Išklausęs ministro atsakymus, Seimas pirmiausia sudarė redakcinę komisiją, kuri teikė projektą pritarti ar nepritarti ministro atsakymams. Seimo komisija, balsais 7 prieš 4, pasiūlė pritarti K. Trečioko atsakymams.
Opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui paprašius pertraukos iki kito posėdžio ir Seimui tam pritarus, K. Trečioko likimas turėjo būti sprendžiamas vakariniame posėdyje.
Kadangi vakarinio posėdžio darbotvarkę sudarė opozicija, Seime kilo diskusijos, ar K. Trečioko klausimas ketvirtadienį iš viso gali būti svarstomas. Vis dėlto Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė klausimą svarstyti teikė ir K. Trečioko atsakymams po pateikimo pritarta. Už balsavo 54 parlamentarai, 25 buvo prieš, 7 susilaikė. Tarp susilaikiusių - 5 „darbiečiai“, liberalai ir konservatoriai, išskyrus susilaikiusią Vidą Mariją Čigriejienę, balsavo prieš.
Tada, opozicinių konservatorių prašymu, balsuota dėl pertraukos svarstyme iki kito posėdžio. Seimas apsisprendė prie K. Trečioko apkaltos grįžti kitame posėdyje, kuris bus jau tik po Velykų, balandžio 5 d.
Jei Seimas tą dieną pritars ministro atsakymams, procedūra bus baigta. Jei ministro atsakymams kitame posėdyje nebus pritarta, Seimas balsuos dėl K. Trečioko interpeliacijos.
Dėl interpeliacijos slaptai balsuojama būtų kitame Seimo posėdyje.
„Nesu tikras, žinoma, bet manau, kad pagal logiką, pagal viską turėtų palaikyti, bent jau didelė dauguma jų, juolab kad aš asmeniškai su jais palaikau gerus santykius, ir tariamės, ir nieko pikta nesu pasakęs, to paties V. Mazuronio kai kurią kritiką nuryju ir į ją net nereaguoju“, – į klausimą, ar tikisi valdančiųjų, ypač „darbiečių“, palaikymo, žurnalistams atsakė K. Trečiokas.
E. Masiulis: K. Trečiokas melavo
Interpeliacijos autorių vardu kalbėjęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pastebėjo, kad pats ministras nesugeba savikritiškai įvertinti savo elgesio ir priimti atsakomybės, Vyriausybės vadovas taip pat bėga nuo atsakomybės ir nedemonstruoja aukšto politinės kultūros standarto ryžtingai pareikalaudamas ministro atsistatydinimo.
Pasak E. Masiulio, abejonės ir informacijos, kurios pasklidusios visuomenėje dėl ministro elgesio Vijūnėlės dvaro istorijoje, nėra išsklaidytos. Jo teigimu, lieka vienintelis kelias, kaip pareikalauti iš ministro konkrečių atsakymų į neatsakytus klausimus.
„Esminis interpeliacijos tekste keliamas momentas, kad ministras K. Trečiokas vasario 3 d. Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri tuo metu vykdė parlamentinės tyrimo komisijos funkcijas, atsakinėdamas į komisijos narių klausimus, atsakydamas į klausimą, ar jam buvo daromas kažkoks poveikis, ar jam buvo skambinama iš Druskininkų mero Ričardo Malinausko pusės, pasakė, kad nei poveikio jokio jis negavo, nei skambučio nebuvo“, – kalbėjo E. Masiulis.
Tačiau, pastebi jis, teisėsaugai nutraukus ikiteisminį tyrimą, paskelbtos pokalbių išklotinės, kuriose matoma, kad R. Malinausko skambučiai ministrui buvo, juose kalbėta, kaip ne eilės tvarka priimti Vyriausybės nutarimus, susijusius su Vijūnėlės dvaro įteisinimu. Tai, pasak E. Masiulio, įrodo, kad K. Trečiokas sakė netiesą ir melavo Antikorupcijos komisijoje.
E. Masiulio teigimu, tai nėra vien tik etinis nusižengimas – visi parodymus duodantys žmonės aiškiai įsipareigoja sakyti tiesą ir tai – galimai galimos baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Pasak liberalų lyderio, ministras melavo ne tik Seimo komisijai, bet ir visuomenei, kada kalbėdamas žiniasklaidoje teigė R. Malinausko skambučių nesulaukęs.
