kalbų apie nesąžiningus, suklastotus rinkimus jis neatsisakė netgi po to, kai nuo jo pradėjo nusisukti net artimiausi bendražygiai.
Tad artimiausiomis savaitėmis dar gali laukti įvairių netikėtumų – nuo kai kurių demokratų raginimų nelaukiant J. Bideno inauguracijos surengti žaibišką apkaltą D. Trumpui iki maištininkų medžioklės ir pastarųjų keršto atsako.
Ragino sušaudyti prezidento kritikus
Išties, to, kas nutiko trečiadienio popietę, kai D. Trumpo šalininkai paklausė jo raginimų bei ugningų kalbų ir nukeliavę prie Kongreso prasiveržė pro ypač atlaidžiai iš pradžių reagavusius pareigūnus, ėmė siautėti JAV Senato salėje, iki šiol nepavyko padaryti niekam nuo 1814-ųjų, kai prieš JAV kariavę britai sudegino Vašingtoną, įskaitant ir tuomet tebestatomą Kapitolijų.
Šis JAV demokratijos simboliu vadinamas pastatas, kuriame šimtai senatorių ir Atstovų rūmų narių priima įstatymus, ne kartą buvo tapęs pasikėsinimo, sprogdinimų vieta, bet niekada – tokių įvykių, kokie sukrėtė JAV ir pasaulį šiomis dienomis. Dar šiurpiau, kad jie nebuvo netikėti.
„Didelis protestas sausio 6-ąją Vašingtone. Būkite ten, bus audringa“, – dar gruodžio 19-ąją ragino D. Trumpas savo „Twitter“ paskyroje. Internete susibūrę jo rėmėjai iš visos šalies gyvai aptarinėjo planus, ką veiks atvykę į Vašingtoną, – kas ginkluoti, kas nusiteikę pamokyti „išdavikus“ senatorius, jei šie išdrįstų balsuoti prieš D. Trumpą.
O pastarojo teisininkų komandoje dar praėjusią savaitę dirbęs Linas Woodas nesismulkino ir rašė, kad „teisingumo“ – areštų „už išdavystę“ – neišvengs net viceprezidentas M. Pence'as.
„Jis lauks teismo už išdavystę kalėjime ir jam grės egzekucija sušaudant. Jis yra bailys ir giedos kaip paukštelis, viską prisipažins“, – rašė vėliau atleistas D. Trumpo teisininkas. Jau trečiadienį, kai tapo aišku, kad ištikimiausiu prezidento rėmėju laikytas M. Pence'as nesileis spaudžiamas, D. Trumpas į šuns dienas išdėjo viceprezidentą, o prie Baltųjų rūmų susirinkusią minią patikino „niekada nepripažinsiantis pralaimėjimo“ ir paragino žygiuoti link Kongreso.
„Eisime Pensilvanijos aveniu link Kapitolijaus ir pabandysime suteikti mūsų respublikonams to išdidumo ir drąsos, kurios reikia perimti mūsų šalį“, – minią ragino D. Trumpas, jis žadėjo žygiuoti kartu, bet greitai spruko į Baltuosius rūmus, kai įaudrinti jo šalininkai patraukė link Kongreso. Čia jų ne tik nepavyko sustabdyti, bet ir paaiškėjo, kad prezidento rėmėjų tikslai galėjo būti kur kas ambicingesni, primenantys tikrą sukilimą ar teroro aktus.
Senato pastate maištininkai naudojo ašarines dujas, rastas mažiausiai vienas sprogmuo, keli D. Trumpo rėmėjai turėjo antrankius – tikėjosi į nelaisvę paimti vieną ar kelis neįtikusius senatorius.
Kitaip, nei prieš 200 metų, pastatas nebuvo padegtas, bet šį kartą jame žuvo 4 žmonės, jis buvo nusiaubtas, protestuotojams daužant duris, langus, landžiojant po senatorių darbo vietas, pavyzdžiui po Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi kabinetą, kur paliktame įjungtame kompiuteryje maištininkai galėjo skaityti jos laiškus su įslaptinta informacija.
Neonacių ir sąmokslo teoretikų šlovės valanda
Toks beprecedentis elgesys, teisės ekspertų teigimu, neliks be atsako, o federalinė valdžia į tokius nusikaltimus žiūri ypač rimtai. Pavyzdžiui, maištas – organizuotas mažiausiai kelių asmenų veiksmas prieš JAV valdžią, siekiant ją nuversti jėga arba jai priešintis, trukdyti priimti įstatymus pagal šalies kriminalinį kodeksą, – yra rimtas nusikaltimas, už kurį gali grėsti iki 20 metų kalėjimo.
Kita vertus, tokiems įvykiams tiesiog leista susiklostyti, o juose pirmaisiais smuikais griežė ne eiliniai protestuotojai ar atsitiktiniai D. Trumpo rėmėjai, bet radikalai – jiems maišto ir panašios idėjos, kurių įgyvendinimas yra ant įstatymų pažeidimų ribos, nesvetimos.
Simboliška, kad su maištininkais siejami JAV pilietinio karo laikai – 1861–1865. Dar simboliškiau, kad trečiadienį vienas iš D. Trumpo rėmėjų ramiai šmirinėjo po Senato pastatą su to karo metu JAV iššūkį metusių konfederatų vėliava – jis užfiksuotas Kongrese, šalia dviejų pilietinio karo veikėjų paveikslų: Charleso Sumnerio, senatoriaus, kuris protestavo prieš vergiją, ir viceprezidento Johno C. Calhouno, kuris buvo vergijos gynėjas ir vienas pilietinio karo architektų. Bet tarp maištininkų buvo ir dar baisesne simbolika pasipuošusių veikėjų.
