M. Majauskas trečiadienį Seime užregistravo Notariato įstatymo pataisas, kuriomis siūloma didinti notarinių paslaugų prieinamumą ir konkurenciją Lietuvoje, taip pat įstatymo pataisomis siekiama nustatyti operatyvesnį viešų konkursų į laisvas notarų pareigas paskelbimą.
Įstatymo pataisas teikiantis konservatorius įsitikinęs, kad šiuo metu dėl griežtai reglamentuoto notarų skaičiaus ir notarinių paslaugų įkainių egzistuoja pernelyg maža konkurencija tarp notarų.
„Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 m. 244 notarų pajamos buvo 42,2 mln. eurų, tais metais idžiausias pajamas gavęs notaras deklaravo 1,2 mln. Eur pajamų, o dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 720 tūkst. Eur“, – M. Majausko teigimu, dėl neproporcingų notarų pajamų ir mažos konkurencijos, notarai nėra suinteresuoti taikyti mažesnius paslaugų įkainius netgi toms notarinėms paslaugoms, kurių įkainiams yra nustatytas atlygio intervalas.
„Dėl šios priežasties nukenčia vartotojai, kadangi jie yra priversti mokėti maksimalius įkainius už notarines paslaugas“, – sakė jis.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, šiuo metu Lietuvoje dirba 238 notarai, o jų skaičius buvo patvirtintas dar 2006 m. Teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama, kad notarų skaičius kaip reikiant padidėtų – jeigu būtų nustatyta, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje būtų ne didesnis kaip 10 tūkst. ir ne mažesnis kaip 7 tūkst., šalyje galėtų atsirasti nuo 40 iki 150 notarų. Šiuo metu vienas notaras savivaldybėje gali aptarnauti ne daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų.
M. Majauskas aiškino, kad pastaruoju metu pastebimas žymus nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus augimas, tačiau dėl sumažėjusio notarinių paslaugų prieinamumo gyventojai ir verslininkai yra priversti laukti, kol notarai teiksis juos priimti.
„Apklausus 65 notarų biurus visoje šalyje buvo nustatyta, kad šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose norint atlikti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį ar gauti notariškai patvirtintą sutikimą nepilnamečiui vaikui vykti į užsienį reikia laukti nuo 2 iki 3 savaičių, – sakė jis. – Registrų centro duomenimis, lyginant iki pandemijos pradžios sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių skaičių su 2021 m. pirmąjį pusmetį sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis, jų skaičius išaugo net 32 proc., tad drąsiai galima daryti išvadą, kad įvertinus ribotą konkurenciją, taikomus įkainius ir notarų gaunamas pajamas, šiuo metu teikiamų notarinių paslaugų pasiūla yra per maža, todėl ir yra tikslinga didinti notarinių paslaugų prieinamumą didinant notarų skaičių šalyje.“
Notariato įstatymo pataisomis taip pat siekiama nustatyti kuo operatyvesnį viešų konkursų į laisvas notarų pareigas paskelbimą: „Šiuo metu teisės aktuose nėra nustatyta kas kiek laiko turi būti atliekamas vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje įvertinimas bei per kiek laiko nuo poreikio dėl notarų skaičiaus mažinimo ar didinimo įvertinimo turi būti skelbiamas viešas konkursas laisvoms notarų pareigoms užimti.“
Pasak M. Majausko, dėl šių priežasčių vieši konkursai laisvoms notarų pareigoms užimti yra organizuojami pernelyg retai netgi tose savivaldybėse, kuriose yra poreikis didinti notarų skaičių.
„Kai notaras miršta arba sueina pensinis 70 metų amžius, Teisingumo ministerija turėtų skelbti naujus konkursus, tačiau jie nevyksta, nes nesugeba atsispirti notarų spaudimui“, – įsitikinęs jis.
Todėl, jeigu būtų pritarta įstatymo pataisoms, viešas konkursas laisvai notaro vietai užimti turėtų būti skelbiamas per tris mėnesius nuo tada, kai paaiškėja, jog vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje yra mažesnis nei nustatyta įstatyme. Be to, siekiama įpareigoti Teisingumo ministeriją kas metus atlikti vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus savivaldybėje įvertinimą.
Anot M. Majausko, nors notarų skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių savivaldybėje, tačiau taip pat būtina užtikrinti, kad mažose savivaldybėse dirbtų bent vienas notaras.
Jis neabejoja, kad siūlomos įstatymo pataisos gali sulaukti šiuo metu sėkmingai be didelės konkurencijos veikiančių notarų pasipiktinimo, tačiau pažymėjo, jog „labiau reikia bijoti nepatenkintų gyventojų, kurie ilgą laiką negauna kokybiškų paslaugų“.
Jeigu Seimas pritartų Notariato įstatymo pataisoms, jos galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip kitų metų liepą.
Delfi.lt primena, kad vasarą M. Majauskas taip pat pateikė pasiūlymą peržiūrėti notarų įkainius – jo teigimu, valstybė yra atsakinga už tai, kad notarams užtikrino „monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos“.
„Turintiems biurus didžiausiuose miestuose sudaromos prielaidos užsidirbti ir po milijoną eurų, – sakė jis. – Ir, kad maža nepasirodytų, notarų gautoms pajamoms dar pritaiko lengvatinius pajamų tarifus, jog jų sumokami mokesčiai būtų mažesni nei mediko ar mokytojo.“
Politiko teigimu, notarų paslaugų įkainiai neturi objetyvaus pagrindo, o tai jau yra konstatavusi tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė: „Iš tiesų trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl net už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams turi sumokėti po 400 ar 500 Eur.“
Savo ruožtu Teisingumo ministerija prieš mėnesį skelbė, kad taip pat planuoja didinti notarų skaičių – skelbiamas konkursas užimti 10 vietų.