„Stebint šios Vyriausybės darbą, kyla labai konkretus klausimas – kodėl vienai ministrei, buvusiai sveikatos apsaugos ministrei poniai Šalaševičiūtei, pasakius tiesą, galbūt ir šokiruojančią tiesą, nepraėjus nė 24 valandoms ministrė yra atleidžiama už tiesos pasakymą, o kitam ministrui, kuris atkakliai toliau neigia savo klaidas ir savo paklydimus, toks ministras yra saugomas ir, sakydamas netiesą, toliau eina pareigas. Kokie čia standartai egzistuoja ir kodėl tokiose situacijose elgiamasi skirtingai?“, – retoriškai klausė E. Masiulis.
Be to, iš K. Trečioko gautuose atsakymuose interpeliacijos iniciatoriai pastebėjo, kad ministras K. Trečiokas prisipažino nemokamai naudojęsis nakvynės paslaugomis Druskininkuose.
Interpeliacijos autorių vardu E. Masiulis sakė, kad dabar paskutinė galimybė įvertinti ministro elgesį ir priimti sprendimus.
Interpeliaciją ministrui pasirašė politikai iš opozicinių Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų.
K. Trečiokas: du kartus Druskininkuose nemokamai nakvojau
Savo atsakymus į interpeliacijos klausimus perskaitęs K. Trečiokas gynėsi Seimo komisijai melavęs dėl pokalbių su R. Malinausku. Jo teigimu, Vyriausybės nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo priimtas teisėtai ir yra teisingas.
„Manau, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo pakeistos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir panaikintas jų XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“, yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas savo turiniu, nes poįstatyminiais teisės aktais negali būti nustatytas toks reguliavimas, kurio nenumato įstatymai“, – teigė K. Trečiokas.
Atsakyme K. Trečiokas taip pat teigia nežinojęs apie teisme nagrinėjamą bylą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybų. „R. Malinausko skambutį man supratau ir vertinau kaip savivaldybės interesus atstovaujančio pareigūno kreipimąsi į mane, kaip į valstybės pareigūną – aplinkos ministrą“, – teigė K. Trečiokas.
Tačiau K. Trečiokas prisipažino du kartus nemokamai nakvojęs viešbutyje „Aqua“ Druskininkuose: kai buvo per vėlu vykti namo po vėlai pasibaigusių oficialių renginių. K. Trečiokas Seimo nariams aiškino abiem atvejais klausęs dėl susimokėjimo, tačiau jam to daryti neleista – paaiškinta, kad tai „organizatorių reikalas“ ir už šventę sumokėjo rėmėjai.
K. Trečiokas sakė daug metų dirbęs savivaldybėje, tad pačiam tekdavo vaišinti ir nakvindinti svečius. Pasak K. Trečioko, tokia praktika buvo ir Palangoje atidarant Kurhauzą.
Plačiau susipažinti su K. Trečioko atsakymais galite čia.
Prieš Velykas atleido kaltintojams
Išgirdęs K. Trečioko paaiškinimus, opozicijos lyderis Andrius Kubilius siūlė pacituoti pokalbio su R. Malinausku išklotines, kuriose kalbama apie „zadaniją“.
K. Trečiokas kartojo šį pokalbį matęs viešojoje erdvėje, tačiau nežinojęs, apie kokį teismą kalbama – esą ministerija su savivaldybės administracija turi tris teismus. Ministras gynėsi nežinojęs, apie kokį pastatą kalbama.
K. Trečiokas sakė, kad aptikus pažeidimų pas atliekų tvarkytojus laukta spaudimo ir kontratakų, tačiau jis nesitikėjęs, kad bus taip elgiamasi siekiant jį pašalinti iš Vyriausybės.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis piktinosi, kad opozicija neklauso atsakymų ir turi išankstinę nuomonę. Tuo metu konservatorius Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad K. Trečiokas, kalbėdamas su R. Malinausku, aiškiai žinojo, apie kokį Vyriausybės nutarimą kalbama.
Socialdemokratas Artūras Skardžius sakė, kad kalbos apie korupciją – žala valstybei, nes mažėja jos patrauklumas investicijoms. K. Trečiokas jam antrino priminęs, kad beveik buvęs paskelbtas kaltinamuoju, apie apklausą sužinojęs iš žiniasklaidos, tačiau vėliau specialiojo liudytojo statusas jam panaikintas. Šioje situacijoje K. Trečiokas jaučiasi nukentėjusiuoju.
„Velykų didžiąją savaitę jums atleidžiu už visus kaltinimus ir pykčio nelaikau“, – kalbėjo K. Trečiokas. Čia pat jis pridūrė sekmadienį meldęsis katedroje ir sulaukęs priėjusių „moteryčių palaikymo“.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas stebėjosi – ar Lietuvoje nėra daugiau problemų? Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės nutarimas jokios žalos nepadarė ir nereikia jokių apsaugos zonų, mat teritorija saugoma arba ne.