Pavyzdžiui, vienas jų vaikščiojo išdidžiai pasipuošęs marškinėliais ant kurių puikavosi nacių simbolis – kaukuolė su kaulais ir užrašas „Camp Auchwitz“ – liūdnai pagarsėjusi nacių mirties stovykla Aušvice (Osvencime), kur buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, daugiausiai žydų.
Dar ryškesni ir šiuolaikinio pasipriešinimo veikėjai siautėjo posėdžių salėje. Pavyzdžiui, labiausiai išsiskyrė įspūdingai pasipuošęs Jake'as Angeli. Šis atvirai kraštutinių dešiniųjų pažiūras išsakantis ir su neonaciais Senate šmirinėjęs veikėjas yra apsiskelbęs „QAnon šamanu“ – „QAnon“ yra liūdnai pagarsėjęs sąmokslo teorijų šalininkų judėjimas, kurio pasekėjai siekia nuversti tariamos „Naujosios pasaulio tvarkos“ šeimininkus – pasaulio galingųjų elitą.
Ir jei ne vienerius metus šis judėjimas laikytas nepavojingų kvaištelėjusių sąmokslo teoretikų sambūriu, kurie savo frustracijas išlieja internete ar protestuodami gatvėse, tai trečiadienio įvykiai Kapitolijoje parodė, kad maištininkų priešakinėse linijose atsidūrę „QAnon“ veikėjai yra gerokai pavojingesni. Pastaraisiais metais rėmėjų gretas sutraukę prasimanymais apie tariamus pedofilų sąmokslus, „QAnon“ šalininkai ėmė vis aktyviau reikštis įvairiuose protestuose ir mėgavosi neakivaizdžiu D. Trumpo palaikymu.
„Jie prašys savo rėmėjų ignoruoti tai, ką matė savo akimis ir netgi tai, ką patys patyrė ar net įvykdė, ir tikėti alternatyvia realybę“, – teigė Vašingtono universiteto dėstytoja Kate Starbird, kuri yra dezinformacijos taktikų specialistė. Būtent alternatyvios realybės kūrimas – rinkimų rezultatų nepripažinimas, sąmokslų ieškojimas ir netgi buvusių D. Trumpo šalininkų demonizavimas vos tik šie nepakluso prezidento valiai imtis neteisėtų veiksmų tėra pradžia.
Ginklų nesudeda – tai tik pradžia
Ir nors pareigūnai bei Nacionalinė gvardija galiausiai išstūmė maištininkus iš Kongreso pastato, o Vašingtone buvo įvesta komendanto valanda, tikimybė, kad tuo viskas ir pasibaigs nėra didelė, turint omeny kelis veiksnius.
Vien tai, kad pareigūnai leido prasiveržti maištininkams pro jų gretas ir siautėti Kongrese kursto įvairiausias sąmokslo teorijas: nuo D. Trumpo šalininkų teorijų, kad esą iš tikrųjų Senate maištavo kairiųjų ekstremistų „Antifa“ grupuotė arba kad demokratų kontroliuojama vietos valdžia tyčia įsakė pareigūnams praleisti radikalius D. Trumpo rėmėjus ir taip sukompromituoti jo administraciją bei sutriuškinti argumentus dėl dar vieno balsų perskaičiavimo iki jo kritikų teiginių, kad D. Trumpas pasiryžęs panaudoti radikalus, juos sukurstyti pilietiniams neramumams ar net pilietiniam karui, kad būtų galima įvesti nepaprastąją padėtį ir išlaikyti valdžią.
Tai, kad galiausiai D. Trumpas pažadėjo „sklandų valdžios perdavimo procesą“ sausio 20-ąją, kai būtent ant Kapitolijaus laiptų turėtų vykti JAV prezidento J. Bideno inauguracija dar nereiškia, kad su tuo susitaikys jo radikalieji rėmėjai. Ypač po jo pareiškimų apie „pavogtus rinkimus“ ir nepritarimą jų rezultatams.
JAV žvalgybos tarnybos jau kurį laiką kraštutinių dešiniųjų ekstremistų keliamą pavojų vertina kaip rimtesnį už „Islamo valstybės“, „Al Qaeda“ ar kitų teroristinių grupuočių, kurios pastaruosius du dešimtmečius kėlė grėsmė amerikiečiams. Grėsmė, kad su savo garbinamo prezidento pralaimėjimu susitaikyti negalintys D. Trumpo šalininkai gali pradėti rezistenciją – rengti teroro aktus, nepaklusti valdžiai ir kitaip priešintis jau kurį laiką skambėjo ekspertų bendruomenėje.
Tačiau trečiadienio Kapitolijaus šturmas parodė, kad tai – ne tik įspėjimai: atvirų neonacių, sąmokslo teoretikų siautėjimas, palikti savadarbiai sprogmenys demokratų, respublikonų būstinėse bei Kongrese rodo, kad įsidrąsinę marginalai neketina sustoti net ir filmuojant kameroms ar atsidūrus prieš pareigūnus. Kita vertus, pačių pareigūnų elgesys sukėlė nemažai klausimų kodėl jie leido būtent tokiems radikalams prasmukti į Senatą. Į tai dar turės atsakyti tyrėjai.
Tuo metu D. Trumpo rėmėjai, kurie nusiaubė Kongresą neslėpė pasididžiavimo savo veiksmais ir pabrėžė, kad kova dar išties nesibaigė.