Daugeliui turbūt yra tekę matyti jos savanorius prekybos centruose, o, tikėtina, ir patiems paaukoti šiai organizacijai maisto produktų ar pinigų. Bendradarbiaudamas su keliais šimtais socialinių organizacijų visoje Lietuvoje, praėjusiais metais „Maisto bankas“ išdalino beveik 8 tūkst. tonų skurstantiems. Vis tik nedaugelis supranta, kad tokiam kiekiui maisto surinkti ir išdalinti reikia nemenkų resursų - o jų, deja, trūksta.
Galimybę veikti riboja infrastruktūros trūkumas
„Kasmet per „Maisto banką“ įvairūs maisto produktai pasiekia daugiau kaip 200 tūkst. skurstančių šalies gyventojų. Veikiame 74 Lietuvos miestuose bei miesteliuose ir turime virš tūkstančio savanorių komandą. Ir nors tai yra tikrai nemažai, tačiau dar daugiau maisto galėtų būti išdalinta nepasiturintiems Lietuvos gyventojams, jei ne ribotos mūsų logistikos ir infrastruktūros galimybės. Su turimais resursais, galima sakyti, pasiekiame maksimalų rezultatą, tačiau jis galėtų būti ir dar geresnis“, – sako „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Anot D. Žebrauskaitės, remiančių skurstančius maistu netrūksta – daug maisto paaukoja prekybos centrai, gamintojai, žemės ūkio bendrovės, taip pat ir gyventojai. Vis tik visus suaukojamus maisto produktus „Maisto bankas“ turi surinkti, išrūšiuoti, sandėliuoti ir perduoti nepasiturintiems Lietuvoje. Tam reikia žmogiškųjų išteklių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros. Deja, šioje srityje pagalbos, išskyrus savanorių darbą, organizacija sulaukia per mažai.
Maisto gavėjų skaičius galėtų išaugti ketvirtadaliu
„Vien mūsų turimų automobilių taisymas pernai atsiėjo maždaug 20 tūkst. eurų, o transporto priemonių turime ne tiek ir daug – tik dvylika. Automobiliai ir kita įranga dėvisi, ją reikia periodiškai atnaujinti, keisti. Taigi vien esamų paramos maistu apimčių išlaikymui reikia pakankamai didelių lėšų, o ką jau kalbėti apie turimų pajėgumų didinimą, kas visuomet yra siekiamybė“, – pranešime spaudai teigia sako D. Žebrauskaitė.
Anot didžiausios Lietuvoje labdaros organizacijos direktorės, „Maisto bankas“ nėra verslo organizacija, todėl neturi nei apyvartinių lėšų rezervų, nei galimybių pasiskolinti. Tai užkerta kelią labdaros tinklo plėtrai ir efektyvesnei veiklai. Net ir tik iš dalies padidinus „Maisto banko“ pajėgumus, paramos gavėjų skaičius per pora metų galėtų išaugti 25 proc.
„Žmonių, kuriems reikia paramos maistu, Lietuvoje yra tikrai daugiau nei šiuo metu mes galime pasiekti. Paradoksalu, tačiau ir pačios paramos maistu kiekis potencialiai yra kelis kartus didesnis, nei šiuo metu galime surinkti ir išdalinti. Šiuo metu neturime galimybės parsivežti maisto iš visų jį atiduoti galinčių parduotuvių ir sandėlių, nepasiekiame atokesnėse Lietuvos vietovėse skurdžiai gyvenančių šeimų“, – sako D. Žebrauskaitė.
Trūksta šaldytuvų ir kitos įrangos
Be to, pasak D. Žebrauskaitės, nors remtinus asmenis pasiekia nemažai kruopų ir kitos bakalėjos, taip pat duonos gaminių, vaisių ir daržovių – trūksta mitybiškai vertingiausių, baltymų turtingų mėsos, žuvies bei pieno produktų. Tokiai produkcijai sandėliuoti, tvarkyti ir transportuoti reikalinga speciali įranga – pramoniniai šaldytuvai, šaldikliai, tokio maisto gabenimui pritaikyti automobiliai. Deja, savomis jėgomis jų įsigyti „Maisto bankas“ nėra pajėgus.
„Norint, kad kuo daugiau nepasiturinčių žmonių kasdien pasiektų švieži maisto produktai, turime pagerinti turimų 5 sandėlių infrastruktūrą. Juose reikia tiek šaldymo, tiek ir paprastos sandėliavimo įrangos, be kurios nesame pajėgūs išdalinti daugiau maisto“, - problemas įvardijo D. Žebrauskaitė.
Vien savanorių neužtenka
„Tai, kad sugebame surinkti ir išdalinti tūkstančius tonų maisto produktų tiems žmonėms, kuriems jų reikia, didele dalimi yra mūsų savanorių nuopelnas. Didžiausių „Maisto banko“ vykdomų akcijų metu jų sutraukiame iki 8 tūkst. Jie padeda rengti maisto rinkimo akcijas, iškrauti ir pakrauti produktus sandėliuose, išdalinti paramą skurstantiems. Apie 10-15 proc. visų savanorių yra nuolatiniai pagalbininkai“, – pasakoja D. Žebrauskaitės.
Vis tik didžiausią darbą atlieka nuolatiniai „Maisto banko“ darbuotojai, kurie rūpinasi paramos administravimu ir koordinavimu, dirba sandėliuose, surenka maistą iš prekybos tinklų parduotuvių ir jį pristato organizacijoms, kurios išdalina skurstantiems. Šiuo metu komandą sudaro 32 nuolat organizacijoje dirbantys žmonės.
Nepaisant ribotų labdaros organizacijos resursų, D. Žebrauskaitė vis dar tiki, kad ilgainiui reikalingi maisto produktai galės pasiekti visus nepriteklius šalies gyventojus. Prie šio tikslo prisidės ir auganti paramos kultūra Lietuvoje, kuri paskatins vis didesnę dalį visuomenės ir verslo bendruomenės remti „Maisto banką“ ne tik maistu, bet ir pinigais.